LABAI REIKIA PATARIMO-Kaip ismokyti vaika apsigint

apie mėmę užkliuvo,bet apie džiunglių įstaymus-ne

esu egoistė,man svarbiausias MANO vaikas.Niekad nemokinsiu atsukt kito skruosto ir negyvensiu bijodama,kad gali neatlaikyt patyčių

Manau, beveik kiekviena mama turi to egizmo, kalbant apie jų vaikus. Bet visur turi būti saikas. O apie džiunglių įstatymus aš puikiai viską suprantu, nes tenka bendrauti su daug vaikų, supa įvairaus amžiaus vaikai, ir matau, kaip jie elgiasi, be to, ne taip jau ir seniai baigiau tą mokyklą, (nors iš tikro, būna atveju, kai net aš pasakau, kad "mūsų laikais taip nebuvo" ), ir tikrai net baisu ir pagalvoti, kad neužilgo teks vaiką išleisti į mokyklą, kai ten dedasi tokie dalykai . Ir kaip jau minėjau, niekada nesakau niekada, nesakau, kad mano mąstymas nepasikeis sūnui pradėjus lankyti mokyklą. Bet bent kol kas aš tikrai mokinsiu sūnų atsukti kitą skruostą. Ir, manau, jei taip elgtųsi daugiau tėvų, tokių dalykų mokyklose nevyktų. O jei jau nuo mažumės vaikams aiškinama, kad smurtas, kad ir ginantis, yra gerai ir toleruojama, tai ko ir norėti...... Bet kaip jau minėjau, čia mano nuomonė

Atsiprašau, jei kartosiu jau kai kurių pasakytas mintis, na, gal ir ką nors naujo pridėsiu...
Taigi: pradėkim nuo savęs ir mano minčių apie apsigynimą. Jei duos dievas ir neprarasiu tokio darbo, kuris man leidžia prižiūrėti vaiką namie, dukrą leisiu į darželį nuo keturių metų, ir tuo pat metu pradėsiu leisti į karate treniruotes. Nes jos išties visų pirma padeda pasitikėti savimi, padeda mokytis atpažinti agresyvumą nesąmoningai ir jo vengti - vengti agresyvių žmonių, pasitraukti iš kelio, atpažinti, su kokiais ketinimais prie tavęs artėja kitas asmuo, o jau pačiu blogiausiu atveju ir duoti atkirtį - ne mušti, kad atsimintų, bet fiziškai išvengti smūgio, jį blokuoti, galbūt raminant suimti smurtautoją už rankos ir pan.
Be to, keturmečiai, priešingai nei pusantrų metų kai kurie vaikai, iš esmės jau visi gali sąmoningai nesmurtauti, su jais jau galima tom temom kalbėtis ir t. t. Todėl, jei kalbėsime apie vaikų saugumą, spėju, kad toks laikas leist daržan yra saugiausias.
O jei apie jaunesnius: kai smurtaujama prieš jūsų vaiką ir jūs tai matote (smėlio dėžė, draugės vaikas ir pan. situacijos), pritariu, kad turite tiesiog stabdyti smurtautoją (švelniai patraukti ranką, švelniai paaiškinti, kad taip nedaroma, JEIGU nepavyksta to išreikalauti iš smurtautojo tėvų) ir jei niekas nesitaiso, paprasčiausiai vengti bendravimo.
Jei tai yra lopšelio-darželio grupė, baltam idealiam gyvenime būtų smagu išsirinkti mažesnę grupę ir auklėtoją, kuri stebi kas vyksta ir smurtautojus fiziškai sustabdo (nemuša, bet patraukia, sulaiko už rankos ir pan. - juk visviena turbūt nebus situacijos, kad vienu metu staiga kitus pultų mušti koks dešimt vaikų), o ne tokiame idealiame... Sunku pasakyti, tiesą sakant. Man nepatinka, kai auklėtoja oficialiai siūlo kąsti atgal, diegdama džiunglių įstatymus, bet jei tarkim ji tyčia "pražiūrėtų", kaip smurtautojui besikandžiojančiam kažkas įkanda ar suduoda besigindamas, ir smurtautoją tas paveiktų, galbūt tai ir būtų išeitis... Aišku, tučtuojau PO ĮVYKIO reikia dėstyti, jog taip nesielgiama ir t. t. ir pan. Ir tai irgi negali virsti serija, jei kartas nepadėjo - ieškot kitų būdų.
Na, mano vaikas dar mažas, bet man atrodo, kad iki trejų metų jo vis viena IŠMOKYTI APSIGINTI pačiam neįmanoma, vistik reik tikėtis, kad darželiuose vaikam neduodami peiliai, kirvukai ir automatai, ir maksimum, kokią traumą gaus vaikas, bus mėlynė (dėl prakirstos galvos vistik įdomu, kuo buvo padaryta trauma) , įdrėskimas, įkandimas, gumbas - būkim biedni, bet teisingi, tokių traumų vaikai augdami prisidaro ir patys sau, ir dėl jų tikrai niekas nepatiria baisios moralinės traumos, nesižudo vėlesniame amžiuje ir pan. Jau vien dėl to, kad maksimali dauguma žmonių išvis neprisimena, ką veikė iki dviejų trejų metukų, gal tik kokias nuotrupas... Todėl sutraukiant išvadas iš paklodės:
1. iki trejų metų vaiko gynybą turi užtikrinti suaugęs asmuo, tuo pat metu paauklėjant, jog smurtas - nėra dorybė. Auklėjant smurtą naudoti suaugusiam asmeniui draudžiama, nesvarbu, net jei ir prieš smurtaujantįjį.
2. Nuo trejų metų iki suaugusio žmogaus po truputį diegti vaikui tas savybes, kurios padėtų jam apsiginti pačiam, išvengti smurto pačiam, nenorėti smurtauti pačiam.

