QUOTE(pyratū vadas @ 2010 04 05, 13:11)
vaikai auga ligoniai.
Ar emocijų, visokių ir teigiamų, ir neigiamų, turėjimas, jų parodymas, yra liga?
Ar emocijų, visokių ir teigiamų, ir neigiamų, turėjimas, jų parodymas, yra liga?
QUOTE(leber @ 2010 04 05, 14:40)
Ar emocijų, visokių ir teigiamų, ir neigiamų, turėjimas, jų parodymas, yra liga?
taip.
Liga prasideda tada kai kazko organizme ima trukti, o kazko perdaug...disbalansas.
Emocijos rodo, kad tavo psichika isbalansuota, tu praradus pusiausvyra.
Vadinasi sergi.
Rekimas, pyktis, burbuliavimas ir duru trankymas seimoje yra psichologinis smurtas pries vaikus ir sutuoktini.
Jis daug pavojingesnis uz fizini smurta.
QUOTE(something else @ 2010 04 05, 12:00)
Man pakėlus balsą, jis išeidavo iš kambario.
Aš irgi išeinu iš kambario.
Dėl to ir gyvenam atskiruose kambariuose.
QUOTE(pyratū vadas @ 2010 04 05, 14:01)
taip.
Liga prasideda tada kai kazko organizme ima trukti, o kazko perdaug...disbalansas.
Emocijos rodo, kad tavo psichika isbalansuota, tu praradus pusiausvyra.
Vadinasi sergi.
Rekimas, pyktis, burbuliavimas ir duru trankymas seimoje yra psichologinis smurtas pries vaikus ir sutuoktini.
Jis daug pavojingesnis uz fizini smurta.
Liga prasideda tada kai kazko organizme ima trukti, o kazko perdaug...disbalansas.
Emocijos rodo, kad tavo psichika isbalansuota, tu praradus pusiausvyra.
Vadinasi sergi.
Rekimas, pyktis, burbuliavimas ir duru trankymas seimoje yra psichologinis smurtas pries vaikus ir sutuoktini.
Jis daug pavojingesnis uz fizini smurta.
Nu jau, nu jau, tai, kad kaip tik, pastovus emocijų slopinimas, laikymas savyje, sukelia nemažai sveikatos, bendravimo, elgesio problemų ir ypač vaikams. Kas gi čia tokio baisaus nutiks, jei vaikai, gryžę pikti iš mokyklos, pasitrankys durimis, ar pakeltu balsu pasiginčys su tėvais ar tarpusavyje, lygioje vietoje. Išsikraus, nurims ir toliau draugiškai gyvensim.
Aš manau, kad gėris tame ir yra, kai namiškiai supranta, leidžia ir adekvačiai reaguoja į kitų emocijas. Nedaro iš to problemų ir neprisitempia ant savęs kiekvieno pasakymo ar balso tono.
QUOTE(leber @ 2010 04 05, 17:35)
Nu jau, nu jau, tai, kad kaip tik, pastovus emocijų slopinimas, laikymas savyje, sukelia nemažai sveikatos, bendravimo, elgesio problemų ir ypač vaikams. Kas gi čia tokio baisaus nutiks, jei vaikai, gryžę pikti iš mokyklos, pasitrankys durimis, ar pakeltu balsu pasiginčys su tėvais ar tarpusavyje, lygioje vietoje. Išsikraus, nurims ir toliau draugiškai gyvensim.
pradziai pasitrankys, veliau isgers degtinytes, parukys zolytes ir primus kaimyna, paskui vaistuku isgers ir mis nesulauke 33 metu.
Tu nepagauni esmes.
Esme yra emociju neatsiradimas, o ne ju slopinimas.
Jei zmogus eina i mokykla, i darba, i chrien zino kur. Ir grizta visas su emocijom.
Tai jam ten geriau neiti.
Ne gydytis susirgus, o nesusirgti reikia.
QUOTE(leber @ 2010 04 05, 17:35)
Nu jau, nu jau, tai, kad kaip tik, pastovus emocijų slopinimas, laikymas savyje, sukelia nemažai sveikatos, bendravimo, elgesio problemų ir ypač vaikams. Kas gi čia tokio baisaus nutiks, jei vaikai, gryžę pikti iš mokyklos, pasitrankys durimis, ar pakeltu balsu pasiginčys su tėvais ar tarpusavyje, lygioje vietoje. Išsikraus, nurims ir toliau draugiškai gyvensim.
