QUOTE(Ute @ 2010 03 05, 15:36)
Manau, kad iš principo klausimas neteisingas. Mano mama buvo linkusi nutylėti šeimos istorijos faktus, kurie mane būtų išgąsdinę. Ne vieną savo šeimos istorijos faktą esu sužinojusi iš aplinkinių. Ne, tai ne įvaikinimas, bet... Ne vienoje situacijose esu pasijutusi be galo kvailai, labai įskaudinta kai apie tai sužinojau iš giminių, mamos draugių visiškai netikėtose situacijose ir manau, kad mano mama visiškai neturėjo teisės nepapasakoti man apie tokius dalykus.
Ir tai nei atsveria visko ką gavau iš tėvų nei neatsveria.
Tiesiog mama neturėjo teisės taip elgtis norėdami mane apsaugoti. Juolab tai ne įvaikinimas (t.y. nebuvo jokio reikalo apie tai kalbėti kai buvau maža) ir man jau suaugus, pradedant savarankiškai gyventi, ji tikrai galėjo daug ką papasakoti.
Gal manė, kad papasakos kai prireiks, kad nereikia skubinti. Deja, ji mirė staiga ir nesulaukusi garbaus amžiaus.
Ir tai nei atsveria visko ką gavau iš tėvų nei neatsveria.
Tiesiog mama neturėjo teisės taip elgtis norėdami mane apsaugoti. Juolab tai ne įvaikinimas (t.y. nebuvo jokio reikalo apie tai kalbėti kai buvau maža) ir man jau suaugus, pradedant savarankiškai gyventi, ji tikrai galėjo daug ką papasakoti.
Gal manė, kad papasakos kai prireiks, kad nereikia skubinti. Deja, ji mirė staiga ir nesulaukusi garbaus amžiaus.
Sutinku pirmiausiai su tavimi Ute ,
Toliau i visus kitus postus galiu atsakyti... kiekviena pora skirtingai augina ta vaikeli.. tikrai nesakau, kad jus turetumet ivaikintus vaikus laikyti ne tikrais savo vaikais. Cia viskas suprantama. Tik noriu pasakyti, kad melo sleifas gyvenima labai apnuodija, o ivaikinimo klausimu paslapties issaugoti , patikekit , neimanoma.. (nebent isvykstat i uzsienio sali ir nutraukiat visus rysius su pazystamais, giminemis ir t.t.) .. jei jus galit atsakyti uz save ( esat tikri , kad pajegsit ta paslapti visa gyvenima issaugoti,) tai tikrai negalit ipareigoti to daryti visa buri zmoniu, kurie ta fakta anksciau ar veliau suvokia. nezinia, kas juos skatina , bet jie kazkodel stengiasi "padeti" tam vaikui ar paaugliui suzinoti savo kilme.. ir zinoma su savo pridetomis mintimis..
Tai va, reiktu daug pasakoti, ir daug filosofuoti, ar teisinga pykti ant iteviu, kad jie melavo ar irodinejo, kad patys gimde, kad.. kad...
kai paaugi, ir pamatai savo asmens dokumentus.. kai matai juose tau nepazystama gimimo vieta, kai tau vel meluoja, kad dokumentus suklydo kazkokia tarnautoja parasyti.. nu zodziu, kai visa gyvenima tave laiko kvaila butybe.. kai kiekviena karta paklausus apie savo kilme - gauni atsakyma, kad geriau pagalvociau kiek jiems esu skolinga.. ech.. labai skauda..
Tai noriu pasakyti, kad kiekvienam vaikui labai individualu.. ir ne visada atsveria tas gyvenimo indelis .. bet mes visi juk ziurim is savo varpines ar ne??
Papildyta:
Atsakau asmeiskai Aukseliui35
As patarciau butinai paciai pasakyti tiesa, ir gal but nustebsi, kai jis tau pasakys , kad ta tiesa jis jau girdejo... priesingu atveju - daug geriau apsikabinus isverkti ta tiesa .. nei ateityje sugriauti santykius... gyvenimas 18 dar tik prasideda ir jau gali puikiai suvokti, puikiai ivertinti zmones , zmoniu indeli i savo gyvenima.. ir nereikia bijoti, meiles per viena diena neprarasit.. o pagarba uzsitarnnausit visam likusiam gyvenimui.. Toks gyvenimas, juk tiesu yra dar daug skaudesniu, daug labaiau ardanciu , griaunanciu.. cia tiesa ne tokia..
Nepavokit is jo galimybes pazinti savo kraujo zmones, jei ne jam paciam, tai jo vaikams to gali labai prireikti.. net ir ligos atveju.. Didziausios stiprybes jusu seimai..
Papildyta:
Ir pabagai dar... jei mastot, kad vien tik suteike globotiniui stoga ir maista - jau esate stebuklingi iteviai, padare nerealu darba... ir kad jusu globotiniai tures visa gyvenima buti dekingi uz tai - tai rodo butent ta fakta , kad ju nelaikote savo tikrais vaikais... nes jei as auginu savo du vaikucius ir i juos investuoju maximuma , tai tikrai nemanau , kad jie man bus skolingi.. tik noriu, kad jie taip pat myletu savo vaikus ir viska del ju darytu.. tada as jausiuosi laiminga mama.. ir mociute..
Dar.. buvo mintis , kad negailestinga klaida motinos, kuri mane paliko ...
Cia labai individualu, ir taip sakyti nereiktu.. nebent jus zinote tikra moters, kuri mane pagimde gyvenimo istorija ir siandienine jos buti.. ne veltui kuriamos melodramos .. kartais jose buna ivairiu gyvenimo kuriozu.. taigi ..
Bet kuriuo atveju esu dekinga abiem moterim, vienai kad pagimde ( leido gyventi) , kitai kad sudare tinkamas salygas uzaugti, igyti issilavinima ir sukurti savo seima.
