Vaikas su klausos negalia 5

mūsų tai apskritai sako "mamo", o ne "namo", bet surdoepdagogė minėjo, kad daugelis taip neteisingai taria, vėlaiu koreguosim. O ar namo ar namie, jau skiria. manau, kad viskas su laiku pas vaikiukus ateina

Na bet kai girdim ne taip senai ir klabam net iek jau ir daug tai viskas kolkas atrodo stebuklas.

Mes va sergam, sinusitas atsinaujino Vasara, o vaikis su tempa....jau kitos žiemos su baime laukiu, nes šis pusmetis - ligų krūva

Vakar važiavom žemuogauti keik daug žemuogiu mano mažius pamatęs puolė ant kelių ir skynė valgė.

Aha, šiemet daug, bet aš tik iš kalbų girdėjau, patys tik savo darželio žydinčias matom

Laba diena
Norėčiau prisijungti
Auginu ketverių metukų Atėnę. Kai buvo trejų, buvo patvirtinti mūsų įtarimai, jog yra klausos problemų - pripažinta vidutinė klausos negalia.... Aišku, ta savaitė buvo juoda, turbūt daugumai iš jūsų ta diagnozė irgi nuskambėjo kaip nuosprendis...
Tačiau gyventi reikia toliau ir maksimaliai padėti vaikui pritapti... Sunkiai, bet išėjom iš darželio, kuriame ugdomi sveiki vaikučiai. Pradėjom lankyti darželį "Klausutis" ir pagaliau tikiu, kad juodu darbu ir surdopedagogės pagalba mano mergytė ne tik žaviai šypsosis, bet ir kalbės. Sunku papasakoti, kokia esu dėkinga jos surdopedagogei Eglutei už tas pastangas, atsidavimą, gebėjimą sutramdyti maištingąją merginą, už kelią pasaulio link...
Dabar nešiojam KA, ne visada juos noriai dedasi, tačiau tikiu, kad pripras.
Sunkiausia įtikinti artimuosius, kad einam teisingu keliu ir kad ji niekada nebus tokia pati kaip jie... jog ją reikia priimti tokią, kokia ji yra, o ne kokios norėtum... Dabar ji mokosi pažinti pasaulį gestų kalba ir žodžiu... Ir pažanga stulbinanti Ateis laikas, kai galbūt gestų nebereiks... O jei ir neateis toks laikas, juk meilės jai nebus mažiau. svarbiausia, kad būtų laiminga

Labas, Jolitele, gal galima būtų pasitikslinti - ar jūsų dukrytei nustatytas vidutinis neprigirdėjimas (parašėt, kad negalia, o negalia su klausos problemom niekada nebūna sunki, todėl neaišku) ar sunkus?
Mūsų sūnus kurčias nuo gimimo, 1 metų buvo implantuotas. Jau 2 metai su trupučiu gyvena garsų pasaulyje, kalba trumpais sakinukais, neverbalinė kalba puikiai išsivysčiusi. Be abejo, reikėjo, reikia ir reikės dar nemažai dirbti.

Nemanau, kad dėlto kad mūsų vaikams padeda girdėt KA ar implantai jei skiriasi nuo kitu vaiku. Jie netgu šaunesni, aš pvz sakau kad nei vienas vaikas 5-6-7 menesiu nepradeda sakyt nei mama nei tete, o musu kai po impalntacijos tiek laiko praėjo snekejo. ir dabar tuoj 9 mėnesiai kaip girdime jau dėliojam ne sakinukus bet is 3 zodeliu sujungia kartais '"Tete namo lija" arba kai vakar skinem uogas ir jam atsibodo "mama, tete namuo gana" ar tai nensuotabu.

Sveikos merginos. Ir vėl aš čia. Jungiuosi ir nepuoselėju jokių vilčių. Taigi, stebuklų nėra. Ir mano berniukas tikrai turi klausos sutrikimą Aišku, jis dar galutinai nepatvirtintas, nes KMUK Kuzmina sakė, dar reiks pakartoti tyrimus, kai mums sueis 9 mėn., bet aš jau vsio - nebetikiu. Ir kaip jau jus vieningai patarėt, griebsiuosi darbų. Na o viskasbuvo taip: mums jau atrodė, kad viskas ok, mat jis reagavo į tuščio puodelio skambesį ir į kitą garsą (nors visiškai nereaguoja į savo vardą ir į įprastinę kalbą), net atrodė, kad jis atsakinėja GU tarsi girdėtų, betgi pakartotinas tyrimas parodė, kad nė velnio niekas negerai. OAE neigiamas, o girdim apie 60 dbl su klaustuku... Taigi lygiai tas pats rezultatas kaip ir kovo mėn... Tai va taip va pas mus. Dabar ima baimė pagavojus apie tai, kaip čia pasakyti uošviams, nes jie labai orientuojasi į visokius ten pasiekimus: ar nesėdi, ar nestovi, ar nevaikšto ir pan. Tai kai sužinos, kad anūkas turi negalią... Bet žinoma, ne tame esmė. Svarbiausia vaikas. Ir kad jo nenurašytų... nei seneliai, nei aplinkiniai. Juk mūsų visuomenė tokia žiauri...

