Įkraunama...
Įkraunama...

Ar verta laukti piršlybų ar gyventi 'susimetus'?

QUOTE(laisla @ 2010 05 10, 15:59)
Ir manau, kad laikui bėgant pati suprasit, kad tas vyras, su kuriuo gyvenat, bent jau šiuo metu nėra pasiruošęs jus vesti, nes nežino ar to nori, o ne dėl jokių kitų priežasčių. Gal kažkada ir susituoksite, galbūt tada jis jau žinos, kad nori, bet kolkas jis dvejoja.

vat ir man taip atrodo... ir mano nuomone, ypatingai tos, kurios cia "rekauja" per visas temas, kad joms ta santuoka nereikalinga, greiciausiai taip ir sako todel, kad ju vyrai dar "nesuauge" santuokai rolleyes.gif
Atsakyti
Noreciau pabrezti, kad mes bendraujam, ir reiskiam savo nuomone, ne rekaujam.

Esu is tu, kuri pries santuoka, man ji nera siekiamybe.

Bet noreciau pasakyti, kad gyvenimas kartu laukiant pirslybu, visada buvo ir bus rizikingas. Jei jums santuoka yra vertybe, tad reikia suvokti, kad pagyvenimas pries santuoka, nevisada vainikuos jusu laukiamas rezultatas, nes rezultata/santuoka itakoja ne vien jusu norai ir poreikiai, bet ir kito asmens, ir nebutinai jie privalo sutapti su jusu. Taip jau pasaulyje yra, musu jausmai, norai, siekiai yra tik musu, kitas zmogus nenesa atsakomybes uz tai.
Atsakyti
QUOTE(Mimuke @ 2010 05 10, 20:11)
vat ir man taip atrodo... ir mano nuomone, ypatingai tos, kurios cia "rekauja" per visas temas, kad joms ta santuoka nereikalinga, greiciausiai taip ir sako todel, kad ju vyrai dar "nesuauge" santuokai  rolleyes.gif

O jeigu mano vyruks jau suaugęs, pribrendęs ir netgi įvykdęs tą žingsnį, o aš esanti toje situacijoje tenoriu esančias sugyventines nuramint, tai gerb. daktarėle, kokia tuomet diagnozė? rolleyes.gif Jeigu žmogui santuoka nėra vertybė, tai dar nereiškia, kad jis neturi kitų vertybių - ištikimybės, meilės jausmo. Juokinga, kai mergaitės susikoncentruoja tik į santuoką, nagus graužia dieną naktį, kodėl čia nesiperša, matyt nemyli lotuliukas.gif
Tik moterų pasauly viskas taip sudėtinga. Vyrai nėra kažkokie kiauliukai (ar bent jau linkėčiau ne tokius rinktis) ir jiems tikrai ne dzin su kuo gyvent ir ką įsileist į savo pasaulį. Jei ir gali jie daugiau išsidirbinėt, bet visiems be išimties namai yra ta oazė, kurioje žmogus yra pats savimi. Kaip žmogus turi jaustis, kuomet jo tariama antra pusė jį terorizuoja ir šokdina pagal savo dudelę? Nereikia čia apsimetinėt, kad stovėt dviese prieš teisėją yra tas pats kas bažnyčioj tuoktis biggrin.gif Netiki žmogus tai netiki. Aš asmeniškai taip pat nepažįstu nei vieno jaunesnio nei 35m. žmogaus, kuris bent kartą į mėnesį bažnyčioj lankytųsi. Kas čia keisto, kad žmonės nematantys prasmės upeliams degtinėms, suknioms ir tortams to nedaro?
Atsakyti
QUOTE(Akrilik @ 2010 05 10, 21:20)