Dar pora pastabų porai mamyčių.
I. Rucelie pavadino kitos mamos vaiką augančiu banditu, pati deklaruodama visišką nesmurtavimą ir t. t. Tai va nesmurtavimas prasideda nuo pagarbos aplinkiniams. Deja, bet yra būtent taip. Ir pradėti auklėti vaikus reikia nuo savęs. Išvadinimas sau nematyto vaiko banditu, o mamos - bandito augintoja - yra būtent "banditskas" elgesys, tam tikros rūšies žodinis smurtas. Taip kad už gražaus fasado, šaunių žodelių apie 21 a. ir civilizaciją slypi akmens amžiaus žmogystos požiūris. (jei gerb. Rucelie nepatinka jos apibūdinimas, tai yra tokia patarlė, lietuvių liaudies, man labai patinka - kaip šauksi, taip atsilieps ).
2. Saulės spindulėlio mąstymas, kad reikia "atsukti kitą skruostą" man yra daugiau nei kraupus. Visų pirma, tokia frazė katalikų istorijoje išvis neegzistavo, ji ištraukta iš konteksto, ir nieko bendra su pasiaukojimu neturi, labai atsiprašau, dabar nepamenu jos visos tikslios, tai nerašysiu kūrybos, bet vistik - tai fikcija. Visų antra, programuoti savo vaiką būti auka yra amoralu. Kodėl jis turėtų kentėti smurtą ir tuo vos ne džiaugtis? blogiausia, kad šitoks programavimas gali privesti iki dviejų rūšių tragedijų.
pirmoji - kai iki paskutinio davestas ir užkankintas vaikas sugalvoja atkeršyti skriaudikams ir imasi ginklo,
antroji - kai nesugebantis atpažinti pavojaus ir įpratintas paklusti smurtautojams vaikas pakliūva jau nebe į darželio smurtautojų, o į gatvės užpuolikų nagus... ar tai būtų pedofilai, ar vagys ar dar kas nors.
jei yra mergaitė, toks auklėjimas turi dar vieną pavojų - kad ji ištekės už smurtaujančio vyro ir nemokės pasipriešinti.
žinoma, gali taip ir neatsitikti, bet rizikuoti tokiomis galimybėmis diegdama tokį mąstymą savo vaikui bijočiau.

