QUOTE(Cerecita @ 2008 06 03, 12:54)
gal gali konkreciau parasyt, kokius butent tyrimus reikia padaryt?
Saip tokius dalykus pasipasakokit savo gydytojai r Jus bus viskas aiskiai paaiskinta.
Dariausi berods "TOKSOPLAZMOZES" tyrimus.
Turiu namie katiną, kurį laabai myliu.Tai va maitinu jį išskirtinai sausu maistu. Gydytojos klausiau dėl pavojaus užsikrėsti nuo jo toksikoplazmoze, tai sakė, kad neįmanoma, nes katė nevalgo žalios mėsos.
Toksoplazmozė yra lėtinė infekcinė liga, kuri sukelia nervų sistemos pakenkimus, kepenų ir blužnies padidėjimą bei dažnus skersaruožių raumenų (t. y. skeleto raumenų) pažeidimus.
Ligos priežastys:
Ligą sukelia pirmuonis toksoplazma (lot. Toxoplasma gondii). Šis pirmuonis biologinės raidos metu parazituoja ir keičia pagrindinį bei tarpinį šeimininkus. Pagrindinio šeimininko kačių genties gyvūnų žarnyne toksoplazmos dauginasi lytiniu būdu. Susidariusios cistos (neaktyvios parazito formos) yra išskiriamos su išmatomis į aplinką ir gerai išsilaiko žemėje. Jomis ir užsikrečia tarpiniai šeimininkai, kuriais gali būti žmogus, daugelis laukinių ir naminių gyvūnų, paukščių, graužikų.
Tarpinio šeimininko organizme parazitas dauginasi nelytiniu būdu. Dauginimosi metu pirmuonių ląstelės pažeidžia bet kurias branduolį turinčias ląsteles ir formuoja audinių cistas skysčiu užpildytas nenatūralias ertmes įvairiuose organuose. Ypač daug jų būna galvos smegenų, raumenų ląstelėse. Jos gali išlikti dešimtmečiais. Parazitas žalojančiai veikia tiesiogiai ardydamas ląsteles, savo apykaitos produktais nuodydamas ir įjautrindamas organizmą. Žūstant ląstelėms, pažeidimo židiniai apkalkėja.
Žmogus užsikrečia suvalgęs maistą, kuriame yra parazito cistų (pvz., užkrėstas daržoves, vaisius, termiškai neapdorotus mėsos produktus), rečiau per odą, ruošiant mėsą, dirbant su laboratoriniais gyvūnais taip užsikrėtus susergama įgyta toksoplazmoze. Užsikrėtus per placentą vaisiui nuo motinos susergama įgimta toksoplazmoze. Vaisiaus pažeidimo sunkumas priklauso nuo nėštumo laiko, kuriuo metu įvyko užsikrėtimas. Sunkiausiai vaisius pažeidžiamas užsikrėtus nėštumo pradžioje, todėl galimas savaiminis persileidimas, negyvagimis ar įgimta toksoplazmozė.
Rasta istorija:
Sveiki. Noriu pasidalinti savo liūdnu patyrimu, kad kitų besilaukiančių mamų neištiktų tokia bėda, kokia ištiko mus. Kiek žinau, tyrimas dėl toksoplazmozės kai kuriose poliklinikose yra daromas privalomai ir nemokamai, kai kuriose mokamas, be to, neretai jį atlieka esant jau kokiai 10-12 savaitei, o gal dar vėliau. Tad būkite iniciatyvios pačios, nepagailėkite pinigų net mokamam tyrimui (jis kainuoja apie 40-45 Lt) ir pasidarykite jį tuoj pat, kai sužinote, jog laukiatės (čia jei nežinote, turite imunitetą tam virusui ar ne, nes jei turite ir tai žinote, grėsmės beveik nėra), kad sklandus ir laukiamas nėštumas neišvirstų į netikėtą, nepabaigiamą blogą sapną.
