Išlaikau vyrą finansiškai

Laba diena, problema tame, kad mano draugas, su kuriuo kartu gyvename, neturi darbo, gyvename iš mano algos ir aš niekaip su tuo negaliu susitaikyti.

O dabar apie viską nuo pradžių. Susipažinome praėjusį pavasarį. Mane patraukė vyro išmintis, mąstymas, jo teisingumo ir doros samprata, puiki iškalba, gebėjimas bendrauti, įsiklausyti, suprasti – visos stiprios žmogiškos savybės, mano manymu, labai reikalingos darniems santykiams kurti.
Dar daugiau, matydama, kaip jis bendrauja su kitais, kaip kalba, aš esu įsitikinusi, kad jis būtų puikus tėvas ir doro, jautraus bei išmintingo žmogaus pavyzdys būsimiems vaikams. Norėčiau, kad jis būtų mano vaikų tėvas.
Mane iki šiol žavi jo išprūsimas ir gebėjimas analizuoti įvairius įvykius ir padaryti teisingas išvadas.

Kai susipažinome, jis vis nutylėdavo apie savo darbą ir pajamas. Gyveno gražiame bute miesto centre. Aš mergaitė (man 26 m, jam 30) apsidžiaugiau, kad vyras ne tik iš stuomens ir iš liemens, baisiai intelektualus, bet dar ir pinigėlio uždirba. Visagalis gūglas irgi pateikė įdomių minčių apie jo pažintis ir sritis, kuriose sukosi.
Kita vertus, turiu pridurti, kad niekada vyro nesirinkau pagal pinigus. Man tik buvo svarbu, kad vyras galėtų save pilnai išlaikyti. ir vaikus. Aš save jau kaip nors. Laikau save pilnai materialiai apsirūpinusia.
Taigi, jau vasarą supratau, kad kažkas ne taip. Jis vis dažniau pas mane likdavo nakvoti, jokių dovanėlių, jokių pakvietimų į kiną ar koncertą, sakydavo, kad jam neįdomu, jis jau savo “atsitūsino”. Galiausiai supratau, kad jis beveik pas mane gyvena, tačiau už nieką (net maistą) nemoka. Susinervinau (esu karšto būdo), išvadinau jį Alfonsu, sakau, man taip netinka.
Tada jis atėjo pas mane ir papasakojo visą savo situaciją, nuoširdžiai, sakė, kad aš pirmas žmogus, kuriam jis visą tai pasakoja, nes jam aplinkiniams visada rūpėjo sukurti apie save labai gerą įspūdį. Žodžiu, jis turi dabar kažkokį darbą, bet ateityje planuoja ir laukia tikrai gerų darbo pasiūlymų, kad nemoka elgtis su pinigais, anksčiau labai daug uždirbdavo, bet alkoholis vakarėliai barakudos lengvas ir gražus gyvenimas, susukęs protą, žodžiu, viską iššvaistė.
Prašė, kad pakentėčiau porą mėnesių ir bus tų pajamų. Taigi, spalio mėnesį pasikviečiau jį pas save gyventi, kad jam nereikėtų paskutinių pinigų leisti buto nuomai (ji tikrai buvo nemaža), bet geriau jau tuos pinigus išleisti ant maisto ir man kokią gėlę nupirkti. Kai tik atsikraustė, vos tik gaudavo kažkiek pinigų, visus iškart atiduodavo man. Čia jo mintis.

Dabar situacija tokia, kad jis ir iš to vargano darbo išėjo (prieš 3 men), ten su juo varganai atsiskaitė ir visą sausio mėnesį aš jį pilnai išlaikiau. Dabar jau vasaris. Terminai, kai jis pradės dirbti, vis sueina ir sueina, mano tikėjimas ir kantrybė pamaitinamas naujais pažadais, religija ir meile. Žmogus pretenduoja tik į aukščiausias direktoriaus pozicijas, į atrankas eina, prisikasa iki pokalbių su generaliniais ir tuo užsibaigia. Turi daug visokių idėjų, sakau, daryk savo verslą, pamažu išsikrutinsim, bet viskas ir telieka idėjų lygmeny, jokio realaus darbo neatlieka. Mano manymu, tiesiog deda per mažai pastangų.

