QUOTE(Aurarte @ 2010 02 04, 16:24)
Mergaites, gal cia ir ne vieta, bet uzvakar mano mamai nustate 1os stadijos kruties vezi.. Esu visiskai pasimetus, galva pilna visokiu minciu, internetas skersai isilgai islandziotas (nors gal be reikalo)..info daug, bet kas konkreciai laukia (kaip as supratau) suzinosim tik is gydytojo ar ne? Nusprendem, kad ji atvaziuos gydytis i Vilniu, nes as

, nebelabai privazineciau i kt miesta..o pagalbos manau jai reikes, bet vel klausimai- kokie spec geriausi?kaip Ostapenko? Kaip elgtis su mama, lyg nieko nebutu nutike..? esu visiskai pasimetus.. busiu dekinga uz bet kokius komentarus..
Taip, viską sužinosit iš gydytojo, o dar daugiau iš jo sužinosit, jei turėsite jam klausimų Jūs pati, nes gydytojai ne viską pasako dėl laiko taupymo ar manydami , kad tas ar kitas dalykas yra elementarus...Svarbu klausti, jei tau tai rūpi, negalvojant, kad gėda, nemandagu ar dar kaip...Klausimus susirašyti ant lapuko, atsakymus pasižymėti šalia, nes gali pasimiršti. Aš visada einu kartu su mamyte, rankoj pasiruošusi rašiklį, klausimų lapą - kaip korespondentė

...Gydytoja jau taip įpratusi. Jau net mamytė, kai prieš įeinant į kabinetą pamato, kad nieko rankoj neturiu, iškart klausia - o kur tavo sąsiuvinis? Puiku, kad taip esi nusiteikusi padėti ir būti su mamyte visada šalia. Bet neužmiršk, kad turi rūpintis ir savo mažutėliu, ir savo emocijas paskirstyk teisingai...

Elkis su mama ntūraliai, įsiklausyk kaip ji žiūri į savo ligelę, neforsuok reikalo. Jei ji dabar nenorės kalbėti apie smulkmenas - nespausk - viskam savo laikas. Jei atvirkščiai - norės - pakalbėsit iš širdies, ir iš patirties galiu pasakyti, kad tada lengviau yra visiems - ir ligoniukui, ir artimiesiems. Atvirumas užkerta kelią tam tikrai kančiai, tylėjimo "įžadams", slapukavimui , savęs "užspaudimui" ir tuo pačiu gijimui , ir t.t. Visiškai vaidinti, kad nieko nenutiko taip pat negerai - nes tai juk yra ir vyksta.
Bet kokiu atveju - laikykitės. Viskas tik pradžioje ir tikrai susitvarkysit su sunkumais.
***
Mergytės -
something else,
Liūtuke - laikykitės mielosios. Mamytėms irgi sunku. Joms dar sunkiau, nes jaučiasi tarsi našta, taip tarsi apkrauna savo artimuosius, bet ne visos pasako apie tai ir savo kančią dėl to išreiškia pykdamos, susierzinusios ir t.t. ... Mums , dukroms rieda ašaros ir širdelę skauda, o mamytėms skauda viską, net ir mintys kartais skauda. Būkite kantrios, kad ir kaip sunku būtų, ir stenkitės nekaltinti savęs. Jūs juk darote kiek galite , kiek Jūsų jėgoms....