Knygų skaitytojų klubas, 63 dalis...

SIANDIEN TURIM DVI ZAVIAS JUBILIATES


TUTELE IR RASMA, SU GIMTADIENIU JUS!!!!


LAIME daro mus mielais,
ISBANDYMAI mus stiprina,
LIUDESYS mus daro zmonemis,
NESEKMES mus daro kukliais,
SEKME suteikia mums zavesio...

Bet tik DIEVAS palaiko mus kelyje.Tad ir palinkesiu-DIEVO PALAIMOS!

Sveikinimai Tutelei ir Rasmai!



Smulkmena, bet ne visai maloni.

Netyčia, ieškodama kuo apsirengti, susidūriau štai su kuo:
Mums: http://www.laredoute...egztukas-4.html
Visoms kitoms: http://www.microsoft.....6numberpage=1

Mums - 83 lt. (nukainuota!)
Ne mums - 7 eu.

Aha, as ir pati save stebinu.

Gal ir taip, bet susimasciau po minties, jog knygose legviau izvelgti kazka neigiamo nei teigiamo, todel nutariau, kad gal tuo atveju isvis geriau nieko nesakyti, nes, mano grynai subjektyvia nuomone, kai kurie veikalai galetu buti niekada neparasyti ir niekam nuo to nebutu blogiau. Pvz., si sestadieni, klopedijos aprasymo suintriguota, pasiemiau Tom Rob Smith "Vaikas 44" - pagalvojau, a vdrug izvegsiu ka nors, ko klopedija nepastebejo ir taip irodysiu tos knygos isskirtinuma. Kur ten - be aktualaus siuzeto su sokiruojanciu zudymo motyvu, knyga absoliutus nesusipratimas. Toks vaizdas, kad visus 450 puslapiu rase ne Tom Rob Smith, o Tom, Rob ir Smith, ir gale kazkas sujunge visus rankrascius, net nepatikrines, ar atitinka ivykiu logiskumas bei isdestyti paties romano faktai, nekalbant apie begales nereikalingu detaliu bei nuvingiavimu (na, bet cia panasiai, kaip ir P. Cornwell detektyvuose). Vnz, paimti tam tikri istoriniai faktai (bet tik jie nusako, jog veiksmas vyksta Rusijoje, kadangi tikros "rusiskos dvasios" pas personazus nerasta), kuriais prisidengiant sukurtas trileris (kai kur net su Stalonisko bojeviko ar 007 heroju nenugalimumo elementais) ir kur zudikas nuspejamas nuo pat pradziu, nors vis parodomos pastangos sutelkti demesi i ka nors kita, galu gale isvis iskrentanti is pasakojamojo konteksto ar bent neturinti jokios siuzetines vertes. MMM.

Na, testi toliau?

Papildyta:


Vajaaai, kaip malonu. (o ir metu dar tiek nedaug )

Luiziana, aciu uz nauja tema

Tutele, Rasma





deja, sikart neprisijungsiu. Martux, as tau kitakart knyga grazinsiu, ok?

Mielosioms, šauniosioms mūsų knygėms Rasmai ir Tutelei šilčiausi ir nuoširdžiausi gimtadienio sveikinimai.

O, vos nepražiūrėjau šiandien kauniečių susibėgimas. Tai ką, renkamės ten pat tuo pačiu laiku: 16.30, Berneliai (Donelaičio g. Atbėgsiu. Klopedija, atnešiu knygas.

SVEIKINU JUBILIATES

ateisiu siandien i susitikima apie 17,30 val, tikiuosi palauksite

Martux, pasiskolinsiu "Kitu kalba", aciu

Knyguklube vel ispardavimas romanu

gal kas is kaunieciu susidomes? galetume pasikooperuot

Tutele, Rasma, nuoširdžiausi sveikinimai


Nea, nesu atkreipusi dėmesio.