Mane kankina dvejonės, kartais galvoju, kad gal reikėtų jį mesti, nes ji gi man net ne sutuoktinis, kad jis gal niekada to darbo nesusiras, nes nesugeba išspręsti kokiu nors savo vidinių problemų. Iš kitos pusės, jis tikrai supratingas ir įdomus žmogus, paliekantis įspūdį visiems aplinkiniams. O ir mano meilė jam atėjo ne iškart, ji atėjo palaipsniui, pažįstant jį.

Nežinau, kaip visą tai ištverti, kasdien darosi vis sunkiau, sunku vaikyti blogas mintis, bijau, kad pradėsiu žmogaus negerbti, kad vertinsiu jį kaip paskutinį nevykėlį. Noriu, kad viskas būtų gerai.
Norėčiau išgrsti jūsų visų nuomones, gal aš kažko nepastebiu, gal padėsit į situaciją pažvelgti kitaip.

Sunku Jums

Man staigiai be dideliu analizu atejusios mintys:
1. darba dabar susirasti tikrai labai labai labai sunku
2 Bet... galima pretenduoti ne tik i vadovaujancias pareigas, o tai zymiai isplestu sansus isidarbinti ir pagaliau save islaikyti.
3 Kodel jis to nedaro? Ambicijos per dideles?
4 Taciau ambicijos jam netrukdo buti Jusu islaikytiniu
5 Sakyciau per didele nasta jis Jums nori uzkrauti ir vos pradejus draugauti
6 Dar nepatinka man tai, kad zmogus su labai mazom pajamom( kai dar dirbo) leidzia sau nuomotis buta centre
7 Visa tai, kartu su vakareliais barakudom kelia daug klausimu ateiciai
8 Zmogus gali buti neturtingas, bet mokantis adekvaciai tuos pinigus leisti

Na idomi istorija, bet sunku ka nors pasakyti vien paskaicius. Is to ka aprasei, negaleciau vienareiksmiskai teigti, nei kad jis Alfonsas, nei kad jis, priesingai, idealus. Gal tau reikia labiau ji pazinti ir issiaiskinti tiksliai, kas ir kaip. Na buna visokiu situaciju, buna tikrai zmogui beda, ir darba susirast sunku siais laikais, jei tikrai tikrai labai myleciau vyra ir buciau tikra 100 proc kad manes neapgaudineja, tikrai nepalikciau kai jam sunku, dalinciausi ta nasta ir pan. Is kitos puses, tavo variantas kelia daug itarimu - zmogus atrodo gyvenantis fantaziju pasaulyje, kai per daug gerai apie save galvoja ir jo lukesciai truputi prasilenkia su realybe, dar itartina ta praeitis su "alkoholiu tusais ir barakudom", klausimas ar tai tikrai pasibaige ir ar is viso tai ne fantazijos vaisius. Na jis gali buti tikrai labai nuosirdus ir tau atsidaves, bet gali buti ir labai profesionalus sukcius. Tavo sirdis turetu pajausti kaip yra is tikruju.

Na va tas ir yra..isstikro tave labai suprantu, mono poziuris i vyro uzdirbamus pinigus panasus
Vat butent jis tau ne vyras dar (nors galbut busmas?)dar pakankamai neilgai kartu..tiesa saknat mane tokia padetis labai slegtu..bet kartu šiais laikais per menesi susirasti darba labai sunku..tiesiog manau galima butu skirti bent 3 men. o tada kazka jau rimtai galvoti..arba jam rimtai kartele nuleisti..arba nezinau prieiti kazkokio susitarimo..

