Tiesa apie tikraja kilme ivaikinto vaiko

Man jau tiesiog pasidarė jau įdomu pasiaiškinti o kaip iš tiesų vyksta.

Pavyzdžiui mums savo laiku siūlytų vaikų tėvai buvo tiesiog parašę prašymus, kad nebenori auginti vaiko ir kad leidžia įvaikinti). Kas buvo labai keista, kad buvo atvejis kai susituokusi normali (t.y. ne socialinės rizikos) šeima tiesiog atsisakė vaiko ir mergytė atsidūrė vaikų namuose ir buvo siūloma įvaikinti (kitos atsisakiusios mamos buvo apibūdintos kaip problemiškos). Mums tai buvo keista ir užklausėme VTAT'o - o kaip suprasti, kad toks keistas atvejis, kad abu tėvai yra, susituokę, nei šio nei to atsisako vaiko. Paaiškino, kad tėvai atsisakė ir niekas net nereikalavo iš jų pasiaiškinti kodėl.

Tai mano klausimas Saulei - o gal taip buvo seniau (mes įvaikinome prieš 10 metų) ir dabar pasikeitė tvarka?

Papildau: bent jau tada vaikus "skirstė" į pamestinukus, tuos, kuriuos atėmė iš tėvų ir tuos, kurių tėvai atsisakė. Ir tikrai tada buvo ne vienas (mažas iki 2 metų) vaikas, kurio buvo atsisakyta. Pvz. pati skaičiau vaikų namuose augusios moters prašymą, kad jos vaiką paaugintų vaikų namuose.

Ar man tik atrodo Bet,jus visai neitema
Reiketu paskelbti nauja tema
"Kurie teveliai geresni?Ivaikinia vaikus ar tiek kurie turi laikinaja globa"
Ir siaubas ima skaitat apie pamastymus ar galima grazinti ivaikintus vaikus
Tai kam tuomet juos ivaikinti????Jai kam kila tokiu minciu

Bet kokia diskusija yra svarbi, nes ginčuose gimsta tiesa

O dėl grąžinamų vaikų , tai nemanau, kad čia kažkam kilo tokių minčių, bet tokia tema vistiek atsirado

Taigi atsakau Utei. Prieš 10 metų buvo kitaip, nes tuo metu dar galiojo TSRS civilinis kodeksas, tiesa pasakius net nežinau, kaip tuo metu buvo reglamentuojama, gal ir buvo tokia nesąmonė - vaikų atsisakymas.

Dabar tokio dalyko nėra ir manau tai teisinga.

gal kartais geriau legalus atsisakymas nei legalus konteineris
"Gyvybės langelia" dabar irgi formuoja tokią praktiką.

bet kazin ar gyvybes langeliai turi teisine baze kuri leistu toki vaika po triju mensiu vaikinti. nes daugumoje europos saliu gyvybes langelyje paliktas vaikas po triju menesiu atiduodamas vaikinti.

nežinau. turėtų sutvarkyti, nes kitaip tie vaikai atsiduria už įstatymo ribų. kaip tarybiiais laikais - pamestinukai - jų neleisdavo įsivaikinti kažkuriuo laikotarpiu.

Kažkur buvo iškeltas klausimas dėlgyvybės langelio, kad nežino, kaip teisiškai tai turėtų būti reglamentuota. Bet aš manau, kad šie vaikai turi būti prilyginami rastinukmas ir jeigu per tris mėnesius jų niekas neiško, jie leidžiami įvaikinti.

Aukseli, pasižiūrinėk internete ir tokių straipsnelių pamatysi ne vieną:

Vaikais atsikrato..

Va ir atsakymas iš kur kilo tokios diskusijos. Ir nepriimk šių diskusijų asmeniškai, t.y. nemanyk, kad apie tai diskutuodami žmonės tai ir mąsto padaryti. Sutinku su Saule, kad diskusijose gimsta tiesa. Mes gyvename tame (įvaikinimo/globos) pasaulyje ir jį norisi pažinti, o kas jame realiai vyksta, gali vykti.