O tema tokia svaigi pasidarė

Ir aš patyliukais visia be vyno bet su naminiais sausainiukais suskaičiau:
A. Marinina "Viskas ne taip" - tai jos nedetektyviškas detektyvas, kuriame, tiesa, šmėkščioja milicijos įgaliotinis Igoris. Patiko samprotavimai apie tradicijas, žmogaus prisitaikymą visuomenėje. Patiko atomazga, kai pasirodė, kad... viskas ne taip. Žodžiu, malomumas ir tiek
Michael Crichton "Negyvėlių ėdikai" - knyga papiktino baisiausiai: atmetus įžangą, paaiškinimus ir "Baimės būsenos" didelį gabalą bei sumažinus šriftą, gautųsi normali apysaka, iš kurios kažkoks genijus sugebėjo padaryti "Tryliktąjį karį". Skaitėsi gana įdomiai, bet labai supykau dėl to, jog ši knyga taip išpūsta.
Michael Crichton "Tekanti saulė" - visai kitas reikalas. Šriftas normalus. Turinys įtraukia. Detektyvas įdomus. Filmas man taip pat patiko. Tiesiog įdomu skaityti

Ačiū luizianai už naują temą.
Švenčiančioms gimtadienius - didžiausi svekinimai.

Mano knygų lentynoj skaitoma dabar Anchee Min "Tapti ponia Mao".

Sveikutes
Aciu, Luizianai uz grazia temele
Tutele ir Rasma, kuo graziausio jums gimtadienio
O atsakant i sios temeles klausima, tai sia ziema skaitau beveik vien tik fantastika Jau taip buvau sio zanro issiilgusi. Si savaitgali baigiau skaityti Naomi Novak "Jo didenybes drakonas" Fentazi tipo knyga. Labai patiko Tik vienas dalykas siais laikas LT mane baigia isvesti is kantrybes, nuolatos spausdinamos serijines knygos ir labai daznai serija nutruksta idomiausioje vietoje ir knygu daugiau nutariama lietuviskai neleisti Taigi si knyga tai trilogijos pirma dalis, o antros iki siol nera, nors viltis, kad ja dar isleis yra.
Beje, Sofija, jei dar sios knygos neskaitei, tai manau, kad tau turetu patikti

Sveikinimai Tutelei ir Rasmai

Pagaliau perskaičiau L. Ulickajos Даниэль Штайн, переводчик. Ačiū Dolitlei už kantrybę Jei ne ji, ši knyga kaži ar būtų pakliuvusi man į rankas O būtų tikrai gaila. Skaičiau labai lėtai, net nežinomų žodžių žodyne ieškodavau, norėjau, kad viskas iki galo būtų aišku.

