Įkraunama...
Įkraunama...

Ar verta laukti piršlybų ar gyventi 'susimetus'?

QUOTE(Moonte @ 2010 02 01, 18:01)
Nieko panasasu, tik nejauciu poreikio isnaujo teketi, bet gerbiu kitu poreiki, jei jie ji turi. Nemanau, kad santuoka yra saugiklis, ar garantija, tai tik tradicija is dalies testinumas.  Pati santuoka nesuteikia garantiju, kad busite joje laimingi, kaip ir gyvenimas kartu susimetus. Jei yra tokios mintys, tai tik iliuzija. TArpusavio santykius formuoja ne statusas, o patys zmones. Savo veiksmais jie stiprina saitus, o ne statusas juos. Todel ir rasau, kad zmones vertintu situacija blaiviai, na zinoma, grazu siek tiek mitologizuoti tuos santykius, bet manau, zmones turi daugiau demesi skirti dvasiniams dalykams, o ne tariamiems, pavirsutiniams, kosmetiniams aspektams.



Sutinku, kad tikrai ne pats santuokos faktas yra laimingo gyvenimo garantas. Bet puikiai atsimenu jus, kai diskutavom kažkokioj panašioj temoj ir gerai atsimenu jus, kaip džiaugiatės, kad vyras pasipiršo g.gif , neatsimenu, kad būtumėt rašius, kad atsakėt "ne".
Atsakyti
QUOTE(_buterfly_ @ 2010 02 01, 18:25)
na kai nesutampa poziuriai tai taip, tada kyla problemos. Nezinau ar gyvenciau su tokiu vyru kuris pasakytu, kad man nereikia jokios santuokos ir t.t. turbut tada su juo ateities nesieciau, nes taip grubiai tariant, kam svaistyti laika ir pvz po 5 metu reikes likti vienai ir vel kurti ateities planus nuo pradziu



kuriuo momentu nuspręstumėte nebegyventi kartu? po 1, 2, 3, ar 4 metų?
čia buvo kalba apie tai, kad žmonės kartu planuodami ateitį pragyvena ne vienerius metus ir tik pyst (atsiprašau, bet čia labai tinka) ir nebereikia vestuvių.
Atsakyti
QUOTE(RedHair @ 2010 02 02, 13:16)
kuriuo momentu nuspręstumėte nebegyventi kartu? po 1, 2, 3, ar 4 metų?
čia buvo kalba apie tai, kad žmonės kartu planuodami ateitį pragyvena ne vienerius metus ir tik pyst (atsiprašau, bet čia labai tinka) ir nebereikia vestuvių.


Bet juk galima planuoti ateitį ir negyvenant kartu. Pastebiu tendenciją, kad žmonės apsigyvena kartu, o tik paskui pradeda aiškintis, kokios ateities nori. Todėl natūralu, kad sumetus skudurus nebėra prasmės tuoktis. O pragyvenus pora metų kartu, pasidaro tarsi nelogiška skirtis, jeigu vienam iš dviejų santuokos įteisinimas pasirodo esąs nereikalingas.

Mano manymu, svarbiausia, kad vienokia ar kitokia gyvenimo forma būtų griežtai priimtina abiems partneriams. Kad nebūtų primetama kurio nors pozicija. O kodėl negalima būtų tokių dalykų išsiaiškinti santykių pradžioje? Žinoma, tai netinka tiems, kam po 18.
Atsakyti
Tai būtent, kad kalbi apie ateitį prieš pradedant gyvent kartu, bet kažkuriuo momentu vyro nuomonė pasikeičia į "nereikia jokių vestuvių", "po n metų" ir pan.
šioje temoje buvo pasakojamos tokios istorijos (apie 20 psl).
Atsakyti
QUOTE(RedHair @ 2010 02 02, 14:22)
Tai būtent, kad kalbi apie ateitį prieš pradedant gyvent kartu, bet kažkuriuo momentu vyro nuomonė pasikeičia į "nereikia jokių vestuvių", "po n metų" ir pan.
šioje temoje buvo pasakojamos tokios istorijos (apie 20 psl).


