Autistukai

Pas autistuka sutrikimu uztenka ,nejaucia salcio ,karscio, hiperjautrus garsams,bijo labai skausmo . Bet as snekejau apie kita vaika ,pas ji kazkokie sutrikimai irgi yra . Mes nesikreipem pas genetikus ,bet paskaicius SM pradedu susimastyt ..nors jie jau dideli ,daugmaz su problemom susitvarkem Man labai keista kad vaiku panasios ligos ,abu gyme neisnesioti - nors ju tevai skirtingi ,o mano seimoje nekad nebuvo tokiu sutrikimu .Dabar augimu maziuka ,bet tfu ,tfu ,tfu kolkas jokiu pozimiu .. tai vat ir nezinau ar verta kreiptis i genetikus..gal kas patars

Taip, aš supratau, kad čia ne autistukui ši bėda, tik parašiau palygindama, kad šios bėdos dažnos ir autistukams ir kaip kovoja su jomis.

O dėl mažojo, būna juk patikrinimai kas kažkurį laiką, gali pasitarti su gydančiu gydytoju. Jei raida atitinka - nematau reikalo. Tačiau jei tave tai neramina, gali paprašyti siuntimo, niekas juk per galvą neduos.

Tai po truputį, po truputį ir viską pradės kalbėt. Taigi jei reiškinį sugeba įvardinti žodžiu, susieti su žinoma sąvoka, kame autizmas? Aišku, gal aš pastoviai autizmą neigti pradėjau, tačiau man dažnai atrodo, kad didžiai gerbiami gydytojai viską, ko nesupranta ir nenori suprasti, įvardija autizmu.

Mamytes, ar jusu autistukai turi problemu su meiles suvokimu, ty. ar moka vertint, suprast meiles ir draugystes jausma, ar moka atsakyt i draugyste? pavyzdziui, maniski jaunesne sesute apkabina buciuoja, visaip reiskia nenora skirtis, o jis geriausu atveju abejingas arba atvirksciai dar gali ir suduot jai. o kai gauna atgal , mano manymu, nesuvokia uz ka, nors puikiai zino zodi 'gintis' ir naudoja ji svelnuma mylavima 'priima' tik is mamos ir tecio. Apskritai, pas mus su empatija prasti reikalai, galvoju dar baisiai megsta gincytis, uzgincyt sese, tuo ja erzinti, bet nezinau ar samoningai.. Kaip ismokyt penkiameti suvokt kitu jausmus ir vertint? suprantu, kad tai sudetinga autistiskiems vaikams, bet kaip jus ta sprendziat? situaciju modeliavimas dar lyg ir ankstoka jam...

ps. atleiskit uz skuboata posta

Manau kad penkiameciui jau galima modeliot situacijas su zaislais ir daiktais , mes su sachmatu figurelem bandem aiskint jausmus ir reakcijas ( mums VRC patare )

mano vaikelis abejingas žemiškiems dalykams ir jausmų išraiškoms. Bet aš nukeliauju į jo pasaulį ir ten mes mylim vienas kitą taip, kaip tik mes dviese mokam ir galim. Kitiems tai nepasiekiama. Ir gerai. Tuo būdu mums žodis 'meilė' įgauna didesnę prasmę, negu likusiems kitiems. Ir branginam mes meilę taip, kaip niekam neduota.
Ir jos niekas neuždraus, nepaniekins ir neužgaus - nes... paprasčiausiai nepasieks...
Ir, tiesą sakant, man mažai rūpi, kad kažkas nesupranta. Svarbiausia, kad aš radau kelią ir galiu kada tik noriu (ar jis nori) nueiti ir pasiimti savo zuikučio švelnumo dozę

. Bet jaunesniai ssei to nepaaiskinsi, nors bandau aiskint, kad brolis myli, tik broliskai berniukiskai Jauciu, kad ji turi uzimt jo gyvenime svarbu vaidmeni ir noriu issaugot naturaliai svelnius jos jausmus broliui,kaip vienam is paciu artimiausiu. bet matau retkarciais sukylanti jos pykti jam (irgi naturalu), tik bijau, kad neliktu nuoskaudu, nuosedu, kas veliau darytu itaka ju santykiams. ji pas mane labai emocinga, jai butina zinot, kad ir ja myli.

toratora, aciu. bandysim pazaist gal... su dedem is lego .

Mergaites yra svelnesnes. Tad nereikia is berniuko noret to paties, ka duoda mergaite.
Autistai nera jau baisiai empatiski, bet nepasakyciau, kad maniskis jau visai jokiu jausmu nesupranta. Gal nesupranta visu tu jausmu plonybiu. Gal atskiru kai kuriu jausmu. Bet jis mokinasi. Mokinasi jausmu dabar is filmu. Pats, savarankiskai. I ekspermentuoja su gautom ziniom gyvenime.
Skaiciau, kad mokint pagal ABA tuos jausmus reikia su paveiksliukais. T.y. aiskinti ant paveiksliuku (kur pavaizduotas zmogaus veidas, su skirtingom emocijom) koks jausmas ka reiskia.
Atvirai pasakius as nemokinau. Jei ka, tai visada spesiu.
Siuo metu mano didelis noras, kad vaikui tie jausmai atsistatytu naturaliai. T.y. bandysiu duot uzsakytus maisto papildus bei taikyti prieinamas nemokamas med. terapijas. As labai noreciau, kad jam atsistatytu bent jau dalinai pazeistos smegenu funkcijos. Gal but as per didele svajotoja, bet vis del to matau, kad mano bandymai neturetu nueit veltui. Laikas parodys... Bet as tikiu sekme, nes tokia as.
Na ir aisku lieka uzsiemimai darzelyje.

