QUOTE(protas99 @ 2010 02 27, 10:19)
Sveikos mamytes!
Man irgi patiko straipsnis, taciau labiausiai patiko komentaras:
Ar niekada nepagalvojote,kaip išrenkamos neįgaliųjų vaikų mamos? radau kompe sena irasa.
Bandau įsivaizduoti Dievą,duodanti nurodymus angelams,besižymintiems pastabas didžiuliame žurnale.
-Saulius Kazlauskas,sūnus.Globėjas - šv.Matas
-Kučinskaitė Filomena,duktė.Globėja šv.Cecilija
Rudolfas ir Karlas, dvyniai.Globėjas...tebus šv.Gerardas.Jis pripratęs prie nelabai religingų šeimų.
Galiausiai,rodydamas angelui užrašyta vardą,šypteli:
-Šitai padovanosime neįgalų kūdikį.
Nustebęs angelas pakelia akis :
-Kodėl jai?Ji atrodo tokia laiminga.
-Teisingai, - šypsodamasis sako Dievas. - Ar galėčiau padovanoti neįgalų vaiką moteriai, kuri nežino, kas yra džiaugsmas? Būtų žiauru.
-Ar jai pakaks kantrybės? - teiraujasi angelas.
- Nenoriu,kad būtų pernelyg kantri, nes paskęs sielograužoje ir skausme. Kai įveiks pirmąjį šoką ir nusivylimą, ji sugebės atlikti visa,ko reikia.
- Bet, Viešpatie, man regis, toji moteris nėra giliai tikinti.
Dievas ir vėl šypsosi:
- Nesvarbu. Viskas bus gerai. Ta moteris - tobula.Ir apdovanota pakankamu kiekiu egoizmo.
Angelas lieka be žado:
- Egoizmo? Ar tai dorybė?
Dievas linkteli galva:
- Jei ji nesugebėtų nė minutėlei atsitraukti nuo savo vaiko, neišgyventų. Taip, tai moteris, kurią palaiminsiu netobulu kūdikiu. Ji apie tai nenutuokia, tačiau jai bus ko pavydėti.
Ji niekada nebus tikra, ar teisingai nugirdo ištartą žodį. Jai niekada neatrodys, kad žengti žingsnį - įprasta ir lengva. Kai vaikas pirma karta ištars "mama" , ji suvoks, kad tapo stebuklo liudininke. Kai aklam vaikui bandys nupasakoti medį arba saulėlydį, pati regės mano kūriniją kaip retas kitas asmuo.
Jai leisiu aiškiai matyti tai, ką matau aš - nežinojimą, žiaurumą, išankstines nuostatas - ir išmokysiu ją virš viso to pakilti. Ji niekada nesijaus vieniša. Kiekvieną jos gyvenimo dieną aš busiu šalia, nes ji be klaidų atliks mano darbą taip, lyg pati stovėtų prie mano šono.
- O kurį šventąjį paskirsime globėju? - klausia angelas,įskėlęs rašale pamirkyta plunksna.
Dievas šypsosi:
- Pakaks ir veidrodžio:))
Man irgi patiko straipsnis, taciau labiausiai patiko komentaras:
Ar niekada nepagalvojote,kaip išrenkamos neįgaliųjų vaikų mamos? radau kompe sena irasa.
Bandau įsivaizduoti Dievą,duodanti nurodymus angelams,besižymintiems pastabas didžiuliame žurnale.
-Saulius Kazlauskas,sūnus.Globėjas - šv.Matas
-Kučinskaitė Filomena,duktė.Globėja šv.Cecilija
Rudolfas ir Karlas, dvyniai.Globėjas...tebus šv.Gerardas.Jis pripratęs prie nelabai religingų šeimų.
Galiausiai,rodydamas angelui užrašyta vardą,šypteli:
-Šitai padovanosime neįgalų kūdikį.
Nustebęs angelas pakelia akis :
-Kodėl jai?Ji atrodo tokia laiminga.
-Teisingai, - šypsodamasis sako Dievas. - Ar galėčiau padovanoti neįgalų vaiką moteriai, kuri nežino, kas yra džiaugsmas? Būtų žiauru.
-Ar jai pakaks kantrybės? - teiraujasi angelas.
- Nenoriu,kad būtų pernelyg kantri, nes paskęs sielograužoje ir skausme. Kai įveiks pirmąjį šoką ir nusivylimą, ji sugebės atlikti visa,ko reikia.
- Bet, Viešpatie, man regis, toji moteris nėra giliai tikinti.
Dievas ir vėl šypsosi:
- Nesvarbu. Viskas bus gerai. Ta moteris - tobula.Ir apdovanota pakankamu kiekiu egoizmo.
Angelas lieka be žado:
- Egoizmo? Ar tai dorybė?
Dievas linkteli galva:
- Jei ji nesugebėtų nė minutėlei atsitraukti nuo savo vaiko, neišgyventų. Taip, tai moteris, kurią palaiminsiu netobulu kūdikiu. Ji apie tai nenutuokia, tačiau jai bus ko pavydėti.
Ji niekada nebus tikra, ar teisingai nugirdo ištartą žodį. Jai niekada neatrodys, kad žengti žingsnį - įprasta ir lengva. Kai vaikas pirma karta ištars "mama" , ji suvoks, kad tapo stebuklo liudininke. Kai aklam vaikui bandys nupasakoti medį arba saulėlydį, pati regės mano kūriniją kaip retas kitas asmuo.
Jai leisiu aiškiai matyti tai, ką matau aš - nežinojimą, žiaurumą, išankstines nuostatas - ir išmokysiu ją virš viso to pakilti. Ji niekada nesijaus vieniša. Kiekvieną jos gyvenimo dieną aš busiu šalia, nes ji be klaidų atliks mano darbą taip, lyg pati stovėtų prie mano šono.
- O kurį šventąjį paskirsime globėju? - klausia angelas,įskėlęs rašale pamirkyta plunksna.
Dievas šypsosi:
- Pakaks ir veidrodžio:))
radau vienoje temuteje - dalinuos ir su jumis