Viena įdomiausių skaitytų knygų, bet tikrai ne kiekvienam rekomenduočiau. Skaityti ne iš lengvųjų. Gal dėl struktūros Knygą sudaro laiškai, dienoraščiai, užrašai, protokolai, apklausos, skundai, telegramos, archyvų kopijos, interviu, laikraščių straipsniai, pokalbiai, skelbimai, biografijos, psichiatrinės ligoninės įsakymai, psichiatro išvados, oficialios kalbos, liturgijos tekstai, sienlaikraščiai, užrašai po nuotraukomis... Bent jau anksčiau man neteko panašios kompozicijos knygos skaityti. Pati Ulickaja vadina romanu-koliažu. Neretai grįždavau atgal, iš naujo kai kuriuos skyrius perversdavau, kad suvesčiau galus apie vieną ar kitą veikėją. Kiekvienos dalies (jų yra penkios) pabaigoje yra Ulickajos laiškas redaktorei. Labai gerai atskleidžia visą knygos rašymo virtuvę, daug ką paaiškina. Jei nenuvalkiotas žodis, pavadinčiau šią knygą daugiasluoksne, tiek daug ten visko: religija, istorija, politinė Izraelio situacija, sudėtingi tėvų ir vaikų santykiai, net aistringa meilė. Man rodos, kiekvienas skaitytojas rastų tai, kas būtent jam įdomiausia. Net ir Rasma: yra vienas su Dauno sindromu gimęs vaikas, vienas su hidrocefalija. Neskaityti besilaukiančioms: Pasirinkimas, ar gimdyti vaiką, kai jau laukiantis pasakoma apie apsigimimą. Romanas turėtų būti įdomus tam, kuris domisi religijų santykiais, ypač pačia krikščionybės pradžia, judaizmo ir krikščionybės sandūra. Taip pat arabų ir žydų santykiais Izraelyje. Net arabų krikščionių situacija Izraelyje. Ir pravoslavų nemažai užkabinama. Visai neesminė detalė, bet man buvo nauja Žinojau, kad celibatas pravoslavų nevienuolių kunigų yra laisvai pasirenkamas, bet nežinojau, kad jei kunigas nusprendžia vesti, tai privalo padaryti iki subdiakonato šventimų. Niekada per daug tuo nesidomėjau, bet knygoje tai labai ryškiai atskleista. Skaitydama galvojau, kad tas skyrius apie Joną Paulių II ir Štaino jaunystės pažintį su juo, jųdviejų susitikimas gerokai vėliau jau Vatikane – tai jau tikrai išgalvotas dalykas, o, pasirodo, skaičiau interviu su Ulickaja, tai tikrais įvykiais pagrįsta. Neretai prasprūsta geras Ulickajos humoras, net ironija ir sarkazmas. Šis romanas labai skiriasi nuo Ulickajos apsakymų „Сквозная линия“. Nežinau, gal dėl to, kad vieną vasarą darbe priešokiais, nenuosekliai skaičiau, bet iš jos man išlikę tik personažai. Gal tik tai ir yra kažkas bendro tarp šių knygų: jau kas duota, tai neatimsi, Ulickaja veikėjus kuria tiesiog meistriškai, toks jausmas, kad apgalvoja juos iki smulkiausių detalių. Ji tiesiog įsimylėjusi tuos savo personažus. Beje, romane labai nemažai aprašomas ir Vilnius, yra net viena veikėja – Тереза Виленская, kuri, sakyčiau, viena ryškiausių knygoje. Nors man pagal pasaulėžiūrą pats artimiausias personažas – Isaakas Gantmanas. Man regis, vienas labiausiai pasisekusių romane. Ir jo žmona Ester. Knygos geografija Lenkija – Lietuva – Baltarusija – Vokietija – JAV – Rusija – Izraelis... Begalė vienaip ar kitaip susijusių veikėjų. Gal retkarčiais galima būtų prikišti autorei, kad trūksta visos medžiagos suvaldymo, bet tai knyga, kuri kelia labai daug minčių. Norisi daugiau pasidomėti, bent jau man trūko žinių. Išsilavinimo spragos. Nieko nebuvau girdėjusi, pavyzdžiui, apie tokį reiškinį kaip разрушение первого / второго храма, apie sinagogų laikotarpį. Tai, apie ką rašoma romane, ir dabar žiniasklaidoje mirga: diskusijos apie popiežių Pijų XII ir jo poziciją dėl žydų genocido II pasaulinio karo metu (beje, romane pateikiama viena versija, pateisinanti Pijaus XII neveiklumą per holokaustą), žydų ir katalikų santykius, Vatikano ir Izraelio santykius. Nesu religinga, niekada per daug nesidomėjau ir politiniais-religiniais konfliktais, Baruchu Goldšteinu, Icchaku Rabinu ir t. t., bet ši knyga skatina gilintis į tai. Nesistebiu, kad Ulickaja šį romaną rašė 10 metų, vien ką reiškia šitiek dokumentinės medžiagos apdoroti ir atsirinkti, ką naudoti Užtai viename iš laiškų redaktorei autorė ir rašo, kad tokie didelės apimties kūriniai вытаскивают из тебя пол души.

Dar kelios ištraukos, galinčios padėti susidaryti vaizdą:
Более всего смущает тот факт, что все это огнедышащее разнообразие помещается в сердце активного и самодостаточного иудаизма, который как бы не замечает огромного христианского мира. И все это уложено в пространство ислама, для которого Израиль тоже один из центров жизни и веры. Три этих мира как будто существуют на одном пространстве, почти не пересекаясь.

Это самая ужасная мука, которую только Бог может выдумать. Я думаю-таки, что он есть. Но скоре – черт. Во всяком случае, если наличие дъявола можно рассматривать как доказательство существования бога, то я признаю, что эта парочка существует. Хотя и не вижу между ними принципиальной разницы. Враги человека.

Потом выступил я, <...> гражданин Израиля, поблагодарил городские власти и местное население, что они сохранили половину еврейского кладбища, а на второй построили очень хороший стадион.

Dar kada nors būtinai norėčiau perskaityti Ulickajos „Веселые похороны“, labai sudomino Magi aprašymas. Bet dabar reikėtų pertraukos, ko nors rimto, bet ne tokio intelektualaus.