Neįsižeiskite, bet kažkaip nerišlus tekstas labai. Jei manote, kad visos, kurios yra už santuoką ir neketina visą gyvenimą ar dar n metų būti sugyventinėmis, tesugeba sėdėti ir graužti nagus, tai labai klystat, netgi labai. Nors ne mane vadinot daktarėle, bet nustatysiu diagnozę - galit pasirinkti kuri labiau priimtina: arba esat pati nesubrendus santuokai (nors vyras jau subrendęs), arba tikitės horizonte pamatyti tą, kuris labiau subrandins ir kitas galimas variantas, esate patologiška asmenybė, kuriai tradicinės vertybės, tikėtina, kurios buvo puoselėjamos ir pačios šeimoje, yra dėl vienokių ar kitokių priežasčių, sušlubavusios. Užbėgdama už akių atsakau, kad taip, žmogus gali turėti ir kitokių vertybių, ne tik vertybę - šeimą, tačiau egzistuoja visuomenėje priimtinos vertybės ir nepriimtinos.
Šiuo atveju man sugyventinės statusas yra gėdingas ir ypatingai negerbtinas, nes manau, kad tai parodo moters savivertę. Tai yra mano asmeninė nuomonė, kurią išsakau remdamasi savo įsitikinimais.
Atsakyti
QUOTE(Moonte @ 2010 05 10, 20:22)
Bet noreciau pasakyti, kad gyvenimas kartu laukiant pirslybu, visada buvo ir bus rizikingas. Jei jums santuoka yra vertybe, tad reikia suvokti, kad pagyvenimas pries santuoka, nevisada vainikuos jusu laukiamas rezultatas, nes rezultata/santuoka itakoja ne vien jusu norai ir poreikiai, bet ir kito asmens, ir nebutinai jie privalo sutapti su jusu. Taip jau pasaulyje yra, musu jausmai, norai, siekiai yra tik musu, kitas zmogus nenesa atsakomybes uz tai.

drinks_cheers.gif
Apskritai jei jau taip nori tapti oficiali zmona, geriau net nebandyt gyventi kartu. Ns vyrui gali patikti toks gyvenimas ir jis nuosirdziai nenores nieko keisti - o kam, jei ir taip viskas gerai. Galima ramiai laukti ir susitikineti, kol neivyks vestuves, gausit valstybes, ar baznicios leidima kartu miegot ir jau galima bus kartu gyventi. mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo eris: 11 gegužės 2010 - 05:58
Kodėl? Reikia pagyventi kartu nors kažkokį laiką, kad įsitikintų, ar jie tikrai to nori ir ar nėra kliūčių. Nupudruoti pasimatymai nuo realaus gyvenimo gali skirtis ir net gi kardinaliai skirtis. Ir atsiskleidžia tos savybės, kurias galbūt norėta paslėpti ar nebuvo progos joms atsiskleisti. Santuoka be pagyvenimo - tai katės pirkimas maiše. Tas galioja abiem pusėm.

Bet gyvenimo startas turi būti apgalvotas, apkalbėtas ir išsiaiškintas. Kad tai tėra tarpinė pozicija prieš santuoką ar santykių išbandymui. Tuomet nėra ko slėpti ir nėra ko slėpti savo lūkesčių tolimesniam etapui. Jei abu sutinka ir jiems tinka, tai kodėl ne?
Atsakyti
QUOTE(laisla @ 2010 05 10, 22:31)

Šiuo atveju man sugyventinės statusas yra gėdingas ir ypatingai negerbtinas, nes manau, kad tai parodo moters savivertę. Tai yra mano asmeninė nuomonė, kurią išsakau remdamasi savo įsitikinimais.


O man yra abejotina moteris, kurios savivertes pagrindas yra sntuoka ir tik tame statuse ji sugeba izvelgti garbinguma. Tai tik parodo jos kompleksus ir menkavertiskuma kaip asmenybes, jog be satuso ji nesijaucia moterimi, asmenybe, zmogumi. O gal santuoka yra jos didziausias gyvenimo pasiekimas. As nekalbu apie santuokos kokybe. Tai irgi mano nuomone. Tikiuosi, neisizeidet...
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2010 05 11, 07:54)
Kodėl? Reikia pagyventi kartu nors kažkokį laiką, kad įsitikintų, ar jie tikrai to nori ir ar nėra kliūčių. Nupudruoti pasimatymai nuo realaus gyvenimo gali skirtis ir net gi kardinaliai skirtis. Ir atsiskleidžia tos savybės, kurias galbūt norėta paslėpti ar nebuvo progos joms atsiskleisti. Santuoka be pagyvenimo - tai katės pirkimas maiše. Tas galioja abiem pusėm.

Bet gyvenimo startas turi būti apgalvotas, apkalbėtas ir išsiaiškintas. Kad tai tėra tarpinė pozicija prieš santuoką ar santykių išbandymui. Tuomet nėra ko slėpti ir nėra ko slėpti savo lūkesčių tolimesniam etapui. Jei abu sutinka ir jiems tinka, tai kodėl ne?


Na taip, nuo vieno asmens pagalvojimo, apgalvojimo, kas nors pasikeis...

Man asmeniskai tas pats, kaip zmones realizuos savo lukescius, norus. Universalaus receto kaip ir nera, bet gyvenimas kartu pries vestuves yra rizikingas. Tad nereikia kaltinti del to kitu, jei jusu planai neissipildys. Pagaliau, anot Subjetyvios, jus suzinojot kad jusu isrinktasis netinka seimai, na ir kas, kad paaukojot jam 2-3 metus savo is savo gyvenimo. Tai ne jo kalte, o jusu pasirinkimas mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(eris @ 2010 05 11, 07:56)
drinks_cheers.gif
Apskritai jei jau taip nori tapti oficiali zmona, geriau net nebandyt gyventi kartu.


Būtent - jei nori susituokti. O kiek yra porų, kurios ryžtasi gyventi kartu, nes gyventi kartu yra smagiau, įdomiau, paprasčiau, neretai, netgi pigiau, ir visai ne dėl to, kad galvoja apie santuoką? Todėl aš sakyčiau - jei nori pagyventi kartu vien dėl to, kad taip yra jums abiems geriau, pirmyn. O santuoka - bus. Arba nebus - čia jau kaip partneriai nuspręs su laiku. Ir nei vienas variantas (gyventi kartu susituokus ar nesusituokus), mano supratimu, nėra nei smerktinas, nei, toli gražu, parodo kažkokias žmonių savivertės problemas. Kiekvienas turim savo įsivaizdavimus apie gyvenimą ir pagal juos darome sprendimus. Man asmeniškai santuoka nėra privalomas pasirinkimas gyvenime, o šeimos noriu ir siekiu, bet nebūtinai su santuoka.
Atsakyti
Gyvename susimete bet vistiek laukiu pirslybu,ir manau jos tikrai bus wub.gif anksciau visad buvau pries vedybas,maniau nereikalingas dalykas ta santuoka,bet kai atsirado vaikelis pradejau galvoti kitaip,juk norisi jam rodyti teigiama seimos pavyzdi wub.gif o del susimetimo tai mano maynu paprasciausiai isbandymas,ir jei kas duotu antra sansa gyvenciau taip pat ir nieko nekeisciau g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo janneta: 12 gegužės 2010 - 21:24
QUOTE(laisla @ 2010 05 10, 18:59)
Getira, aš nesu ištekėjusi.
Ir manau, kad laikui bėgant pati suprasit, kad tas vyras, su kuriuo gyvenat, bent jau šiuo metu nėra pasiruošęs jus vesti, nes nežino ar to nori, o ne dėl jokių kitų priežasčių. Gal kažkada ir susituoksite, galbūt tada jis jau žinos, kad nori, bet kolkas jis dvejoja. O santuoka nieko neapsaugosi (nebent kažkiek save finansiškai, tačiau apie tai jau kalbėta), tačiau santuoka vieniems žmonėms yra vertybe, kurią jie nori puoselėti, kitiems nėra vertybė ir jiems toks gyvenimas tinka, o kiti norėtų tos vertybės, tačiau žmogui su kuriuo tuo metu gyevena sugyventinis nėra vertybe ir todėl nesituokiama. Kai jus vertins ir pripažins kaip tuo metu vienintele ir reikalingiausia - tada ir pasiūlys tuoktis, o kol dvejoja, jūs toliau save įtikinėkite, kad dzin ta santuoka ir gerai būti sugyventine - taip bus jums pačiai psichologiškai lengviau  smile.gif

pilnai pritariu siam komentarui thumbup.gif
Atsakyti
Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.
Atsakyti