QUOTE(Samira @ 2010 02 02, 13:37)
O tai kažin kodėl taip staiga ima ir pakeičia nuomonę? Pirmas variantas - melavo anksčiau. Tuomet reiškia antroji pusė apgavo. Antras variantas, tingi tuoktis - nerimtas požiūris, tingėjimas nepasiteisinimas, nes santykiai yra nuolatinis darbas, jų negalima palikti savieigai. Trečias variantas, nenori tuoktis būtent su šiuo žmogumi - meile čia nekvepia.
Tuomet sakyčiau yra du keliai. Jeigu vienas iš dviejų vis tiek nori vestuvių ir nors tu ką - skirtis. Kitas kelias - susitaikyti, juk vis tiek n metų kartu pragyventa, gal turto ar vaikų užsigyventa, mes mylime vienas kitą ir be štampo, štampas nieko nepakeis. Nenorėčiau, kad gyvenime man tektų tokią dilemą spręsti. Jeigu gyvenčiau kartu tikėdamasi, kad santuoka bus, vyrui staiga pakeitus nuomonę jausčiausi apgauta.
Mano nepatenkinti lūkesčiai virstų kirminu, kuris pamažu graužtų, kad ir kokius gerus santykius.
O kaip tie nepatenkinti lukesciai, jie gi pasitaiko ir santuokoje...
Nemazai zinau poru, kurie susituoke ne is meiles ir laimingai gyvena, pasirodo pragmatizmas labai geri saitai, maziau lukesciu,emosiju... daugiau proto.
Ir vel idomiai nuskambejo, o kas pasake, kad tie kurie susimete nepuoseleja savo santykiu, jausmu. Nejau santuoka yra toji trasa kuri puoseleja...
As budama labai atsakingas zmogus, neduodu avansu i ateiti. Nes zinau, kad negaliu garantuoti net uz save kas bus ateityje, o jau nieko negaliu pasakyti apie kita zmogu. Tad manau reikia labai gerai pagalvoti kai tau per daug greitai zadama. Todel nevisada yra taip jau protinga tartis del vestuviu pacioje gyvenimo pradzioje, jei jau sutikote gyventi kartu, tai turi ateiti su laiku, kai suvokiat, kad tikrai tai yra jusu zmogus.
Jei vestuves neivyko, nieko baisaus, tiesiog tai nebuvo jusu zmogus. Santuoka jums ne panciai ir ne tramdomi marskiniai. Manau, nemolonu bus kai jusu sutuoktinis jums bus neistikimas ir jausis laisvu, nors bus vedes.
O jau tas, kuris nori tuoktis tai jau meile "kvepia"...
Atleiskit, bet visada gyvenime yra isimtys.
Siaip zmones turi ieskoti kompromisu. Ir maziau ultimatumu, "tu manes nevedi vadinasi nemyli" nuo kada santuoka yra meiles jausmo matavimo matas?
Papildyta:
QUOTE(_buterfly_ @ 2010 02 02, 20:30)
o as pavyzdziui kaip moteris tikrai nenoreciau gyventi visa gyvenima susimetus, zinoma santuoka jausmu nepakeis, pritariu tam 100%, bet manau kad moteriai saugiau buti teisiskai susituokusia ir sukurti teiseta seima, jau vien del to, kad maza kas gali atsitikti ateityje- skyrybu atveju yra kazkokia garantija kad neliks moteris basa gatveje, jei yra vaikai- daug lengviau tvarkyti ivairius dokumentus vaiku darzeliuose, del vienokios ar kitokios pasalpos ir t.t., moters sstatusas tada yra daug stabilesnis. Galu gale, neduok die, vyro mirties atveju- jei nera vaiku ir nera zmonos turtas atitenka jo tevams, broliams ir t.t. tada moteris taip pat gali likti viena. Sakykit ka norit, bet materialus dalykai cia uzima gana svarbia vieta, pati myliu, nezadu skirtis, bet visada sukirba mintele- o kas jeigu...? visi esam zmones ir visi galvojam ne tik apie jausmus, nesam akli altruistai ir norim uzsitikrinti materialia gerove, nors ir labai maza, todel manau vien del to santuoka yra teigiamas dalykas
Nenoriu izeisti, bet
moteris nera islaikytine. Nesantuokoje gime vaikai, pripazinti tevo, yra paveldetojai ir t.t. Ir tai nera esme. Bet koks turtas igytas bendro gyvenimo metu yra abieju, zinoma tai reikes irodyti, bet perkant galima ta turta jau padalinti, notariskai iteisinti. Niuansu aibes kas nori, tas padaro. Mano brolis budamas santuokoje ir tai pasidalino turta su zmona ir kas... Kas turi ka dalinti, visada ivertina visus pliusus ir minusus, tame tarpe ir skirybas, kad antrai pusei maziau liktu. Tai irgi realija ir jos neatmesi.
Siaip siulau apsilankyti skyreliuose, kur moterys kalba apie buvusius sutuoktinius, ju finansine, moraline parama ju abieju vaikams ir t.t. Jau nekalbu kaip buvo padalintas bendras turtas. Nepasirikite del santuokos garantiju.
, neatsimenu, kad būtumėt rašius, kad atsakėt "ne".