Mūsų vaikiukui dabar eina 24 savaitė, pati nėštumo pradžia jokių komplikacijų nežadėjo, tik tiek, kad 3 mėnesius labai pykino ir streikavo skrandis. Gydytoją irgi turėjau, atrodo, neblogą - vieną iš dirbančių Šeškinės poliklinikoje ir Pylimo Šeimos centre (pavardės kol kas nerašau), skųstis ja negalėčiau, gal tik kartais pasigesdavau atidumo. Bandžiau jai sakyti, kad mano savijauta nėra gera, bet, matyt, reikėjo ypač dejuoti, juolab, kad ir tie nusiskundimai tokie nėštukiški ir gana abstraktūs na, pykina, silpna, jėgų nėra... Rugsėjo viduryje padarius standartinius kraujo ir pan. tyrimus, pasirodė, jog šis, dėl toksoplazmozės, yra teigiamas. Šiek tiek apie tai buvome šnekėjusios su gydytoja, aš to tikėjausi, nes anksčiau (išskyrus šiuos metus iki nėštumo) praleidau gausioj katinų draugijoj, be to, teko gyventi užmiestyje, tad buvo kalbėta, kad imunitetą aš veikiausiai turiu. Tačiau toje poliklinikoje mėgstama pacientą laikyti kvailiu ir jokių skaičiukų jam nerodyti, užtenka mol to, ką gydytojas sako (todėl faktą, kad teigiamas, sužinojau tik spalio pradžioje). Be to, maniškė turėjo kažin kur išvažiuoti, tad taip ir likau kuriam laikui be priežiūros. Pirmasis tą tyrimą matęs buvo poliklinikos terapeutas (pavarde Latvys patarčiau su šia persona reikalo neturėti, jei norit gyvi likti), pas kurį ėjau privaloma tvarka. Šioji persona teikėsi tik burbtelti kažką po nosim ta tema maždaug aš čia nesprendžiu, nieko nesuprantu, jūs esate sveikas žmogus, na, o dėl skrandžio gal reik zondo, o dėl kepenų ar kažko ten rentgeno, betgi greičiausiai persileisit. Kaip pasirodė vėliau, tas atsakymas rodė virš 10 kartų padidėjusį IgM (aktyviųjų antikūnių, kurie rodo esamą infekciją) kiekį, ir gana aukštą IgG (imunitetinių antikūnių) kiekį (tuomet bet kuris sveiko proto gydytojas turėjo SKUBIAI siųsti į infekcinę ligoninę). Spalio mėnesį tyrimą matė ginekologė, kuri irgi nieko skubaus nesiūlė, tik pasidaryti antrą. Vėlgi šis rodė jau gerokai mažesnius kiekius (apie 4 kartus sumažėjo), ką, žinoma, aš irgi sužinojau tik vėliau, o tuo metu į mano klausimą Ka reiškia padidėjęs? KIEK padidėjęs? gavau atsakymą Nedaug. Tuomet bet kodėl ne anksčiau? - pasidariau tą tyrimą privačioj laboratorijoj savo iniciatyva, sutikau labai rūpestingą privačios poliklinikos terapeutę (nežinojau, kad būna tokių žmonių ji teikė man konsultacijas nemokamai ir ėmėsi priežiūros savo iniciatyva) ir tada viskas pagaliau pajudėjo, tačiau tai jau lapkričio vidury. Būtent ji ekstrine tvarka užregistravo mane pas gerą infektologę ligoninėje. Tiesa, mano poliklinikiniai patronai vėliau prisikapstė prie tos pat minties, tik viskas buvo jau suplanuota. Vis dėlto visi tekalbėjo apie keistą dėl nėštumo pasireiškusį recidyvą, aš ir pati taip maniau. Tačiau yra toks smulkesnis parametras IgA, jis rodo užsikrėtimo aktyvumą, ir dar IgG avidiškumo testas, daromas iš kraujo serumo tad jie parodė, jog turiu šviežutėlę infekciją, ir, nelaimei, imuniteto pas mane nebūta... Užsikrėsta rugsėjo mėnesį. Šiuo metu gydausi (veikiau gydomės) antibiotikais ir palaikome ryšį su gerais bent dabartiniu mano požiūriu specialistais, kurie keistu sutapimu yra kartu ir nuostabūs žmonės.
Skaičiau daug apie šį mielą virusėlį. Matyt, jis prie manęs prikibo nusilpus imunitetui (natūralu, kai nuolat pykina), nes tuo metu dar daug dirbau ir stresavau. Jokių fizinių priežasčių ir sąlygų šiai infekcijai pagauti mano aplinkoj tikrai nebuvo. Ir, kaip sako paskutinis vakarietiško mokslo žodis smile.gif , čia labiau kalti ne katinai, o visokios blogai plautos daržovės ir žalia ar blogai iškepta/išvirta mėsa, ir vietos, kur visa tai gali maišytis ir keliauti nuo vieno produkto prie kito. Įtariu, kad kaltas gali būti mano darbovietės (vienos aukštosios mokyklos) bufetas man jis ne sykį yra pakišęs negerų minčių apie higieną jame. Požymius visą rudenį jaučiau tik tokius: energijos nebuvimą, nuolatinį nuovargį, paskui buvau peršalusi ir žiauriai kosėjau, ir dar vienu metu jaučiau padidėjusį limfmazgį pakaušyje. Daugiau nieko. Žinoma, siejau tą su nėštumu.
Dabar dėl vaikiuko. Pagal visą šią eigą jo tiesiog jau neturėjo būti. Bet jis yra, ir net vystosi puikiai smile.gif, tiesiog šaipydamasis iš infekcijų ir mamos panikos. Tą patvirtino echoskopija 19 savaitę (tuomet dar nežinojau viso to baisumo), o dabar ir Antakalnio Perinatologijos centro apžiūra. Su echoskopavusia gydytoja apžiūrėjome (ji man viską aiškino) visas sritis, organus, kuriuos pažeidžia tas baisuoklis (beje, ir citomegalas) nieko. Jokių pažeidimų, vaikis dičkis, išsivystęs dviem savaitėm į priekį. Apžiūrėjo net jo akių lęšiukus skaidrutėliai. Tai nesuvokiama, bet kol kas faktai tokie. Infektologė, kalbėdama su manim, neretai pavartoja žodį stebuklas - taip, yra tikimybė, kad tuomet jau buvo susiformavusi placenta, kuri nepraleido viruso. Tačiau dėl ateities neaišku juk šis virusaitis gali turėti kokią nors latentinę formą, kuri vaikiukui į paviršių išlįs ateityje. Guodžiamės tuo, kad panašių atvejų yra buvę, ir tie vaikučiai yra sveiki. Juk šita diagnozė dar nėra mirties ar komplikacijų nuosprendis savaime, tik va, kad tuomet tai taip pavojingai priartėja...