Užsiregistravom VUVL pas Gradauskienę, kad gautumėm daugiau atsakymų, nes KMUk labai aptakiai atsakinėja. O be to, nesitikėjau blogų rezultatų ir visiškai buvau nepasiruošusi. Tiesiog apšalau. Kuriam laikui įjungiau neigimą. Dabar sugrįžau

Dabar kankinsiu ir jus visokiais klausimais

Horoskopija kantrybės tau, o mus gali kankyt nes tik čia rasi daug kankynančių atsakymų. O dėl uošvių neimk į galvą vaikui svarbiausia tėvų meilė. Jūs dar maži dauk ką spėsit laiku išmokt, va mano zuikis didelsi implantuotas, nes KA nepadėjo turbut ir tai jau žengiam i prieki ir tikrai niekuo nesisikiria nuo bendraamžiu savo, o dėl kalbos kai dabar girdime, manau dirbdami ir su surdopedagogu pagalba tikrai pavysim ir šitoje srytije bendraamžius.

Atėnytei nustatytas vidutinis neprigirdėjimas.
Džiugu skaityti, kokie jūsų pasiekimai... Galiu tik įsivaizduoti, kaip džiaugiatės


O aš manau, kad jie labai skiriasi... Bet ne ta neigiama prasme, kaip dauguma įsivaizduoja... Jie kitokie - mane žavi tas glaudus ryšys su pasauliu, tas ypatingas dėmesys smulkmenoms, gebėjimas numatyti, kam konkrečioj situacijoj ko prireiks Tas jutimas širdimi, kad tau dabar klaikiai negera... Auginu antrą vaiką sūnų, nepaprastą jautruolį, kuris reaguoja žaibiškai, jei kuris iš mūsų šeimoje nuliūsta... Bet Atėnei nereikia matyti, ji kažkaip jaučia... Sako, kad šitie vaikai geresni...Be to, ar dauguma jų bendraamžių mokosi?
Jie tikrai skiriasi


Žinai, mažiausiai dabar suk galvą, ką pasakys uošviai...Jei jiems kas nepatinka, čia jau jų problemos... Dabar jūsų tikslas maksimaliai padėti savo vaikučiui ir visa kita neverta dėmesio...

Nekokį požiūrį ir visišką abejingumą esu patyrusi iš labai artimų žmonių, kurie bet kokia kaina nori Atėnę padaryti normalia (jų supratimu). Netgi primygtinai liepia ieškoti būdų, kad jai įdėtų implantą Bandžiau įtikinti, kad jai kol kas jų nereikia (klausa 50-60dcb), ji pakankamai gerai girdi O...Bet.... Tačiau.... Prasideda visokie išvedžiojimai.... Tada aš visada sakau, na, nebus ji niekada tokia kaip aš ar jūs... Dabar man svarbiausia, jog ji išmoktų gyventi, kalbėti, suprastų, ką kalbame, integruotųsi, kad būtų laiminga ir didžiuotųsi savimi, o ne gėdytųsi... Patyriau ir kitą požiūrį, kai sako: o kas čia tokio, gi ne ant patalo guli, pati nueina į tualeta, mato, rankas, kojas turi, kokia čia negalia ir bla bla bla... Norėtųsi tą žmogų įmesti į tą akimirką, kai negali susikalbėti su vaiku, kai jis klykia, kad tavęs nesuprantą, o tu nebežinai, kaip jam paaiškinti... Kai tavo vaikas akimirksniu užsidaro kiaute, kai pribėgusi kieme mergytė paklausia, koks tavo vardas... Tik nemanau, kad taip mąstančiam širdis suskaustų...
Taigi, yra žmonių, kurių nuomonės nepakeisi ir neverta eikvoti energijos Tegu jie gyvena savo pasauly, o mes savo...

Jolitele, o Jusu mergaite nesioja klausos aparatelius?
nes mano berniukas lygiai taip pat neprigirdi ir nematau jokiu bedu ir be KA su juo susikalbu.