O tai kažin kodėl taip staiga ima ir pakeičia nuomonę? Pirmas variantas - melavo anksčiau. Tuomet reiškia antroji pusė apgavo. Antras variantas, tingi tuoktis - nerimtas požiūris, tingėjimas nepasiteisinimas, nes santykiai yra nuolatinis darbas, jų negalima palikti savieigai. Trečias variantas, nenori tuoktis būtent su šiuo žmogumi - meile čia nekvepia.
Tuomet sakyčiau yra du keliai. Jeigu vienas iš dviejų vis tiek nori vestuvių ir nors tu ką - skirtis. Kitas kelias - susitaikyti, juk vis tiek n metų kartu pragyventa, gal turto ar vaikų užsigyventa, mes mylime vienas kitą ir be štampo, štampas nieko nepakeis. Nenorėčiau, kad gyvenime man tektų tokią dilemą spręsti. Jeigu gyvenčiau kartu tikėdamasi, kad santuoka bus, vyrui staiga pakeitus nuomonę jausčiausi apgauta. Mano nepatenkinti lūkesčiai virstų kirminu, kuris pamažu graužtų, kad ir kokius gerus santykius.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Samira: 02 vasario 2010 - 13:43
Samira, drinks_cheers.gif
Atsakyti
Pritariu Samirai ax.gif
Atsakyti
negaliu nesutikti su Samira 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Moonte @ 2010 02 01, 19:01)
Nieko panasasu, tik nejauciu poreikio isnaujo teketi, bet gerbiu kitu poreiki, jei jie ji turi. Nemanau, kad santuoka yra saugiklis, ar garantija, tai tik tradicija is dalies testinumas.  Pati santuoka nesuteikia garantiju, kad busite joje laimingi, kaip ir gyvenimas kartu susimetus. Jei yra tokios mintys, tai tik iliuzija. TArpusavio santykius formuoja ne statusas, o patys zmones. Savo veiksmais jie stiprina saitus, o ne statusas juos. Todel ir rasau, kad zmones vertintu situacija blaiviai, na zinoma, grazu siek tiek mitologizuoti tuos santykius, bet manau, zmones turi daugiau demesi skirti dvasiniams dalykams, o ne tariamiems, pavirsutiniams, kosmetiniams aspektams.

o as pavyzdziui kaip moteris tikrai nenoreciau gyventi visa gyvenima susimetus, zinoma santuoka jausmu nepakeis, pritariu tam 100%, bet manau kad moteriai saugiau buti teisiskai susituokusia ir sukurti teiseta seima, jau vien del to, kad maza kas gali atsitikti ateityje- skyrybu atveju yra kazkokia garantija kad neliks moteris basa gatveje, jei yra vaikai- daug lengviau tvarkyti ivairius dokumentus vaiku darzeliuose, del vienokios ar kitokios pasalpos ir t.t., moters sstatusas tada yra daug stabilesnis. Galu gale, neduok die, vyro mirties atveju- jei nera vaiku ir nera zmonos turtas atitenka jo tevams, broliams ir t.t. tada moteris taip pat gali likti viena. Sakykit ka norit, bet materialus dalykai cia uzima gana svarbia vieta, pati myliu, nezadu skirtis, bet visada sukirba mintele- o kas jeigu...? visi esam zmones ir visi galvojam ne tik apie jausmus, nesam akli altruistai ir norim uzsitikrinti materialia gerove, nors ir labai maza, todel manau vien del to santuoka yra teigiamas dalykas smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Molė @ 2010 02 02, 08:28)
Sutinku, kad tikrai ne pats santuokos faktas yra laimingo gyvenimo garantas. Bet puikiai atsimenu jus, kai diskutavom kažkokioj panašioj temoj ir gerai atsimenu jus, kaip džiaugiatės, kad vyras pasipiršo  g.gif , neatsimenu, kad būtumėt rašius, kad atsakėt "ne".


