QUOTE(Vildinga @ 2008 07 21, 22:37)
Mes liepos paskutinem dienom taip pat isvarom i Juodkalnija. Vyras planuoja nulekti per 2 dienas bet as kazkaip abejoju

Planuojam apsistoti Herceg-Novi miestelyje. O kada jus
Noramai isvykstate?
Cobre minejai kad i prieki vaziavot per Serbija. O atgal taip pat grizot ar kitu keliu. Kiek km bendroj sumoj nuvaziavot?
Ir dar klausima visiems jau vaziavusiems ar planuojantiems- kelinta valanda isvaziavote ar planuojate vaziuoti is namu (is Lietuvos)? Kada isvaziavo
Cobre ir
Otava?
Lauksiu atsakymu
Išvažiavome šeštadienį apie 22 val iš Kauno (išvažiavome anksčiau, bet grįžome pasiimti maisto

).Naktį varėme per lenkus, kadangi mašinų praktiškai nulis, tai remontuojamų kelių buvo, bet absoliučiai netrukdė. Sutikti lietuviai kažką minėjo apie remontuojamus siaubingus kelius prie Varšuvos, kadangi ir pirmyn ir atgal varėme naktį, tai mes arba jų nepastebėjome, arba važiavome ne tuo keliu. Iki Varšuvos važiavome tiesiog pagal nuorodas į Varšuva (navigacijai tas ryškiai nepatiko

, ji kažkodėl norėjo aryti link Bialystoko), tada pro Radomą ir Kielcus iki Krokuvos. Važiuojant atgal, už Krokuvos navigacija pasirinko kitą kelią, bet ten jau nuo įvažiavimo buvo kamščiai, tai pervažiavom atgal į E77 ir viskas čiki.
Slovakija. Buvo tikslas sustoti Banska Štiavnicoj, tai varėm į ją. Ten ir nakvojome. Šiaip, jei ištvermės užtenka, tai galima toliau drąsiai lėkti per Slovakiją, Vengriją (nepamiršti degalinėje susimokėti už kelius, jei varysite autostrada) ir Serbiją, keliai tikrai geri iki pat Belgrado. Mes dėl savo bendrakeleivių stojome nakvynei Serbijoje prie Suboticos. Nedavažiavus jos yra kažkas panašaus į turizmo centrą. Pernakvojome, pasiturškėme baseinuose ir toliau. Pirmyn varėme ne autostrada, sugaišome daug laiko. Minusai - prasti remontuojami keliai, pliusai - kaimuose žiauriai skanūs ir pigūs vaisiai, apžiūrėta nemaža Serbijos dalis. Žodžiu, geriau rinktis autostradą, mokama už ją porą kartų po 5 eur. Už Belgrado link Juodkalnijos važiuočiau tik naktį, nors pradžioje to labai bijojau, na kalnai, blogi keliai ir pan. Bet nei ten kalnai baisūs, nei keliai blogi. Nakties metu išvengiama daugybės furų. Greitis šiam kely labai ribojamas, tai įtariu dienos metu gaunasi tiesiog vilkimasis paskui krovinines mašinas. Gal kas važiavote per Serbijos-Juodkalnijos sieną dienos metu, tai galėtų pasakyti, ar didelės eilės. Naktį eilės nėra jokios.
Ir dar, jei varote per Budapeštą, tai svarbu nepataikyti piko metu, mes įvažiavome į jį darbo dienos pabaigoje (pirmadienį), tai kamščiuose praleidome 2 val.
Navigaciją skolinomės ir gavome prieš pat išvažiuojant, tai kadangi šioje vietoje esu žalia (moku tik ja naudotis), nieko netikrinau, uždėjau pradžiai maršrutą nuo Kauno iki Petrovac, pažiūrėjau, kad nuvingiavo kur reikia ir psio. Paskui tik atradau, kad mūsų Tom Tomas pažįsta tik kelią per Belgradą, o ir Juodkalnijoje ne visur su mumis draugavo, gerai, kad turėjau žemėlapius.
Labiausiai užknisdavo kelių nuorodos Juodkalnijoje, arba jų nėra, arba jos stovi visai ne ten, kur turėtų stovėti. Arba apsisuki ir pamatai, kad iš kitos pusės tos nuorodos yra. Ir visai tūpa blondine pasijaučiau, kai taip ir neiššifravau nuorodų prasmės "Lankytina vieta X
8 km "
daugiau nieko, nei kurioje pusėje, nei kur posūkis. Nutarėme, kad nuo nuorodos ko gero reikia nusibrėžti lanką 8 km spinduliu, ir varai ieškoti. Jei kas iššifravote šiuos informacinius ženklus, gal paaiškintumėte ir kitiems, labai praverstų, manau.
Pravažiavę sieną, kaip jau kažkas ir rekomendavo, apsistojome Bijelo Polje, Durmitor motelyje. Jei kas ten sustosite, tai pasirodo priklauso ir pusryčiai. Mūsų neperspėjo, sužinojome tik juos užsisakę. Kaina žmogui motelyje 15 eur.
Juodkalnijoje:
1 diena. Iš Bijelo Polje link Podgoricos. Aplankėme Biogradska Gora. Nuostabi vieta, gražus ežeras. 2 eur žmogui, verta užsukti, galvojau, kad bus prasčiau, bet visi buvome sužavėti. Toliau Podgorica, Skadaro ežeras(ir pirma pamatyta gyvatė

