Mano artimas žmogus - alkoholikas

#541
QUOTE(carela @ 2010 02 10, 22:09)
Tai jeigu tokia nostalgija vaikystės namams,yra pasiilgimas,tai mano galva tada tokios įtakos tėvo girtuokliavimas,kaip Jūs čia rašot,nebuvo.Paaiškinsiu kodėl taip galvoju.Todėl,kad leber su savo tėvu nebendravo ir nebendrauja.Priežastis ne gėrimas,bet yra dalykų,kurie jai yra nepriimtini ir taškas.Ir jeigu žmogus padarė,kažką netinkamo,arba nepadarė,kai reikėjo ir t.t tai jokie ilgiasiai neatsiranda,jokie prisiminimai ar nostalgijos taip pat.Jeigu žmogus yra nepriimtinas,tai su juo ir nebendrauji.Jei yra nuoskaudos ir pyktis,tuo labiau.Pasirinko žmogus savo kelia - jo pasirinkimas,jo reikalas.O kai sako:"Man tėvas sugadino vaikystę,bet va aš dabar juo rūpinuosi ir pan" Vadinasi nesugadino jau taip baisiai...
Mano galva,Jūs sakysit tėvam turi būti pagarba,vaikai negali tėvais nesirūpinti ir pan.Nė velnio.Pagarba turi būti ABIPUSĖ.Taip aš tėvų pasirinkti negaliu,bet kiek su kuo ir kaip bendrauti - pasirinkti galiu.Taip pat galiu nekartoti tėvų klaidų ir savo vaikams suteikti tokį gyvenimą ir tokį bendravimą,koks man atrodo tinkamas.


Carela, aš nenoriu, kad mano vaikai mastytų kaip tu. Gal todėl ir prižiūrėjau tėvą. LEBER savo elgesiu suformavo tokį tavo suvokimą. Man jis nepatinka. Šaltas toks. Aš sakysim galvodavau, ar todėl kad mano tėvas taip elgėsi, aš turiu virsti žvėrimi, be jausmų, šalta, abejinga, be gailesčio širdyje, niekada dėl jo paklydimų netapsiu beširde, šalta būtybe. Tam tikra prasme aš nutraukiau mūsų giminėje tą tokį pykčių karą, tu man taip, tai jau aš tau tikrai taip, nutraukiau aš savo atžvilgiu, parodžiau vaikams pavyzdį, taip gyventi lengviau...
Niekas nepasakys kodėl vaikai neauginti savo mamų gegučių, joms atsiradus puola į jų glėbį, neaišku kodėl, juk turėtų nekęsti, bet... myli jie jas. Daugelis jas slaugo ligos patale. Ir aš suprantu juos, nes jie tai daro ne dėl jų, o dėl savęs, dėl savo dvasios ramybės. Matyt ir aš tai dariau dėl savo dvasios ramybės, ir kaip man dabar gerai. Kokia aš dabar rami... Mano širdyje ramybė, nieko negali būti geriau... Ai nuklydau, apsibliausiu dar...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Fruzina: 10 vasario 2010 - 21:31
#542
QUOTE(Fruzina @ 2010 02 10, 21:28)
Carela, aš nenoriu, kad mano vaikai mastytų kaip tu. Gal todėl ir prižiūrėjau tėvą. LEBER  savo elgesiu suformavo tokį tavo suvokimą. Man jis nepatinka. Šaltas toks. Aš sakysim galvodavau, ar todėl kad mano tėvas taip elgėsi, aš turiu virsti žvėrimi, be jausmų, šalta, abejinga, be gailesčio širdyje, niekada dėl jo paklydimų netapsiu beširde, šalta būtybe. Tam tikra prasme aš nutraukiau mūsų giminėje tą tokį pykčių karą, tu man taip, tai jau aš tau tikrai taip, nutraukiau aš savo atžvilgiu, parodžiau vaikams pavyzdį, taip gyventi lengviau...
Niekas nepasakys kodėl vaikai neauginti savo mamų gegučių, joms atsiradus puola į jų glėbį, neaišku kodėl, juk turėtų nekęsti, bet... myli jie jas. Daugelis jas slaugo ligos patale. Ir aš suprantu juos, nes jie tai daro ne dėl jų, o dėl savęs, dėl savo dvasios ramybės. Matyt ir aš tai dariau dėl savo dvasios ramybės, ir kaip man dabar gerai. Kokia aš dabar rami... Mano širdyje ramybė, nieko negali būti geriau... Ai nuklydau, apsibliausiu dar...

