QUOTE(Vilusa @ 2010 01 25, 17:35)
Sakykite - jūsų su vyrų santykiuose - kuris modelis vyrauja? Jo ar jūsų tėvų santykių?
Ar teisingai supratau, kuria linkme sukasi: jei vyrauja vyro tėvų santykis, tai ir marčios-anytos santykiai geresni?
Nes man tas labai tinka

Tik aš iš savo tėvuko persiėmiau.. nežinau, kaip paaiškint. Na, daugmaž "nenoriu-nebendrauju ir niekas neprivers". Ir man kartais labai per smegenis važiuoja, kai reikia mano minėtąją mošą priimti, bendrauti ir šypsotis, nes vyro tėvų (gal labiau anytos) supratimu - šeima turi būt visada šalia ir blalba, ir juos žeidžia, kad jų dukra ir sūnus nelabai bendrauja. Aš, aišku, prie to nelabai prisidedu.

Kartais save pagaunu, kad važiuojant uošvijon tikuos, kad mošos nebus, kad kartais jai ko tyliai blogo palinkiu. Turbūt, kažkokią nuoskaudą laikaus ar ką

Tarp mūsų tėra 3 metai skirtumo, bet jos brandumo aš gal paauglystėj buvau, ir iliuzijų tiek gyvenime neturėjus, ir santykių idealizavimas pas ją išpūstas..
Žodžiu, nuklydau į lankas, dabar nežinau kaip iki anytos pritempt.
QUOTE(ulyja @ 2010 01 25, 18:11)
tema,beje,apie anytas ir.
pamasčiau,kad turbūt neturiu tokio žmogaus kurio nekesčiau.nežinau ką žmogus turėtų padaryti,kad išauktų neapykantą.
cmon, nebūtinai analizuojant blogiausią situaciją išaiškės santykių paslaptis.
Net ir laikiną neapykantą, susierzinus - ko nors blogo palinkėjus nebuvai? Aš vis prie tos mošos.. jin man nieko neatleistino nepadarė: neapvogė, neapšmeižė, neįžeidė, pikto nepasakė.. nu absoliučiai nieko, bet atvirai pasakius, aš jos kartais nekenčiu. Vis galvoju, kodėl ir kaip. Man kartais viena šviečias, kad ne joj bėda, o situacijoj, kad su ja
turiu bendrauti gražiai, iki pagyvenimo kartu manęs jin visiškai neerzino. O tas turiu - man labai kažkas negero gyvenime, nes šiaip aš katinas, pati sprendžiu kada ką noriu daryt.. aš savo broliams nenoriu ir nesišypsau, o čia vyro sesei auksine turiu būt
Nu labai kvaila situacija, bet neturiu supratimo, kaip iš jos išeit. Paprasčiausiai jin sužinojus, kad važiuosim į uošviją irgi tam laikui susiplanuoja ten būt. Arba, jei uošviai važiuoja pas mus, pasitaiko kad pasiprašo kartu. Nu aš negaliu pasakyt, kad žinai, tu nebūk su mumis (nors kartą pasakiau, kai griežtai atsisakiau ją kviest į mūsų vestuves Lietuvoj. nei gramo nesigailiu, gaila tik uošvių, nes jų sprendimu tada ir jie nevažiavo. Atvažiavo po metų, su mano tėvais susipažint)...
Nu vėl ne apie anytas. Tik man atrodo, kad mošų skyrely mažiau suprasta būčiau. Čia man toks pats opus klausimas, kaip kitam - santykiai su uošviais
Papildyta:
Vilusa, neprapulk. Aš visiškai su tavim sutinku.
Pakalbėkim dar čia, arba sakyk, kur kitan skyrelin galima persikelt?