Aš manau, kad gėris tame ir yra, kai namiškiai supranta, leidžia ir adekvačiai reaguoja į kitų emocijas. Nedaro iš to problemų ir neprisitempia ant savęs kiekvieno pasakymo ar balso tono.
Aš manau, kad gėris tame ir yra, kai namiškiai supranta, leidžia ir adekvačiai reaguoja į kitų emocijas. Nedaro iš to problemų ir neprisitempia ant savęs kiekvieno pasakymo ar balso tono.
Su vaikais-yra taip,kad jie dar neatpazysta savo emociju,ir nemoka tinkamai "issikraut"- kai kur netgi siulo isliet tas emocijas sportu, pagalves kumsciavimu ir t.t.
Bet vat mes kalbejom apie suaugusius-apie mus,kurios nesugebam susivaldyt ir issiliejam ant vaiku,vyru.. Tai vat sioje vietoje nesutinku,kad slopinimas daro bent kazkokia zala-juk slopinimas-tai ner tai,kad supyksti, jau ziojies rekt ant kazko, bet uzsiciaupi ir verdi viduje.. Nzn kaip kiti-bet as pati,jei pavyksta laiku uzsiciaupt-gi neryju ten tu blogu emociju-as bandau pagalvot, sukaupus sveiko proto likucius
-na kodel dabar tas vaikas,ar vyras pasielge vienaip ar kitaip-kas sukele mano ta siuta..ir dazniausiai surandu priezastis-kurios paprastos, ir veikia kaip raminantieji,be jokiu ten priverstiniu uzgniauzimu ar pykcio laikymu. Ir ta tokia gera savijauta po nepanaudotos progos parekaut yr geriausia motyvacija pirma bandyt galvot,o tik paskui rekaut.. Aisku,tas ner taip labai lengva,nes emocionali esu, ale kai pazysti savo trukumus, jau gali kazkaip su jais kovot, nes savijauta po vaiko aprekimo yr ziauri man...O kai pagalvoju,kaip jauciasi tas aprektas vaikas..Zodziu-juodas darbas su savim..
QUOTE(something else @ 2010 04 05, 12:00)
Mano situacija analogiška. Man pakėlus balsą, jis išeidavo iš kambario. Atradau, kad galiu ne išrėkti emocijas, bet iškalbėti problemas. Ir taip jas spręsti. Ir tai nėra "slopini emocijas". Priešingai - tai jos manęs nebeslopina. Nesivaržyti mylimųjų juk nėra tapatu "naudoti" juos emocinės iškrovos poreikiams, tiesa?
Va, ideali frazė: iškalbėti problemas. Taikai, be riksmų, keiksmų ir balso kėlimo. Ir tai nėra emocijų slopinimas, atvirkščiai - tai visiškas atvirumas ir jų išsakymas (ne išrėkimas). Namiškiai nėra žaibolaidžiai, kad ant jų "išsikrauti", tai neteisinga ir žema. Manau taip.
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 04 05, 18:28)
Namiškiai nėra žaibolaidžiai, kad ant jų "išsikrauti", tai neteisinga ir žema. Manau taip.
Klausykit, Juoko raketa, o jūs apskritai turit poreiki kažkur kažkaip dėl kažko "išsikraut"? Ar taip va, lengvai, paprastai ir ramiai pasikalbat su savo "antra puse" ir viskas?
QUOTE(vilnera @ 2010 04 05, 17:26)
Su vaikais-yra taip,kad jie dar neatpazysta savo emociju,ir nemoka tinkamai "issikraut"- kai kur netgi siulo isliet tas emocijas sportu, pagalves kumsciavimu ir t.t.
Bet vat mes kalbejom apie suaugusius-apie mus,kurios nesugebam susivaldyt ir issiliejam ant vaiku,vyru.. Tai vat sioje vietoje nesutinku,kad slopinimas daro bent kazkokia zala-juk slopinimas-tai ner tai,kad supyksti, jau ziojies rekt ant kazko, bet uzsiciaupi ir verdi viduje.. Nzn kaip kiti-bet as pati,jei pavyksta laiku uzsiciaupt-gi neryju ten tu blogu emociju-as bandau pagalvot, sukaupus sveiko proto likucius -na kodel dabar tas vaikas,ar vyras pasielge vienaip ar kitaip-kas sukele mano ta siuta..ir dazniausiai surandu priezastis-kurios paprastos, ir veikia kaip raminantieji,be jokiu ten priverstiniu uzgniauzimu ar pykcio laikymu. Ir ta tokia gera savijauta po nepanaudotos progos parekaut yr geriausia motyvacija pirma bandyt galvot,o tik paskui rekaut.. Aisku,tas ner taip labai lengva,nes emocionali esu, ale kai pazysti savo trukumus, jau gali kazkaip su jais kovot, nes savijauta po vaiko aprekimo yr ziauri man...O kai pagalvoju,kaip jauciasi tas aprektas vaikas..
Zodziu-juodas darbas su savim..
Bet vat mes kalbejom apie suaugusius-apie mus,kurios nesugebam susivaldyt ir issiliejam ant vaiku,vyru.. Tai vat sioje vietoje nesutinku,kad slopinimas daro bent kazkokia zala-juk slopinimas-tai ner tai,kad supyksti, jau ziojies rekt ant kazko, bet uzsiciaupi ir verdi viduje.. Nzn kaip kiti-bet as pati,jei pavyksta laiku uzsiciaupt-gi neryju ten tu blogu emociju-as bandau pagalvot, sukaupus sveiko proto likucius
-na kodel dabar tas vaikas,ar vyras pasielge vienaip ar kitaip-kas sukele mano ta siuta..ir dazniausiai surandu priezastis-kurios paprastos, ir veikia kaip raminantieji,be jokiu ten priverstiniu uzgniauzimu ar pykcio laikymu. Ir ta tokia gera savijauta po nepanaudotos progos parekaut yr geriausia motyvacija pirma bandyt galvot,o tik paskui rekaut.. Aisku,tas ner taip labai lengva,nes emocionali esu, ale kai pazysti savo trukumus, jau gali kazkaip su jais kovot, nes savijauta po vaiko aprekimo yr ziauri man...O kai pagalvoju,kaip jauciasi tas aprektas vaikas..Zodziu-juodas darbas su savim..
Negalėčiau nesutikti, ypač dėl juodo darbo su savimi. Matyt, kai sakome "išsilieti", uomenyje turime skirtingus dalykus. Kai sakau, kad galima išsilieti, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima išsirinkti atpirkimo ožį, jį apkaltinti ar aprėkti.
Kai sakau, kad galima taip, kaip kam patogiau išsilieti, tai reiškia, kad niekas, tarkim, prie vyro neprisikabina ir neaiškina, kad va ko tu susiraukęs, tu pasakyk kas tau yra, na nenuotaikoje žmogus tyli, tai tegul ir tyli kiek jam reikia. Patylės ir praeis, norės pasakys kas yra, nenorės, tai nesakys. Lygiai taip pat ir man niekas neaiškina, kad bendrauju per garsiai, tonas per daug pakeltas ir dar su gestais ir žestais, tiesiog visiems aišku, kad man tuo momentu taip reikia ir tiek, pakykausiu ir praeis.
kuo primityvesnis padaras, tuo garsiau jis klykauja ir tuo smarkiau galunem grumoja....
QUOTE(Raga @ 2010 04 05, 19:58)
Klausykit, Juoko raketa, o jūs apskritai turit poreiki kažkur kažkaip dėl kažko "išsikraut"? Ar taip va, lengvai, paprastai ir ramiai pasikalbat su savo "antra puse" ir viskas?
Antras variantas - ramiai, lengvai, paprastai pasikalbam ir viskas. O jeigu, pvz. darbe ar universitete kas sunervina, tiesiog einu namo pėstute - padeda, atsipalaiduoju, nes žinau, kad ant mylimo žmogaus išsikrauti negalima. Jis irgi tada važiuoja, jeigu kas sunervina, pvz. į garažą mašinos taisyti ir pan. O paskui, susitikę, ramiai viską aptariam, mes žinom, kad vienas kitam nesam "žaibolaidžiai", išsikrauti ant šalia esančio - žema. Arba tylomis vienas į kitą pažiūrim, apsirengiam ir einam pasivaikščioti. Patylim pusvalandį ir tada tiesiog ramiai ir draugoviškai išsikalbam. Va toks būna "iškrovimas", nes darbuose, moklsuose gali visko būti, bet krauti ant šalia esančio jokiu būdu negalima (turiu omenyje rėkti, kelti balso). Bet pasipasakoti labai gerai, pasidalinti.
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 04 06, 10:47)
O jeigu, pvz. darbe ar universitete kas sunervina, tiesiog einu namo pėstute - padeda,
Na va, šito ir laukiau...
Turiu panašų garo nuleidimo būdą, sportas man yra nepakeičiamas emocijų sugertukas (pvz. pyktis, susierzinimas- sportinis įniršis/energija) ir galvos "nuo nereikalingų minčių" atlaisvintojas...
