O buvo viskas taip...
Laukem mes laukem gandriuko, o jis vis neaplanke musu.
Viena diena suzinojus, kad pastojau-buvau laiminga, skrajojau ant debesu, o kai sauzinojau, jog jau budama nescia, o pati to dar nezinau, mane gyde siaubingais antibiotikais-issigandau baisiai.
Likimas mane suvede su Kornelija Maciuliene-paskambinus jai, susitarem susitikt-isklause ir pasiule stotis pas ja iskaiton (mes visiskai nebuvom pazistamos).
Nuramino, ir padrasino. Nestumas buvo komplikuotas, bet jos deka viskas baigesi gerai

(gyde VGN is pradziu kita gydytoja, taciau nieko gero nebuvo, grizus Kornelijai is atostogu, jinai mane "pastate ant koju"

)
Atejus laikui gimdyt, pasiule daryt cezeri, nes jau turejo panasia patirti,kai vaikiukas nenorejo nusileist, ir kai mamyte jam buvo per smulki.
Mes su vyru ja absoliuciai pasitikejom, kita diena atvaziavom ir pagymdem nuostabu berniuka.
O jau prieziura po gimdymo tai neapsakyt, prisimenu kaip pasaka.
DAUGIAU TOKIU GYDYTOJU!!!!!!!!
o del "atsidekojimu" tai pagal mane padekokit kaip galit. O akusere jinai pati pasirenka.
Tad pasirinkdami sia gydytoja tikrai busite ramus del savo ir busimo vaikiuko sveikatos.