Jusu bloga atmintis mirksiukas.gif


Jau as tai tikrai niekada nesidziaugiau ir nesiseilejau del to, kad teku, ar tekesiu. Jei ir bus, kuo as linkusi abejoti, tai panasiai kaip "aksesurasas" prie vyro projekto - "tevonija", bet ne kaip siekiamybes. As vis labiau linkstu, kad butu teminis vakarelis "vestuves".
Atsakyti
QUOTE(Samira @ 2010 02 02, 13:37)
O tai kažin kodėl taip staiga ima ir pakeičia nuomonę? Pirmas variantas - melavo anksčiau. Tuomet reiškia antroji pusė apgavo. Antras variantas, tingi tuoktis - nerimtas požiūris, tingėjimas nepasiteisinimas, nes santykiai yra nuolatinis darbas, jų negalima palikti savieigai. Trečias variantas, nenori tuoktis būtent su šiuo žmogumi - meile čia nekvepia. 
Tuomet sakyčiau yra du keliai. Jeigu vienas iš dviejų vis tiek nori vestuvių ir nors tu ką - skirtis. Kitas kelias - susitaikyti, juk vis tiek n metų kartu pragyventa, gal turto ar vaikų užsigyventa, mes mylime vienas kitą ir be štampo, štampas nieko nepakeis. Nenorėčiau, kad gyvenime man tektų tokią dilemą spręsti. Jeigu gyvenčiau kartu tikėdamasi, kad santuoka bus, vyrui staiga pakeitus nuomonę jausčiausi apgauta. Mano nepatenkinti lūkesčiai virstų kirminu, kuris pamažu graužtų, kad ir kokius gerus santykius.



O kaip tie nepatenkinti lukesciai, jie gi pasitaiko ir santuokoje...

Nemazai zinau poru, kurie susituoke ne is meiles ir laimingai gyvena, pasirodo pragmatizmas labai geri saitai, maziau lukesciu,emosiju... daugiau proto.

Ir vel idomiai nuskambejo, o kas pasake, kad tie kurie susimete nepuoseleja savo santykiu, jausmu. Nejau santuoka yra toji trasa kuri puoseleja...

As budama labai atsakingas zmogus, neduodu avansu i ateiti. Nes zinau, kad negaliu garantuoti net uz save kas bus ateityje, o jau nieko negaliu pasakyti apie kita zmogu. Tad manau reikia labai gerai pagalvoti kai tau per daug greitai zadama. Todel nevisada yra taip jau protinga tartis del vestuviu pacioje gyvenimo pradzioje, jei jau sutikote gyventi kartu, tai turi ateiti su laiku, kai suvokiat, kad tikrai tai yra jusu zmogus.

Jei vestuves neivyko, nieko baisaus, tiesiog tai nebuvo jusu zmogus. Santuoka jums ne panciai ir ne tramdomi marskiniai. Manau, nemolonu bus kai jusu sutuoktinis jums bus neistikimas ir jausis laisvu, nors bus vedes.

O jau tas, kuris nori tuoktis tai jau meile "kvepia"... lotuliukas.gif Atleiskit, bet visada gyvenime yra isimtys.

Siaip zmones turi ieskoti kompromisu. Ir maziau ultimatumu, "tu manes nevedi vadinasi nemyli" nuo kada santuoka yra meiles jausmo matavimo matas?
Papildyta:
QUOTE(_buterfly_ @ 2010 02 02, 20:30)
o as pavyzdziui kaip moteris tikrai nenoreciau gyventi visa gyvenima susimetus, zinoma santuoka jausmu nepakeis, pritariu tam 100%, bet manau kad moteriai saugiau buti teisiskai susituokusia ir sukurti teiseta seima, jau vien del to, kad maza kas gali atsitikti ateityje- skyrybu atveju yra kazkokia garantija kad neliks moteris basa gatveje, jei yra vaikai- daug lengviau tvarkyti ivairius dokumentus vaiku darzeliuose, del vienokios ar kitokios pasalpos ir t.t., moters sstatusas tada yra daug stabilesnis. Galu gale, neduok die, vyro mirties atveju- jei nera vaiku ir nera zmonos turtas atitenka jo tevams, broliams ir t.t. tada moteris taip pat gali likti viena. Sakykit ka norit, bet materialus dalykai cia uzima gana svarbia vieta, pati myliu, nezadu skirtis, bet visada sukirba mintele- o kas jeigu...? visi esam zmones ir visi galvojam ne tik apie jausmus, nesam akli altruistai ir norim uzsitikrinti materialia gerove, nors ir labai maza, todel manau vien del to santuoka yra teigiamas dalykas smile.gif



Nenoriu izeisti, bet moteris nera islaikytine. Nesantuokoje gime vaikai, pripazinti tevo, yra paveldetojai ir t.t. Ir tai nera esme. Bet koks turtas igytas bendro gyvenimo metu yra abieju, zinoma tai reikes irodyti, bet perkant galima ta turta jau padalinti, notariskai iteisinti. Niuansu aibes kas nori, tas padaro. Mano brolis budamas santuokoje ir tai pasidalino turta su zmona ir kas... Kas turi ka dalinti, visada ivertina visus pliusus ir minusus, tame tarpe ir skirybas, kad antrai pusei maziau liktu. Tai irgi realija ir jos neatmesi.

Siaip siulau apsilankyti skyreliuose, kur moterys kalba apie buvusius sutuoktinius, ju finansine, moraline parama ju abieju vaikams ir t.t. Jau nekalbu kaip buvo padalintas bendras turtas. Nepasirikite del santuokos garantiju.
Atsakyti
QUOTE(Moonte @ 2010 02 03, 11:40)
1. O kaip tie nepatenkinti lukesciai, jie gi pasitaiko ir santuokoje...

2. Nemazai zinau poru, kurie susituoke ne is meiles ir laimingai gyvena, pasirodo pragmatizmas labai geri saitai, maziau lukesciu,emosiju... daugiau proto.

3. Ir vel idomiai nuskambejo, o kas pasake, kad tie kurie susimete nepuoseleja savo santykiu, jausmu. Nejau santuoka yra toji trasa kuri puoseleja...

4. As budama labai atsakingas zmogus, neduodu avansu i ateiti. Nes zinau, kad negaliu garantuoti net uz save kas bus ateityje, o jau nieko negaliu pasakyti apie kita zmogu. Tad manau reikia labai gerai pagalvoti kai tau per daug greitai zadama. Todel nevisada yra taip jau protinga tartis del vestuviu pacioje gyvenimo pradzioje, jei jau sutikote gyventi kartu, tai turi ateiti su laiku, kai suvokiat, kad tikrai tai yra jusu zmogus.

5. O jau tas, kuris nori tuoktis tai jau meile "kvepia"...  lotuliukas.gif  Atleiskit, bet visada gyvenime yra isimtys.

6. Siaip zmones turi ieskoti kompromisu. Ir maziau ultimatumu, "tu manes nevedi vadinasi nemyli" nuo kada santuoka yra meiles jausmo matavimo matas?

7. Siaip siulau apsilankyti skyreliuose, kur moterys kalba apie buvusius sutuoktinius, ju finansine, moraline parama ju abieju vaikams ir t.t. Jau nekalbu kaip buvo padalintas bendras turtas. Nepasirikite del santuokos garantiju.


Jūs cituojate mano mintis, bet jas iškraipote loginius ryšius sudėliodama kitaip.
1. Pasitaiko
2. Neneigiu pragmatizmo naudos santuokai, bet tai nereiškia, kad žmonės nemyli. Čia ne apie susižavėjimą kalbame.
3. Aš taip nesakiau, jūs iškreipiate mano mintį. Čia kalbėjau apie tai, kad neįteisina santuokos, nes vienas iš dviejų tiesiog tingi.
4. Santuokos esmė yra priesaika į ateitį, kad mylėsi, būsi ištikimas ir t.t. Priesaika nėra garantas, bet jos laikymasis yra siekiamybė. Tai, kad žmonės ryžtasi nuoširdžiai kažką vienas kitam pažadėti yra tam tikra meilės išraiška. Ir tai ne visais atvejais yra tik iliuzija. Juk yra porų, kurios pragyvena ir daugiau ar mažiau tos priesaikos laikosi.
5. Aš taip nesakiau. Jūs mano žodžius apvertėte aukštyn kojom. Ir nesakiau, kad tai aksioma, dėl išimčių sutinku.
6. O kas yra jausmų matavimo matas? Kaip galima pasiekti kompromiso, kai vienam santuoka yra kertinis dalykas, o kitam bereikšmis menkniekis? O ultimatumas kartais gali padėti išspręsti užsitęsusias ir įstrigusias derybas dėl kompromiso.
7. Sutinku.
Atsakyti