Super. Būtų gerai to išmokyti ir jo žmoną, kai ateis laikas.
Rita, aš įtariu, kad mano vyras - autistas. Ir jeigu mane būtų apie tai perspėjusi jo mama, kuri lig šiol su juo gyvena judviejų pasaulyje, kaip Jūs dabar su vaikeliu (tik mano vyrui - daugiau negu keturiasdešimt), manau, kad būčiau dariusi viską, kad padėčiau jam gyventi.

prajuokino tas pasakymas apie laikraščių pardavinėjimą

KAIP IŠMOKYTI VAIKĄ SALDAINIUS ČIULPTI? Maniškis viską kanda ir kramto O kartu dar ir bijau, kad neužspringtų. Kažkada bandžiau duoti kažkokį čiupa čiups, tai tas kando, saldainis nuo pagaliuko atitrūko, tik makt į burną ir man net karšta pasidarė Šiaip ne taip paprašiau, kad išspjautų. Paskui pati turėjau bandyti savo dantų kietumą, kad atkąsčiau jam mažesniais gabaliukais.
Papildyta:
Man irgi atrodo, kad mano mažius skausmą mažiau jaučia. Bet ką aš žinau - gal jis tiesiog tokio charakterio, gal kantresnis Nes susimuša kur, pirštą prisispaudžia ir pan. - tai baisiai tempia apatinę lūpą, nuleidžia galvytę žemyn ir ašarytė ne visada pasirodo. Labai džiaugiuosi, kad jis eina pas mane pasiguosti ir aš jo jokiu būdu neatstumiu, o pabučiuoju skaudama vietą, paieškome, kur "popa", apkabinu.

Dėl empatijos. Guodžia ir mane jis, jei mato, kad man skauda (pvz. dažnai man sakaudžiai ant kulnų užvažiuoja su savo apžergiama mašina ).

Šeštadienį pabendravome su draugės dukrytėmis. Vienai 6 m., kitai - 2,5 m. Žinoma, abidvi kalbančios. Galiu tik pasidžiaugti, kad visai jam patiko būti draugijoje, ypač su ta mažesniąja. Ir šoko kartu, ir kartu valgė, ir kartu su mašinomis važinėjo, ir piešė vandeniu tokio specialaus kilimėlio...Jei ne "paukščių" kalba ir momentiniai "paplasnojimai" - nieko autistiško nemačiau

O vakar atėjo į svečius mano brolis su 1 metukų leliuku. Tai mano vaikis iš paskos sekiojo tą leliuką - ir glostyti norėjo, ir rankytę lietė. Tik paskui savinkiškumo jausmas atsirado, kai mažasis pusbrolis pradėjo žaisti su jo mašinėlėmis Tada jau visas džiaugsmas leliuku išnyko

Ojoj, tai mano dar ne tiek, vinį tai jaustų...gal ...maniškis jei mato tai ir katės apdraskymas katastrofa klykia spiegia, o jei nemato tai ir nesuka sau galvos. Pasako kartais lyg mieždų pročim, kad susimušė, tai jau lekiu išnagrinėt tada atidžiai. Nes kartą buvo ant dundės taip žaizdą apleidęs, kad pūliavo 2 Lt monetos dydžio žaizda, o jis nieko nejautė. Bala žino ką jis ten pasidarė , bet matyt daug laiko nereikėjo, buvo vasara, smėlį kapstėsi... greit bacilos įsisuko...

Tikiuosi stipriai neįsisirgs ačiū dievui, kad viskas gerai baigėsi
Papildyta:

Kas čia per jeroglifai šitoj nuorodoj? pas mane taip rodo:

Ļ˙ņčėåņķ˙˙ Żųėčķ Įėīźåš čē ćīšīäźą Ļąņņåšńīķ (ąģåščźąķńźčé ųņąņ Äęīšäęč˙) ńļīźīéķī čćšąåņ ń ėžįčģīé źóźėīé, óńåāųčńü ķą ēåģėž. Ēą ķåé ķąįėžäąžņ äāå źąģåšū, ą āīńļčņąņåėüķčöą äåņńąäą ņī č äåėī ēąćė˙äūāąåņ ā äāåšü - ā åå źąįčķåņå ā ńņīė āģīķņčšīāąķą īńīįą˙ źķīļźą, ģćķīāåķķī āūēūāąžłą˙ "ńźīšóž ļīģīłü". Åå ńėó÷ąé - īäčķ čē ńąģūõ šåäźčõ ā ģčšå. Ā 1944 ćīäó
Papildyta:

jokio biznio iš vaikų
Papildyta:

Ar tik nebus medicinos mokslų daktaras gerai kad domisi, maniškis neturi jokios motyvacijos niekam , na gal kompui

Kai meniuske lietuviska:
Rodymas->Koduote->Kirilica->Windows 1251

Su angliska veliau parasysiu, dabar po ranka to kompo neturiu (ten kazkas Edit- Decoding-Cirilica-Windows 1251)