QUOTE(Aukselis35 @ 2010 01 31, 22:20)
Ir dar ivaikinti vaika tai nera pasisavinti! jai jau ivaikinai tai turi gerbti vaiko praeiti ne tik ateiti.
Gal ir nereikia jai sesers sutinku

Bet kam tai spresti?Ir kodel galvojate kad tokia paslaptis gali islikti amzinai???
Ir abejoju kad meile ir laime kuriama melu
Nieko negalvoju, kiek ta paslaptis gali išlikti, ar neišlikti. O apie laimę, melą ir t.t. galiu pasakyti tik tiek, kad galite taip kalbėti, nes nesate su tuo susidūrę. Apie pasisavinimą taip pat galime diskutuoti, kiek tik norim

Bet iš to jokios naudos nebus, nes šioje situacijoje turite rasti sprendimą, kaip geriausiai ir teisingiausiai pasielgti šioje situacijoje.
Aš labai puikiai suprantu įtėvius, kad jie nenori su jumis bendrauti. O jūs tikriausiai įsivaizdavote, kad jie sutiks jus plačiomis rankomis? Ir tai visiškai nesusiję su juoda praeitimi. Paprasčiausiai ŽMONĖS IŠSIGANDO. Pabandykite pabūti jų vietoje - gyvena žmonės sau laimingai ir neturi jokių rūpesčių. Staiga vieną dieną atsiranda kažkokią moteriškę su pretenzijomis į jų dukrą. Paprastai globėjai ir įtėviais bijo tų žmonių iš biologinių šeimų, nes jiems nesąmoningai atrodo, kad kažkas kėsinasi į jų vaiką, kažkas bando atimti iš jų meilę, ir visada kažkur pasamonėje slypi nerimas, kad tuos biologinius giminaičius gali mylėti labiau. Kiek nori gali būti protingas ir viskuo užtikrintas, bet tas erzuliukas viduje visada būna, tai galiu pasakyti iš savo patirties

Pilnai suprantu, kad pirma įtėvių reakcija - nusisukti nuo jūsų. Kitaip sakant, pabėgti nuo problemos. Bet palaukite, jiems reikia laiko. Po kurio laiko bandykite vėl pakalbinti, tik būkite draugiška, negąsdinktie, nereikalaukite, o tik pabendraukite. Tie žmonės paprasčiausiai jūsų BIJO. Nes jūs dabar jiems, kaip šešėlis, kuris persekioja ir galite vieną dieną užpulti.
Šioje situacijoje yra lengviausia nusispjauti ant sesers, ant įtėvių jausmų ir pateikti "ant lėkštutės" savo tiesą. Bet protingiausia būtų turėti kantrybės ir bandyti išlaukti tinkamos minutės. Nesakau, kad visiškai atsisakyti tos minties, paprasčiausiai būti kantriai.
Beja, manau, kad jeigu kas kažkiek laiko bandysite bendrauti su įtėviais, ateis diena, kai jie tikrai neatsisakys to padaryti, nes paprasčiausiai supras, kad niekur jie nepasidės.