). Ežere neplaukiojome, gaila, bet pamaniau, kad bent jau jo didybę pamačiau, pliusiuką tarsi užsidėjau, tačiau laiko stokojome, visi buvome pavargę, norėjosi greičiau nuvykti į vietą. Išvažiavome. Toliau Petrovac-Buljarica.
2 d. Pliažas. Po pietų važiavome į pietus. Stari Bar. Super patiko. Juolab, kad be mūsų ir rusų šeimynėlės daugiau ten nieko nebuvo. Gera, gražu, ramu, didinga. Vaizdai pasakiški. Kažin, ar būtų tai patikę, jei būtų privežti ir 2-3 turistų autobusai. Bet vakare matyt tokio pavojaus nėra. Tada Ulcinj. Jau temo, tad nutarėme, kad senienų mes dar pamatysime, todėl varėme pažiūrėti į pliažus, tiksliau Velka Plaža. Dideli, švarūs, vakare sutvarkomi pliažai, lyginamas smėliukas, gėlo vandens dušiukai nusiprausti. Super, kažkodėl tikėjausi prastoko vaizdo, bet tvarka man čia pasirodė net didesnė, negu prie Sv. Stefan salos. Pilna kavinukių, naktinis gyvenimas verda, o pavalgyti čia galima tikrai gana pigiai. Bare norėdami atsiskaityi, pamatėme, kad mokėsime mažiau, pasirodo, salotas gavome dovanų, o pica paskaičiavo dvigubai pigiau. Padavėjas paaiškino, kad čia dovana mums. Daugiau tokių dovanų Juodkalnijoje niekas nedarė

. Dukra vos ne buvo pasiryžusi paersikelti čia ilsėtis

.
3 d. Pliažas. Vakare senasis Budvos miestas, nuostabi vakarienė Hemingvėjaus kavinėje. Tiesa, praleidau, prieš užsukant į Budvą, nuvažiavome iki Jaz pliažo, rekomenduoju nuvykti, vandens skaidrumas pasakiškas. Mačiau šalia ir kempingas, vieta lyg ir nieko, bet užėję nebuvome, kaip ten dušai ir visa kita neturiu supratimo. Naktinis gyvenimas Budvoje virte verda, ypač savaitgalį. Šalia senojo miesto sienų vyksta įvairūs pasirodymai. Yra naktinių klubų, o jau merginos į juos kaip išsipuošia

, gražu

.
4 d. Pliažams ne

, važiuojame pasižmonėti. Tivatas. Serbijoje mums sakė, kad labai patraukli vieta poilsiui. Na, bet man ko gero ši vieta patiko mažiausiai. Radome laivą, kuris plukdo po Kotoro įlanką. Jei neklystu buvo 6dienis, ir tą dieną jis išvis niekur neplaukė.Bet ne nuostolis, mes tą dieną turėjome visai kitų planų. Norint plaukti, reikalinga rezervacija dieną prieš. Žmogui 15 eur. Plaukiojama visą dieną. Jei nesumeluosiu, Nuo 9,30 iki 19,30. Rezervavome.
Toliau važiavome iš Tivato link Kotoro, palei įlanką. Nepalyginsi, su tuo, ką mes vėlaiu matėme iš laivo, manyčiau tikrai verta pavažiuoti šiuo keliu. Jei gržčiau į Juodkalniją dar, tai apsistočiau kur nors šioje įlankoje. Bet čia jau skonio reikalas. Mūsų bendrakeleiviai mieliau gyventų Budvoje. Visos įlankos neapvažiavome, nuo Kotoro važiavome į Njeguši kaimą. Patarčiau nuvažiuoti į jį vien dėl kelio. Tiesa, teko gerokai paklausinėti žmonių, kol radome jį. O ten jau įžymieji serpantinai, 25 kilpos. Užtat kokie vaizdai atsiveria į Kotoro įlanką

.Njeguši. atrodo laikas tarsi sulėtėjo. Kalnų trobelės, ožkos (jei pavyks pamatyti

) - akims. Skrandžiui - avienos patiekalai, sūris, prshut. Svetingas užeigos šeimininkas, aviena užsakoma kilogramais, o ne porcijomis

, savos gamybos vynas (mums labai patiko, o ir prie avienos labai tiko), tada šeimininkas dar pakvietė pažiūrėti jo sūrio fabrikėlio ir vos nenusitempė į kalnus pažiūrėti kaip žmona gamina garsųjį vytintą kumpį prshut. Laikas spaudė, varėm toliau. Cetinje. Jeigu serpantinai iki kaimo buvo nuostabūs, tai važiuojant iš jo į buvusią sostinę, jie jau vertė prakaituoti. Jokių apsaugų, kelias dar siauresnis, nei prieš tai. Susitikus kelyje kitą mašiną, mes taip paprastai jau neapsilenkėme. Juodkalniečiai prisipaudė prie kelio ir aiškino, kad mes dar galime pasukti vairą dešiniau, o aš nutariau, kad išlipsiu, ir žiūrėsiu, kaip ten yra iš tiesų. Ale bėda ta, kad mūsų pusėje jokių apsaugų, skardis ir išlipti, net pastatyti kojos, jau paprasčiausiai nėra kur. Vyrui nieko nebesakiau, bendrakeleiviai tylėjo. Prasilenkėme tik šiaip ne taip, po centimetrą pajudėdami pakaitomis, tai mes, tai vietiniai. Adrenalino per akis, įspūdžių irgi ne mažiau. Džiaugėmės, kaip vaikai. Važiuoti verta, nors tikrai baugu. su lengvosiomis mašinomis apsilenkti nėra sudėtinga, bet mūsų mašiniukas buvo ne iš mažųjų, o vietiniai varė su sunkvežimiuku, vat ir visa problema. Cetinje. Aplankėme vienuolyną, patiko. Ir atgal į Petrovac.
5 d. Išvyka laivu. Gražu, smagu, bet visai dienai per daug. Ar verta? nežinau, nes vaizdai puikūs, bet kur jie Juodkalnijoje kitokie, kaina, manau nėra didelė, aplankomos salos Kotoro įlankoje, ekskursija Herceg Novy(kažkam nepatiko šis miestukas, man atvirkščiai, susirodė labai nieko), nuplukdo į puikų pliažą, kur gali praleisti berods 1,5 val, o jei nori, už papildomą mokestį, kitas laivelis plukdo į Mėlynąją grotą (gal ji dar kitaip vadinasi, mums pasakė būtent taip). Plaukėme, maudėmės viduje, vanduo tikrai neapsakomo mėlynumo. Bet reikia nusiteikti, kad tai visos dienos ekskursija.
6. Pliažas, vakare Budvos senamiestis.
7. Nutarėme varyti namo.
Vietinėje parduotuvėlėje prisipirkome Vranec, tiek mažuose buteliukuose (parduoda su suvenyrais, tai ten su laiveliu kartu 5 eur, parduotuvėje be laivelio- 1,15-1,30 eur), tiek dideliuose, prisikroveme pusę dėžės. Vengrai tikrino, leipė atidaryti net lagaminus, bet dėžės, kuri stovėjo ant lagaminų nepažiūrėjo. Klausė ar vežam rakijos. Nevežėm. Dėl vyno neklausė, tai ir nesakėme

. Alaus vežėme, gal apie 20 skarbonkių, kad nesumeluočiau tik, žodžiu visą pakuotę. Pasakėme, kad draugams. Kažin, ar būtų atėmę, jei būtų radę mūsų vynelį?
Atsiprašau, jei kam per daug prirašiau, bet tikiuosi, kad kažkas ras ir sau naudingų dalykėlių

Nuotraukų dar nesukėliau, bus vėliau.
Tikiuosi kam nors padės mano pasakojimas. Kai galėsiu, sukelsiu ir nuotraukas.