Ir galiausiai dar apie tuos "banditus", mokančius apsiginti. Jei kalbėsime apie vyresniuosius, labai mažai tikėtina (nepaprastai mažai), kad žmogus, mokantis apsiginti ne tik ŽODINIU BŪDU, bet IR FIZIŠKAI ir apginti kitus, imsis fizinio smurto prieš ką nors, ar ginklu, ar plikomis rankomis. 17 metų sukuosi tarp karatistų, pati esu iš jų, nepažįstu nė vieno smurtaujančio... "bandituoja" mano galva dažniausiai dviejų rūšių piliečiai - pirma, mušami namuose, antra, užkankinti bendraamžių ir priėję ribą...

ai, dar visiškai pabaigai - atskirkim, kad auklėjame skirtingų lyčių individus. Normalūs berniukai privalo bręsdami apsistumdyti ir fizinėmis formomis aiškintis santykius - tai įrašyta jų lytyje, ir nesvarbu, ar dabar I amžius, ar XXI. Bandydami iš jų išrauti šį natūralų poreikį, darote didelę meškos paslaugą, mano nuomone... Čia jau nekalbu apie smurto skatinimą darželyje, nes kai maži vaikai kumščiuojasi ir draskosi, tai dar ne smurtas, nebent tėvai į tą žiūri su dideliu linksmumu ir skatina vėlesnį smurto atsiradimą, bet apie požiūrį, kad berniukai išvis XXI a. civilizacijoje turėtų viską spręsti tik žodinėmis formomis (o jie pagal lytį šiaip jau tą sugeba kur kas prasčiau, nei merginos...), o ne dar ir draugiškai pasikumščiuodami...

Noriu iš patirties pasakyti, kad daug nesitikėtumėt iš tų karatė būrelių, arba rinkitės labai atidžiai, pirma apsilankykit ir išsiaiškinkit, ko ten mokoma, kokios grupės susirenka ir kiek dirbama su pačiais mažiausiais. Mūsų atveju tą pačią grupę lankydavo ir darželinukai, ir ne pirmus metus lankantys aštuntokai, nes visi renkasi grupes pagal patogų laiką, atskirai mažiukams grupių nėra, o ir tie mažiukai labai skirtingi - vienas ramesnis, kitas išvis nesupranta, ko čia jį mama atvedė, nesuvokia, kad yra trenerris ir jo reikia klausyti; tai įsivaizduokit, koks tai būdavo "darbas", kiekvienam dėmesio skiriama po truputį arba išvis nieko, arba ramina kokį nors vieną pasiutusį mažių, kuris sienom lipa ir džiaugiasi gavęs dėmesio, o kiti stovi nuobodžiauja. Daugiausia tai buvo karatė judesių/žingsnių (kata) šlifavimas, amžinas pasiruošimas varžyboms, kuriose dalyvauja, aišku, vyresni, lankantys ne pirmus metus, na čia viskas suprantama, bet drąsiai galiu pasakyti, kad naudos negavom jokios, tik supratau vieną dalyką - jei nori išmokyti vaiką gintis, reikia vesti konkrečiai į savigynos būrelį, o ne kažkokius karatė ar kt. egzotiškų ir madingų pavadinimų. O geriausia - pasižiūrėkit filmukų internete, kur treneriai rodo, kaip gintis, ir patys kartokit su vaiku, kiek tai įmanoma pagal jo amžių, geriau, kai vaikas jau supranta, ką daro, ir kad nesugalvotų paskui "pasigalynėti" su kokiu dvimečiu-trimečiu.

ačiū už patarimą Turbūt nepaskaitėt, kad esu karatistė jau septyniolika metelių, iš kurių aktyviai dėl vienų ar kitų priežasčių treniruotasi dešimt metų, bet vis tiek manau, pakankamai, tai filmukų internete greičiausiai beveik neprireiks
Vesiu dukrą į klubą, kuriame lankau karate, galimas daiktas, kad jei pavyks išgriebt tam laiko, pati ir treniruosiu (na, čia kol kas svajonė, nebūtinai taip įvyks, nes kol kas nematau, iš kur to laiko paimti... ).
Kalbant apie karate treniruočių pobūdį mažiukam mūsų klube (labai atsiprašau iš vienos pusės už offtopic, o iš kitos pusės - tai net labai į temą), jos yra tokios:
I. priimami vaikai nuo 4 iki 8 metų.
II. paties karate ten yra kokie 5-10 procentų, ir tai daugiau susiveda į ritualus, drausmės diegimą ir pan. Katų mokinama, kad vaikai, jei norės, galėtų pasirodyti prieš tėvelius klubo varžybose - į varžybas priimami absoliučiai visi norintys, nepaisant to, kiek jie lankė - mėnesį ar dešimt metų.
III. Visa kita - darbas kaip vaikučių gimnastikos grupėje - darbas su šokdynėmis, lankais, pusiausvyros ratais, lankais, dideliais kamuoliais, mokymas saugiai kristi, estafetės ir daug kitokių įdomybių.
IV. Vaikų grupėje yra maždaug 10-12, be to, ne visad visi ir ateina, tad kiekvienam nepritrūksta ir asmeninio dėmesio.
V. Tėvai jei nori, gali likti ir stebėti treniruotę - yra tam skirta vieta.