Na tikrai sunku moraliskaj tokioje situacijoje. Bet pasakysiu jums taip. Mano dabartinis vyras kai susipazinome ir apsigyvenome kartu irgi nedirbo. O as turejau islaikyti ne tik ji ir save, bet ir 2 savo vaikus is pirmos santuokos. . Ir kaip besistenege mano vyras, puse metu sedejo be darbo.
Aisku as karts nuo karto ji paspardidavau ir net grasindavau , del ko dabar siaip ir geda, bet labai tiesiog buvo sunku.
Svarbiausia yra tai, ar jis iesko darbo? Nes maniskis ieskojo praktiskai bet kokio, tik tam kad pradeti nesti kazkokia kapeika i namus. Ir isidarbino galu gale, ir stengiasi, ir dirba. Nesa kiekviena centa namo. Dabar jau mes ir as labai dziaugiuosi kad nepadariau klaidos ir nuo jo nenusisukau kai jam buvo sunku.
Tik matot, jus turite buti tikra kad jis to darbo iesko ir planuoja su jumis gyventi rimtai. O ne bus taip kad jis jumis pasinaudos kol jam reikia kur pagyvent, o kai atsistos ant koju padekos ir atsisveikins
Sekmes

keistas jis, turi pakankamai garbes but islaikomu, bet dirbti paprasta darba jau nesugeba?

2.3.4.Taip, del ambicijų. Sako, kad jis negali dirbti tarkim kokiu eiliniu vadybininku, nes jis smarkiai pranoktų visą kolektyvą, ir galiausiai jo net į tokį darbą nepriimtų, kai priimančios įmonės direktorius suvoktų, jog jo naujasis darbuotojas pralenkia jį patį visom prasmėm. bijodamas konkurencijos ir psichologinių pasekmių. O protingo žmogaus visažinio įspūdį jis tikrai daro. Nežinau, kiek tai eina specialiai, kiek natūraliai, bet taip yra.
5. taip man tai yra didelė našta ir psichologiškai labai sunku ją pakelti, priimti.
6.7. Na kai jis išsinuomojo tą butą, kaip tik ir buvo tas finansinis ritimasis į dugną. Rodė savo banko sąskaitą, mačiau keletą pavedimų didelėm sumom. tai buvo bene paskutinės jo pajamos. O su pinigais elgtis tikrai nemokėjo, nemoka ir to neslepė. Tiesiog iš skurdžios šeimos, turėdamas neeilinių talentų jaunas darė didelius pinigus, jų nevertino, juos švaistė pramogom.
Prie vis to, jis yra labai religingas (vaikšto į bažnyčią), turi filosofinį išsilavinimą ir nusprendė pakeisti gyvenimo būdą, prieš pat mums susipažįstant.
Papildyta:


Čia lietuviškas šou biznis. Paguglinau, informacija pasitvirtina, kad jis ten buvo. Dabar tikrai su niekuom iš ten artimai nesibičiuliauja ir žalingų įpročių neturi.

Sėdi namie, skaito knygas.