Problema yra ne tame,kad tu man - aš tau.Visi žmonės daro klaidų.Tai yra normalu.Problema yra tame,kad kai kurie žmonės savo klaidų nepripažysta.
Taip skamba žiauriai,kai nebendrauja tėvai su vaikais,ar vaikai su tėvais.Aš nesakau,kad atsiradus atitinkamai situacijai artimam žmogui nepadėčiau.Žinoma padėčiau ir pan.Bet ne todėl,kad taip reikia,arba,kad aš privalau.Padėčiau,nes aš tokia esu.
O kaip mąstys Tavo vaikai apie Tave,tai tik nuo tavęs pačios,kaip žmogaus priklauso.Ne nuo to,kam ir kodėl tu padėjai.Taip kaip bendrausi su savo vaikais,taip ir jie su tavim bendraus.O padėti bėdoje,manau kiekvienas padės.
Esmė tame,kad kai žmogus peržengia ribas,vienaip ar kitaip lieka vienas.Tu pati sakei sąlyga buvo,kategoriškai,kad tėvas pas tave negyvens.Taškas.Tu turėjai galimybę jį prižiūrėti - prižiūrėjai.O jei nebūtum turėjus?Faktas - pas tave jis negyvens,vadinasi būtum samdžiusi žmogų.
Esmė ir yra tame,kad jo savo namuose nenorėjai matyti.Tam turėjai priežasčių. Kaip elgsis tavo vaikai - tik nuo tavęs priklauso,tik nuo tavo bendravimo su jais. Ir aš manau,kad nenorėtum,kad tavo vaikai nenorėtų taves matyti savo namuose.
Atsakyti
#543
QUOTE(Fruzina @ 2010 02 10, 21:28)
Carela, aš nenoriu, kad mano vaikai mastytų kaip tu. Gal todėl ir prižiūrėjau tėvą. LEBER  savo elgesiu suformavo tokį tavo suvokimą. Man jis nepatinka. Šaltas toks. Aš sakysim galvodavau, ar todėl kad mano tėvas taip elgėsi, aš turiu virsti žvėrimi, be jausmų, šalta, abejinga, be gailesčio širdyje, niekada dėl jo paklydimų netapsiu beširde, šalta būtybe. Tam tikra prasme aš nutraukiau mūsų giminėje tą tokį pykčių karą, tu man taip, tai jau aš tau tikrai taip, nutraukiau aš savo atžvilgiu, parodžiau vaikams pavyzdį, taip gyventi lengviau...
Niekas nepasakys kodėl vaikai neauginti savo mamų gegučių, joms atsiradus puola į jų glėbį, neaišku kodėl, juk turėtų nekęsti, bet... myli jie jas. Daugelis jas slaugo ligos patale. Ir aš suprantu juos, nes jie tai daro ne dėl jų, o dėl savęs, dėl savo dvasios ramybės. Matyt ir aš tai dariau dėl savo dvasios ramybės, ir kaip man dabar gerai. Kokia aš dabar rami... Mano širdyje ramybė, nieko negali būti geriau... Ai nuklydau, apsibliausiu dar...

Nu laba diena, aš suformavau sau požiūrį į tėvą. blink.gif Tai gal jis savo elgesiu ir gyvenimo būdu siformavo savo vaiko tokį požiūrį į save ir nepasimokė, toliau formuoja, bet nebe man. biggrin.gif Mat jį galas, atskira istorija.

Iš tavo ir minha atsakymų peršasi išvada. Tai praktiškai gaunasi tas pats: jausmų, gerų prisiminimų, pergyvenimų, atsakomybės,.....tiesiog ryšių visuma, kuri neleidžia taip imti ir nukirsti santykius su alkoholiku tiek jų vaikams, tiek artimiesiems? Nes žmonoms, kiek nagrinėjomės su moterimis, tai ta tokia makalynė ir būna didžiausiu trugdžiu, na neskaitant nepasitikėjimas savimi, kas yra pirmoje vietoje.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo leber: 10 vasario 2010 - 21:58
#544
QUOTE(carela @ 2010 02 10, 22:50)
O kaip mąstys Tavo vaikai apie Tave,tai tik nuo tavęs pačios,kaip žmogaus priklauso.Ne nuo to,kam ir kodėl tu padėjai.Taip kaip bendrausi su savo vaikais,taip ir jie su tavim bendraus.O padėti bėdoje,manau kiekvienas padės.
Esmė tame,kad kai žmogus peržengia ribas,vienaip ar kitaip lieka vienas.Tu pati sakei sąlyga buvo,kategoriškai,kad tėvas pas tave negyvens.Taškas.Tu turėjai galimybę jį prižiūrėti - prižiūrėjai.O jei nebūtum turėjus?Faktas - pas tave jis negyvens,vadinasi būtum samdžiusi žmogų.
Esmė ir yra tame,kad jo savo namuose nenorėjai matyti.Tam turėjai priežasčių. Kaip elgsis tavo vaikai - tik nuo tavęs priklauso,tik nuo tavo bendravimo su jais. Ir aš manau,kad nenorėtum,kad tavo vaikai nenorėtų taves matyti savo namuose.


Bendravimas su vaikais yra svarbus, ir be abejo jis turi didelę reikšmę. Tačiau manau vaikai dar labiau pastebi tėvų elgesį su aplinkiniais, savo artimaisiais, mato tai ką mes gal iš pirmo žvilgsnio laikome nereikšmingais dalykais. Na ir kas kad su vaikais aš bendrausiu gražiai, mylėsiu juos, bet mano gyvenimas už šeimos ribų bus pyktis, namuose girdėsis kaip koneveikiu savo tėvą, kaip visur kitur spjaudau ugnimi. Tu manai jie to nepastebės. Ne tik bendravimas su vaikais svarbu, svarbu dar ir teigiamas pavyzdys visuose gyvenimo vingiuose.
Reikia mokinti vaikus ir atlaidumo, nesvarbu ar žmogus pripažino kaltę ar ne, tai jo bėda, man svarbu nenešioti savyje pykčio.
Papildyta:
QUOTE(leber @ 2010 02 10, 22:56)
1,Nu laba diena, aš suformavau sau požiūrį į tėvą.  blink.gif  Tai gal jis savo elgesiu ir gyvenimo būdu siformavo savo vaiko tokį požiūrį į save ir nepasimokė, toliau formuoja, bet nebe man.  biggrin.gif  Mat jį galas, atskira istorija.

2,Iš tavo ir minha atsakymų peršasi išvada. Tai praktiškai gaunasi tas pats: jausmų, gerų prisiminimų, pergyvenimų, atsakomybės,.....tiesiog ryšių visuma, kuri neleidžia taip imti ir nukirsti santykius su alkoholiku tiek jų vaikams, tiek artimiesiems? Nes žmonoms, kiek nagrinėjomės su moterimis, tai ta tokia makalynė ir būna didžiausiu trugdžiu, na neskaitant nepasitikėjimas savimi, kas yra pirmoje vietoje.

1, Ei, ne tau sakiau gi, CARELAI. Vistiek ne taip mane supratai.
2,Bent aš niekur nesakiau, kad reikia nukirsti santykius. Man skyrybos nebūtinai santykių nukirtimas. Tiesiog gyvenimas atskirai savo gyvenimą. O buvusiam vyrui gali ir padėti, ir patarti ir palaikyti ir dar bala žino ką. Bet gyventi reikia atskirai.
Atsakyti
#545
QUOTE(leber @ 2010 02 10, 21:45)
Labos 4u.gif
Nu kokie gali būti patarimai astapati  g.gif  Ir taip ir kitaip mislijau, nu ir vis tiek pradžių pradžioje man į galvą ateina mintis, kad ji turi, tiesiog privalo nustoti tikėti ir pasitikėti savo viltimis dėl vyro ir pradėti, tegul pamažu, tikėti ir pasitikėti savimi. Nu kaip ji paliks vyrą be pasitikėjimo savimi, kaip iš vis gali padaryti kažkokį sprendimą, pasirinkimą jei nei kiek nepasitiki savimi.  g.gif


Ir as, kol vaikus migdziau, bandziau suprasti kaip Astapati padeti. Man irgi labai uzkliuvo deletes svaigimas is laimes ir meiles vyrui negeriant ir staigus norai numirti jam uzgerus. Realiai, tai situacija yra labai bloga ir, jei net gyvybe priklauso nuo vyro, tai reikia nuo jo begti. Delete, juk tau apie 40 metu, juk vaikai uzauginti, juk esi protinga, darbinga, pats gyvenimo zydejimas, pacios paciausios galimybes pradeti nauja gyvenima. Juk dukros jau savarankiskos. Likusia puse gyvenimo nugyventi tik taip, kaip tu pati nori. Tau nereikia nei musu temos, nei kokiu Al-nonu. Tau reikia i temas, kur plepa issiskyrusios ar realiai besiskiriancios moterys. Tikrai tokiu turetu buti (na, neieskojau blush2.gif )
QUOTE(Fruzina @ 2010 02 10, 22:10)

Buvo didžiulis jausmų mišinys-meilė, pareiga, gailestis, nusivylimas, noras padėti, pergyvenimas dėl jo gyvenimo būdo, elementarus gailestis kai žmogus nevalgęs, pagaliau mano tėviškė ten, kaip nevažiuoti. Nutraukti ryšius su žmogum kuris 20 m. buvo tavo gyvenime, ne taip paprasta. Pasakiau tik vieną dalyką, ko tikrai būčiau jokiomis aplinkybėmis nedariusi-nepriėmusi jo gyventi pas save. Niekada. Tai buvo kategoriškas sprendimas.


Hm, pas mane tevui yra tik pareiga (pagal istatymus), gailestis (na, juk zmogus esu ir dargi labai gailestginga blush2.gif ), neapykanta, kuri spaudzia smegenis, suka pilva, duria sirdi kaskart islindus vaikystes prisiminimams ir isitikinimas, kad padarysiu viska pasaulyje, kad nereiktu jo priimti pas save gyventi

QUOTE(Oduvančikas @ 2010 02 10, 22:15)
O aš šiandien viena

biggrin.gif keista tu cia siandien biggrin.gif . Pasipasakok
Atsakyti
#546
QUOTE(Fruzina @ 2010 02 10, 22:07)
Bendravimas su vaikais yra svarbus, ir be abejo jis turi didelę reikšmę. Tačiau manau vaikai dar labiau pastebi tėvų elgesį su aplinkiniais, savo artimaisiais, mato tai ką mes gal iš pirmo žvilgsnio laikome nereikšmingais dalykais. Na ir kas kad su vaikais aš bendrausiu gražiai, mylėsiu juos, bet mano gyvenimas už šeimos ribų bus pyktis, namuose girdėsis kaip koneveikiu savo tėvą, kaip visur kitur spjaudau ugnimi. Tu manai jie to nepastebės. Ne tik bendravimas su vaikais svarbu, svarbu dar ir teigiamas pavyzdys visuose gyvenimo vingiuose.
Reikia mokinti vaikus ir atlaidumo, nesvarbu ar žmogus pripažino kaltę ar ne, tai jo bėda, man svarbu nenešioti savyje pykčio.

Taip svarbiausia yra nenešioti pykčio thumbup.gif
Taip svarbus yra bendravimas su aplinka.
Tačiau turime suprasti ir tai,kad kiekvienas esame atsakingas už santykius.Santykius,pagarbą reikia puoselėti ir stengtis dėl jų.Visą tai reikia užsitarnauti.Tu radai išeitį iš tau nepriimtinos padėties šeimoje.(paryškinta) Tavo vaikai žino kodėl senelis liko namuose,o neatsikėlė gyventi pas jus?Žino tikrąsias priežastis?Kaip tu gali mokinti atlaidumo,jei pati neatleidai iki galo?Juk vistiek kirbėjo širdį tai ką rašei... 4u.gif Svarbiausia yra neapsimetinėti prieš SAVE ir prieš Tau artimus,brangius žmones...
Aš irgi nepykstu (supratau,kad kai kurie žmonės nesikeičia ir nepripažysta nei savo klaidų,nei jiems rūpi) - tačiau yra ala artimų žmonių,kurių nei matyt,nei bendraut nenoriu.Ir to neslepiu,nes nematau reikalo slėpt.Taip bėdoj padėsiu - bet nieko daugiau.
Atsakyti
#547
QUOTE(Fruzina @ 2010 02 10, 22:14)

1, Ei,  ne tau sakiau gi, CARELAI. Vistiek ne taip mane supratai.
2,Bent aš niekur nesakiau, kad reikia nukirsti santykius. Man skyrybos nebūtinai santykių nukirtimas. Tiesiog gyvenimas atskirai savo gyvenimą. O buvusiam vyrui gali ir padėti, ir patarti ir palaikyti ir dar bala žino ką. Bet gyventi reikia atskirai.

Tai gi suprantu biggrin.gif Tokia grandinė gaunasi man tėvas, Carelai senelis formavo ir po šiai dienai formuoja požiūrį į save. Kokį susiformavo, tokį ir turi, kokį toliau formuos, tokį ir toliau turės.

Nu, o tada koks tikslas skirtis, gyventi atskirai, bet nenukirsti santykių, turint uomenyje kokie alkoholikai manipuliatoriai, net nepastebėsi kaip su patarimais, palaikymais turėsi tą patį š, tik kitoj rankoje. Čia aš kalbu tik apie žmonas, vaikai- kita melodija, nors, jei alkoholikas nieko nedaro, liga progresuoja, tai ir vaikai be skrupulų patampa jo manipuliacijų dalimi.
Atsakyti
#548
QUOTE(nelabai @ 2010 02 10, 22:14)

Hm, pas mane tevui yra tik pareiga (pagal istatymus), gailestis (na, juk zmogus esu ir dargi labai gailestginga blush2.gif ), neapykanta, kuri spaudzia smegenis, suka pilva, duria sirdi kaskart islindus vaikystes prisiminimams ir isitikinimas, kad padarysiu viska pasaulyje, kad nereiktu jo priimti pas save gyventi


Nu va, dar vienas klausimas atsirado pas mane. ax.gif
Sakai vis dar "neapykanta, kuri spaudzia smegenis, suka pilva, duria sirdi kaskart islindus vaikystes prisiminimams". Kas palaiko, maitina tuos neigiamus jausmus, kam tau jie, juk tikrai nuo tokių jausmų nesijauti geriau šiandien, čia ir dabar. g.gif
Atsakyti
#549
QUOTE(leber @ 2010 02 10, 23:55)
Nu va, dar vienas klausimas atsirado pas mane.  ax.gif
Sakai vis dar "neapykanta, kuri spaudzia smegenis, suka pilva, duria sirdi kaskart islindus vaikystes prisiminimams". Kas palaiko, maitina tuos neigiamus jausmus, kam tau jie, juk tikrai nuo tokių jausmų nesijauti geriau šiandien, čia ir dabar.  g.gif

Jie (atsiminimai) ateina neprasyti. As siaube gyvenau 20 metu.
Atsakyti
#550
QUOTE(nelabai @ 2010 02 10, 23:07)
Jie (atsiminimai) ateina neprasyti.  As siaube gyvenau 20 metu.

Tai aš suprantu, kad ateina neprašyti, bet šiandien jie mus įtakoja tiek ir taip, tik kiek ir kokią reikšmę jiems suteikiame. Ar nebandei tuos praeities siaubus iš "šiandien" perspektyvos kitaip, palankiau sau įvertinti?
Atsakyti
#551
QUOTE(leber @ 2010 02 11, 00:20)
Tai aš suprantu, kad ateina neprašyti, bet šiandien jie mus įtakoja tiek ir taip, tik kiek ir kokią reikšmę jiems suteikiame. Ar nebandei tuos praeities siaubus iš "šiandien" perspektyvos kitaip, palankiau sau įvertinti?

As praeities neanalizuoju, nes ten krastutinumas, perzengtas bet koks zmogiskumas, kuriam pateisinimo nera
Atsakyti
#552
QUOTE(nelabai @ 2010 02 10, 23:31)
As praeities neanalizuoju, nes ten krastutinumas, perzengtas bet koks zmogiskumas, kuriam pateisinimo nera

Nu ir gerai darai, dar uždėk ignorą vietoj piktumo ir bus liuks. Beje, man labai patiko tavo apskaičiuotas "vyro pridedamosios vertės naudingumo koeficientas". thumbup.gif
Atsakyti