Darnios poros paslaptis

Juoko raketa, gal jus "uzvartoje" kazko, kad tokie ramus visada?

Kokia faina diskusija! Senai tokia beskaiciau,,,,ir galiu pasakyti, kad tokia buna ir darni santuoka - su pozityviais ir negiamais komentarais, kartais palaikymu, kartais kritika,,,su lengvu ir pagarbiu pasmaikstavimu...

Mano vyras is salies, apie kuria nezinojau nieko kai susitikom,,,apsivedem po 3 men, kartu jau beveik 4m...Ir pykstames ir balsa keliam. Ir tai ir yra darni seima. Tylus ir neemocingi konfliktai tas pats kas suvaidintas orgazmas - apsimetu, kad kitam butu gerai,,,bet kazin ar po visko suzinojes kitas ivertins toki atsidavima?


Pastebejau, kad autore nutilo gale diskusijos,,,
Mes gyvenam labai panasiai: darom valgyt kada norim, plaunam indus kada norim ir kuris norim,,,Bet visgi, kartais as papykstu del jo "veliavos" pamirstos vonioje, kartais jis ant manes,,,jis verda ryzius per ilgai, as per trumpai,,,jo masina man per daug kvepia persikais, jam maniskej kliudo pagalvele ant galines sedynes,,,ir taip toliau. Ir nematau priezasties kodel mes turetumeme nutyleti siuos nepasitenkimus. Atvirksciai as manau, kad jei pirmadieni as nutylesiu nepasitenkinima, antradieni nutylesiu:::::::::sestadieni nutylesiu, tai sekmadieni busiu tokiu nuo nutylejimu surauktu snukiu, kad maniskis ir i vienoj lovoj nenores su manim miegoti





Nugi nebutinai,,,kalbant apie sokdinima: musu seimoje as valdinga puse: priemu visus sprendimus, o maniskis priestarauja tik jai jam kazkas labai nepatinka,,,Bet mes del to ir sutariam, nes jei abu butumeme tokie pat valdingi, uzmustumeme viens kita pirma diena (taip pykausi su savo teciu nes as jo kopija,,,o mano mamos charakteris labai panasus i MB), arba jei butumeme abu plaukiantys pasroviui, taip ir sedetumeme vietoje. Pats MB pripazino, kad dziaugiasi, jog as esu valdinga, nes jam visada reikejo, kad kas stumteltu.
Kitais atvejais gyvenant su vyru despotu zmona irgi nepripazins, kad jos vyras blogas ir ja skriaudzia, nes tuo paciu jai yra ikalta "kad jis vienintelis kuris ja rupinasi", taciau as nemanau, kad sioje temoje mes diskutuojame apie patologiskas santuokas,,,


Pati pripazinai, kad pirma karta tau pakelus balsa, jis isejo i kita kambari ir veliau paprase, kad daugiau nerektum,,,tai rodo, kad balso kelimas yra viena is tavo emociju israiskos budu ir jei tu balso NIEKADA nekeli, vadinasi slopini emocijas,,,O uzslapintos emocijos niekada gerai nesibaigia)..."Buvo kaimynas ramus, tylus zmogelis, o paskui issaude puse daugiabucio"...


Tu pati supranti, kad gali meluoti mums, bet niekada neapgausi pati saves O sakykit, kaip jus mylites? Irgi tyliai,,,be aistros,,,be garsu?

[]

Pati pripazinai, kad pirma karta tau pakelus balsa, jis isejo i kita kambari ir veliau paprase, kad daugiau nerektum,,,tai rodo, kad balso kelimas yra viena is tavo emociju israiskos budu ir jei tu balso NIEKADA nekeli, vadinasi slopini emocijas,,,O uzslapintos emocijos niekada gerai nesibaigia)..."
[/quote]

Mano balso pakėlimas buvo pačioj draugystės pradžioj. Jis išėjo, taip, todėl, kad pasakė, jog yra žmogus, o ne koks šunelis, ant kurio galima kelti balsą ir rėkti. Pasakė, jeigu aš esu žmogus, tai ir elgsiuosi kaip žmogus - be balso pakėlimų, ginčų ir pykčių. Viskas, nuo to laiko balso pakelto nebuvo ir niekada nebuvo užslopinta nei viena emocija. Net nežinau, kas tai yra, tas slopinimas, nes pasakoma ir kalbama tarpusavyje absoliučiai apie viską.

Papildyta:


Aš suprantu tai, todėl jums ir nemeluoju. O kaip mes mylimės, tai mūsų reikalas. Juk garsai mylintis tai ne piktumo išraiška, ar ne? O balso kelti ir ginčytis nėra reikalo. Nes mes mylim vienas kitą, kam kelti balsą ant mylimo žmogaus? Ale išsisėmiau su diskusija, kažkaip jaučiu, kad arba pavydima, arba nesuprantama, ir vis tenka įrodinėt tą patį, ir jau esu laikome melage todėl, kad niekada nesipykstame poroje.

Na ne visas gi emocijas-jausmus reikia demonstruoti. Laimi tas kurias jas moka valdyti.

Jus man galite atsakyti. Kodel mes esame mandagus ir kontroliuojame emocijas, kai bendraujame su svetimais zmonemis, o po to, jas su kaupu isliejame ant musu artimu zmoniu? Ar retai buna, kai griztame is daro, savo darbo problemas kaip zaibolaidziu nuleidziam sutuoktiniui, vaikam Ko vertos emocijos, jei jos ima virsu virs proto.

Taigal darniems santykiams reikia savitvardos.

Manyciau, isiklausimo i vienas kita. Pazystu zmones, kurie rekia, leidzia emocijas lietis laisvai, ir jiems tai sirdies atgaiva, apsisuke jie ir vel laimingi. Nera esme, kaip zmones sprendzia konflikta, nesutarimus, derina nuomones, jei juos tai tenkina abu. Svarbu, ar jie girdi vienas kita.

Mano situacija analogiška. Man pakėlus balsą, jis išeidavo iš kambario. Atradau, kad galiu ne išrėkti emocijas, bet iškalbėti problemas. Ir taip jas spręsti. Ir tai nėra "slopini emocijas". Priešingai - tai jos manęs nebeslopina. Nesivaržyti mylimųjų juk nėra tapatu "naudoti" juos emocinės iškrovos poreikiams, tiesa?

O ką gero duoda užslopintos emocijos? Būnant viešumoje (darbe, gatvėje, mokykloje, parduotuvėje...), taip, mes visi turime tilpti į tarpusavio bendravimo, elgesio normas, valdytis, gerai atlikti savo vaidmenis (darbuotojas, klientas, mokynys,....). O kur dėti visą puokštę emocijų, sutramdytų, suvaldytų per dieną, gerų ir nelabai? Kur žmogui būti savimi? Su kuo bendraujant reaguoti taip, kaip jo temperamentas šaukia, neslopinant ir nevaržant emocijų, jei ne namuose?

Ar jums nekyla noras kaukstelt savo vaikui? Aprekt ji? Ir ka gero duoda tokio noro uzslopinimas,ir ka gero-neuzslopinimas? Su sutuoktiniu-gi tas pats..

kad emociju slopint nereiktu, reikia dirbti toki darba, kuris tau teikia malonuma ir bendrauti su zmonem, su kuriais tau patinka.
Vienu zodziu, neleisti saves prievartauti.
Tai ir nereiks emociju slopint.

Kauštelt, tai kažkaip ne, o va parėkt, išsiburbuliuoti, tai tankiai ir ne tik man, bet ir vaikams, o vat vyrui užtenka niūriu paveiksliuku išsitylėti. Tiesiog niekas nepuola aiškintis ko čia ta mamka kykauja nepatenkinta, ko vaikai durim trankos ar tėtis kaip juodas debesas susiraukęs. Duodame vienas kitam laiko, išsiliesime, išsikrausime, paskui pasipasakosime ir vėl taika ir ramybė namuose. Man būtų sunku, jie ir namuose negalėčiau lietis laisvai.

vaikai auga ligoniai.