Galiu papasakoti savo situaciją - kai aš susipažinau su savo vyru - mane sužavėjo jo inteligentiška laikysenas, brandus mąstymas ir išprusimas, galėjimas diskutuoti bet kokia temą, savo nuomonės turėjimas (nors buvo baigęs tik 12 klasių), dirbo juodadarbiu... Pinigų šiek tiek uždirbdavo, bet jų neleisdavo nei gėlytėm, nei šampaniukui, nei kavytei - galvojau - tai geras bruožas, nes yra taupus, nors tikrai norėjosi ir tokio dėmesio...
Mano padrąsinamas - išmoko dirbti kompiuteriu, pakeitė darbą, įstojo mokytis į vadybą (baigė sėkmingai), pakankamai sėkmingai kopė karjeros laiptais...
BET - aš tada net nepastebėdavau, kad ir kiek beuždirbtų - ir jį, ir jo sūnų iš pirmos santuokos, ir save išlaikydavau aš.... Taip, jis susitaupė, pridėjau aš pinigų, jo tėvai - nusipirkom butą...
BET - visa buitis finansiškai liko ant mano pečių...
Net kai gimė dukrytė, o jis dirbo vadovaujamą darbą - jo uždirbamų pinigų aš nemačiau... Kai paklausdavau, ar paprašydavau - atsakydavo, kad išleido, nes pirko tą ir tą (sau ir sūnui iš pirmos santuokos, bet ne mums su dukrele)...
Iliuzijomis gyvenau daugiau nei dešimt metų...
Prabudau, kai sužinojau, kad turi meilužę (panašu, kad jų turėjo ir daugiau).
Jis pas mane - tipiškas Alfonsas (gal tik nepiktybinis) - namo grįžta kaip į viešbutį - turi būti paruoštas geras maistas, namai sutvarkyti, vaikai prižiūrėti, žmona daug uždirbti ir viskuo rūpintis, išskyrus jo asmeniniu gyvenimu...
Krizė šeimoje....
Gal to nebūtų buvę, jei nuo pat pradžių aš nebūčiau jo išlaikiusi?
Gal to nebūtų buvę, jei nuo pat pradžių, vietoj to, kad rūpintis juo, aš būčiau privertusi jį rūpintis manimi?
O gal - jo jau seniai nebūtų mano gyvenime?

1. Iš vienos pusės man patinka tai, kad susitikom, kai abiems labai sunku. Jam sunku finansiškai, plius visokios dar draugų išdavystės (na irgi pinigus liečia), o man tas metas buvo labai sunkus dvasiškai, nebuvau dar galutinai atsigavusi nuo buvusio draugo išdavystės. Ir iš tokių sunkumų, atrodo, gali užsimegzti tvirti santykiai tokią per sunkią ir skaudžią patirtį. Kita vertus, santykių pradžioj, manau, normalu būtų įsimylėjimas, svaigimas, dovanėlės ir pan. Na tokia graži santykių pradžia paprastai būna. O pas mus taip nėra. Ir tai mane slegia.Norisi tikėtis, kad viskas tik į gera. Turbūt tai ir palaiko.
2, Dėl darbo. Jis vaikšto į pokalbius. Pereina net kelis atrankos etapus. Bet ieško darbo tik vadovaujančiose pozicijose didelėse ir žinomose įmonėse. Belenkokio darbo imtis nenori.
3. Žinot, mane šita mintis tikrai kankina. Kad maždaug, va aš jam čia padėsiu, o kai susiras darbą, išeis ir susiras kokią kitą - barakudą! Jis sako, kad čia mano asmeninė problema, jog aš savimi taip nepasitikiu.

Oho koks savęs vertinimas. Įdėkite skelbimą: ieškau direktoriaus darbo. Reikalavimai darbdaviui: didesnis intelektas ir žinių bagažas nei mano.

Įspūdis toli gražu neparodo tikro žmogaus.

Ir pakavokite tas knygas, su kiekviena naujai perskaityta, tolsta galimybė rasti už save protingesnį darbdavį.

Na mano situacijoj, kai jis dar nebuvo išėjęs iš paskutinio darbo (nors mokėjo ten kapeikas), jis vos tik gaudavo pinigų, viską tuoj pat pervesdavo man. Manau, čia teigiamas bruožas. Pats jokių savo išlaidų dabar neturi. Gyvena kaip asketas. Žodžiu tik maistas ir transportas į darbo pokalbį nuvažiuot. Net ir rūkyt metė, kai pasakiau, kad jis ant cigarečių neužsidirba.
Papildyta:


Tai aš jam ir sakau, kad jeigu jau visi aplink kvailiai, o tu toks protingas, tada kurk savo verslą, dirbk ant savęs, kam tau ieškot samdomo darbuotojo pozicijos.
Idėjų yra, bet realizacijos - ne.
Jis rašo analitinius straipsnius politinėm temom, deda į internetą. