Na gal kai as pati busiu anyta man atrodys dabartinis mano atvejis suprantamas,bet siuo metu man baigia'' nuvaziuoti stogas''.Na gal nuo pradziu:mano vyras sio men.pabaigoj ruosiasi isvaziuoti i uzsieni,na ten yra jo draugas,taip,kad pasikvieti ir ji.Is karto galvojo nevaziuoti,bet apsipyko su savo sefu ir nusprende vaziuot.Tuo labiau,kad jau anksciau jau yra buves ilgesniam laikui.Na viskas lyg ir nieko,bet siandien teko su anyta praleisti gera pusdieni,tai iskvarsino galva

Dar paskui atseit juokais sako savo sunui(mano vyrui),ar nebijai zmonos vienos palikt su vaikais,o jei kita susiras?Mane taip sunervino,vos nereziau,kad ne viena,o du iskart susirasiu,bet patylejau.As suprantu jis yra jos sunus,jai skauda sirdi,na bet as tai taip pat zmogus,o jis man tai ir brangus zmogus.
Nezinau,gal jums cia nepasirodys didele problema,bet man...O gal kas susidure su panasia beda?