Noriu nuvilti dėl karate,nes mano sūnus lanko jau 3 metus,tai dėl apsigynimo kaip kada,aišku mokins ten visokiu ,,prijomų" ,o kada juos panaudoti? reakciją išvystys ,bet apie tai kad vaikas tik pradėjas lankyti karatė gali save apginti? Tai abejoju...

Mums irgi panasi problema, savo 6m.vaika isleidau i kiema viena, pareina verkdamas, kad kieme kazkokie mokiniai is kito kiemo su pagaliu spausdami kakla smauge, uzdare laike rusyje. siaubas kaip kraujas uzvire kai pasake, nezinau ka buciau padarius, jei buciau sutikus. po savaites isleidau vel, tai vel pareina asarodamas, kad kazkoks vaikas spyre, bande dvirati atimt. siaip jis yra labai smulkutis, ugis kaip keturmecio, su sirdies ydom, tai negaliu leist i jokius dziudo ar pan., nes reikia ribot fizini kruvi, o kartu sedet kieme neturiu galimybiu. tevu nepazystu, kad pakalbet, nezinau ka dar daryti, patarkit

ką patart neįsivaizduoju, bet aš savo pakankamai apsukraus 7 metų vaiko neišleidžiu vieno su gerais daiktais, pvz dviratis, brangesnis žaislas, nes tikiu atsiras norinčių "pažaisti" , tokiu atveju einam kuris nors vienas iš tėvų, o šiaip lauke jei neturės masinančių žaislų nebus ir noro kažkam lįsti, atvirai pasakius tokio vaiko kaip jūsų iš vis be priežiūros lauke nepalikčiau , nes jis turi sveikatos problemų, jam gali bet kas atsitikti ne tik bendraamžiai nuskriausti , beje jei maniškis eina vienas turi būti tame kieme į kuriuos yra mūsų langai, stebiu ...nors ir ne leliukas , jei eina kitur pasisako, nežinau ar nusaugosiu, bet kol kas tikrai nei skriaudžia nei muša, 3*tpfu

maniskis irgi buna tik ten kur as per langa matau, bet uzsiimu kazka ir kaip tycia atsiranda geradariu
neleisiu daugiau vieno i lauka. bet kazkaip vistiek reikia pratint, kas bus kai mokykla prades lankyt

jei man tokius dalykus papasakotų , aš policiją kviesčiau.

Aš neleidžiu į kiemą-nematau reikalo.Ir nesuprantu tėvų,kurie trimečius išstumia iš namų,kad ramiau būtų.Jei tėvai visiškai neturi atsakomybės jausmo,tai ko tikisi iš kiemo chuliganėlių?Kad nuvalys jų vaikui nosį ir papūs nubrozdintą keliuką?
Nesižaviu aš nei Amerika,nei UK,bet tose šalyse tėvai gautų baudą už vaiko nepriežiūrą ir dar ilgai būtų stebimi ir tikrinami.Ten namie vienų negalima palikt iki 14m,nekalbant apie gatvę.

tikrai nežinau, bet turbūt ne iš gero gyvenimo ten tokie įstatymai atsirado - matyt, jau prisigyveno iki to, kad normaliam vaikui (mokyklinio amžiaus) vienam jau pavojinga pasirodyti gatvėje.

Aš irgi esu egoistė ir noriu, kad mano vaikai gyventų visuomenėje, kurioje nebūtų baisu išeiti į gatvę, ir nereikėtų rinktis: ar atsukti skruostą, ar kirsti atgal... todėl iš savojo egoizmo norėčiau, kad va šitaip: