Ar verta laukti piršlybų ar gyventi 'susimetus'?

Na, atmintis tai mano gera
Priminsiu, va jūsų sena žinutė, prie 1,5 m:
Vakar su brangiuoju kalbėjome apie šią diskusiją (tai jis buvo manojo paskutiniojo, ar pirmutinio dienos posto įkvepėjas) ir jis man taip švelniai, neįkyriai pasiūlė tekėti. Tai motyvuodamas tuo, kad mes šiuo metu esame užsiėmę tokiu šeimyniniu projektu, norim įkurti šeimos tėvoniją, kur bus parkelis ir ten bus alėja, bus sodinami medžiai gimus vaikui ant placentos, kad kiekvienas vaikas turėtų savo medį ir galėtų iš jo pasisemti jėgas ir t.t. O tėvonija toks patriarchalinis reiškinys ir be santuokos, nėra tęstinumo. Didieji namai jau pastatyti dabar atėjo eilė mažiesiems namams, bet jie bus statomi palaipsniui, didės šeima, kiekvienam šeimai bus statomas atskiras namukas ir t.t.. Tai mano vyro vizija, svajonė, na, ar galiu aš jam pasakyti ne, žinoma tekėsiu, juk malonu suteikti mylimam žmogui malonumą, bet tai nereiškia, kad ištekėjusi įprasminsiu, ar sureikšminsiu santuoka, ji man ir dabartinėje būsenoje yra ne ką mažiau reikšminga ir svari.

Visgi jums malonu, jeigu nieko nereikštų, tai būtumėt pasakius "ne", bent jau manęs niekas nepriverstų daryti to, ko nenoriu.

Tarkim, taip virtualaus pasaulio salutiniai veiksniai Skaitant ne ten sudeti akcentai

3. Ne tingejime esme, o nera tam butinybes, o tinginyste tai tik pasiteisinimas, nedaryti to, jei kas per prievarta spiria.

4. Priesaika i ateiti, kokia prasme joje? Jei dorovingas zmogus, jis jos laikysis, bet kokiu atveju, tam jam santuokos saitu nereikia jis bus visada dorovingas santuokoje, ar susimetus. Jis laikosi isipareigojimu, ne todel, kad susituokes, o todel, kad jis pats to nori, jo vidiniai istikinimai to reikalauja. Nedorovinga asmeni nesustabdys santuoka ir vis pasaulio pazadai.

Gyvenau su savo vyru santuokoje ir dabar sisiskyrusi, ir iki siolei laikausi savo isipareigojimu. Nes tai mano pasirinkimas, bet ne santuokos itakojimas.

6. Kai girdziu sakant "jis nedaro kazko todel, kad mazai myli... , ar jis padare, kad tave myli..." Tai klaidingas vertinimas. Visu prima zmogus padare todel, kad jam yra taip geriau. Negalima pamatuoti zmogaus jaumsu, tad ir toks vertinimas yra netinkamas.

Jei tokios skirtingos vertybes, ar yra prasme tuoktis? Ypac jei zinome, kad santuoka nera saugiklis, o tik viesas paskelbimas, kad pora nusprende gyventi kartu. Koks skirtumas, paskelbti apie tai viesai, ar pasizadeti tik venas kitam? Jei jus norite viesos sventes taip ir reikia sakyti, o nekalbeti apie santuokos isskirtinum ir t.t. Santuoka siskirtine daro zmones.

Jau siandien kazkur rasiau, kad ultimatumas, tai ivarymas save i kampa, is kurio be praradimu neiseisi. Nes atima galimybe laviruoti. Blogaiausiu atveju ultimatumas visiskas abupusis fiasko. Kitu gi atveju, tas, kuris nusileido ultimatumo metu, niekada to neuzmirs, tai prievarta, ranku sukimas. Tol kol jam aktualu jis laikysis zaidimo taisykliu, bet kai tai praras pirmini zavesi... Manau zema, turin emocine galia zmogui, naudoti tai kaip ginkla.
Papildyta:


Ar as ka kitaip rasiau. Projektas - tevonija. Bet laimes ir apsiseilejimo tikrai nera (tai ir buvo pagrindine atsako mintis). Apie ka ir rasiau. Dabar svarstoma kita alternatyva. Nes nemegstu veidmainiavimo. Kazkodel jums sakinio galas nepadare jokio itakos vertinant mano "didziaja laime".

Keistos jusu isvados.

Eilinis nevykes akcentu sudejimas, malonu, kad akcentus ne viena as nevysusiai sudedu

as neteigiu vienareiksmiskai kad santuoka garantas- bet tai gali buti kazkokia tai kad ir menka garantija

Ir menkos nera.
Santuoka yra tik viesas pasizadejimas ir isipareigojimas. Ji lygiai tiek pat atima kaip ir duoda. Zmones laisva valia atsisako dalies savo pasirinkimo laisves, prisiima atsakomybe uz kita. Garantija, tik sutuoktiniu dorove, ar vykdis tuos isipareigojimus. Lygiai tas pats taikoma ir teims, kurie yra susimete.

Man labai keista, kai zmones traktuoja satuoka kaip drausminimo priemone.

Taip ir neatsakte į mano klausimą, o kas gi yra jausmų ir meilės matas?

Dėl priesaikos viešumo su jumis sutinku. Kiekvienas renkasi savo formą, bet dėl to turi sutarti ABU partneriai.

Jeigu dėl santuokos prasmės nesutariama, tai ji ir neįvyksta. "Per prievartą niekas prie altoriau nenutemps".

Man asmeniškai, ultimatumo išeitis yra viena - santykių pabaiga. Tai nebūtinai yra bloga išeitis. Mano vieni santykiai būtent ultimatumu ir užsibaigė. Labai dėl to džiaugiuosi, nes tai mane tarsi pažadino iš letargo miego.

na man drausmingumo priemones tikrai cia nera, kas ejo i sona tas ir eis, kas muse tas ir mus, bet daznai zmones nori iprasminti savo santykius ne tik savo sutarimu bet ir oficialiai, yra tokiu kurie pries dieva iprasmina santykius, kiti tai daro del giminiu- visiems santuoka reiskia skirtinga dalyka, svarbu kad poroje tas poziuris sutaptu

Atsakiau juk, kad nera. Todel ir klausiu to, meiles stiprumo matavymo ekspertu Pagal kokia skale matuojat?

Galima uzbaigti sanytkius be ultimatumo, kuris dazniausiai sugriauna rysius neatstatomai. Visada reikia palikti zmogui galimybe apsigalvoti, priimti sprendima paciam, neverciant.

Esu linkusi visada islaikyti draugiskus rysius, kai jie isyra "bloguoju" jauciuosi prislegta, nes manau, jog tame yra dalis ir mano kaltes.

Su vyru issiskyrem taikiai, palikdami mums galimybe vel buti kartu, o kas butu buve jei butu ultimatumas...

Nezinau, toks budas ne man. Jei ka tai tenkina, tai jo pasirinkimas.
Papildyta:



Zinoma, jei porai tai svarbu, kodel gi ne, tai gerbtina. Bet santykius mes iprasminame kasdiena savo veiksmais.

Skaitant panašias temas man šovė mintis, kaip čia yra pas mus: tiek moterų trokšta santuokos, taip pat daugelis ištekėjusių pritaria, kad santuoka yra žymiai geriau nei gyvenimas neįforminus santykių. Puiku, jeigu santuoka toks gėris, tai kyla retorinis klausimas- kodėl pas mus tiek daug skyrybų? A.....

Naivu galvoti, kad skiriasi tik santuokinės poros, kaip rodo tyrimai, tai nesantuokinės daug dažniau skiriasi Norint išsiaiškinti skyrybų priežastis, reikėtų naujos temos

Manau, kad sis klausimas nebuvo skirtas suzinoti, o tiesiog pastebeti, kad snatuoka yra ne sventa karve. Jog ja lygiai taip pat itakoja visokie faktoriai kaip ir gyvenancius pagal abipusi susitarima. Ir tiek

neturiu laiko dabar ieškoti šaltinio, bet buvau skaičius, kad remiantis tyrimų rezultatais ( beje ne Lietuvos, o užsienio šalių), tai būtent dažnai skiriasi tos santuokinės poros, kurios prieš tai gyveno nesusituokusios . Reikės paieškoti

Sutinku, kaip ir dažnai buvo temoj minėta, kad santuoka tai tikrai ne joks garantas, ar šventa karvė. laimingą gyvenimą reikia užsidirbti, nesvarbu jis santuokinis ar ne. Tik , drystu teigti, kad daugelis moterų santuokoj jaučiasi laimingesnės

Skiriasi, nes tos poros greičiausiai tuokėsi norėdamos išgelbėt santykius, jei daug metų gyventa neapsisprendžiant tuoktis- gali būti jog kažkas santykuose buvo negerai. O ta santuoka turėjo kažką pakeisti, deja aišku nepakeičia ir ....skyrybos. Va ir gaunasi tokia statistika.
Pagyvenimas kartu iki vestuvių kažin ar didina riziką išsiskirti.