Tai tik žurnalistų sukurtas straipsnis, kuriame nieko konretaus nėra, o įtėviai suvienodinami su globėjais. Neteisinga abstrakcija, nes dar kartą kartoju, kad įvaikinto vaiko negalima atsisakyti, nėra tokio teisės akto, nėra tokios procedūros. Nei vienas teismas negali priimti sprendimo, kai įstatymas iš viso nenumato tokios procedūros. Taip kad čia bereikalinga žurnalistų išpūsta nesąmonė.

Labai daug apie tai galvojau, kas teisinga, kas ne. Gal būt galutinio atsakymo nėra, nes kiekviena situacija skirtinga. Dėl turto. Norim mes to ar ne, galim neigti, galim bandyti pamiršti, bet mūsų įvaikinti ar globojami vaikai turi (dažniausiai) tėvus, brolius, seseris, giminę, mūsų bio vaikai turi mus , tėvus. Niekas nežino koks santykis užaugus bus tų mūsų globojamų ar įvaikintų vaikų su savo gimine, kokia pagaliau ta jo giminė, todėl sakykim niekas nežino ar jie nepuls jiems padėti, remti, sakykim išlaikyti. Tai nėra nieko blogo, tačiau ar teisinga jei jie tai darytų už mano pinigus, mano turtu? Aš noriu pasakyti, kad visdelto yra natūralu, kad norima savo turtas apsaugoti, ne nuo globojamo, ne nuo įvaikinto vaiko, o nuo jo giminių, tėvų, nes labai gerai jei tie broliai ir sesės yra užaugę tvarkingais žmonėmis, bet jei ne, jei tik ir žiūrės kaip pasinaudoti savo seserim,kad gauti iš jos naudos. Tokius vaikus sugraudinti, pažaisti jų jausmais labai lengva, sukūrus istoriją, kaip labai tave mylėjau, bet negalėjau auginti. Aš tikrai savo dukrai labai daug planuoju duoti, tačiau kad ir kaip žiūrėčiau negaliu vaikų vertinti vienodai turtiniu pagrindu, ta prasme, mano sūnus neturi ir neturės iš kažkur išdygstančių giminių, o dukra turės, ir kaip susiklostys viskas, priklausys tik nuo jos ir jos požiūrio į viską.
Jei tai būtų sakykim brolis ir sesuo, mūsų bio vaikai, tai mums jei kas atsitiktų, jiems būtų padalintas namas, ir jie ką, parsivestų savo antras puses, vaikus , tačiau kai yra dabar tokia situacija, niekas nesutrukdys mano dukrai parsivesti visos plačios savo giminės į savo dalį. Tai va ir keliu klausimą ar tai būtų teisinga, na tas turto padalijimas per pusę? Aš manau, kad vaikai turėtų būti lygūs, tačiau jei taip įvyktų, kaip sakiau, ar mano sūnaus padėtis būtų lygi dukros padėčiai, ar jis nebūtų nuskriaustas? Kartais matosi,kad bijoma kažką diskutuoti ta linkme, nes atrodo, kad tu parodysi, kad nemyli savo įvaikio ar globojamo vaiko, jei taip mąstai, tačiau taip nėra, yra tik mąstymas -kas yra teisinga? Ir bandoma daryti tai kas teisingiausia abiejų vaikų labui. Lengviausia pasakyt, padalinu ir viskas, tačiau gerumas nepagrįstas teisingumu, virsta blogiu.

pažinojau vaikiną,užaugusį vaikų namuose,Jį pradėjusį dirbti susirado bio "mama" ir pakvietė gyventi kartu.Iš tos laimės jis išlaikė visą girtaujančią šeimynelę....

Iš tikrųjų užaugusiuo vaiko teisė yra daryti taip kaip jis nori, gali išlaikyti, gali padėti,gali kartu gyventi su savo bio, tačiau nežinau gal aš labai bjauri, bet kad tai darytų už mano pinigus, mano turtu, aš nenorėčiau. Su savo uždirbtais pinigais gali daryt ką tik nori.
Jei tai vaiko sakykim broliai, sesės,kurie na tvarkingi, tikriausiai pati pulčiau jiems padėti kiek galiu, bet jei tai būtų netvarkingų, asocialių žmonių naudojimasis kitu, tikrai ne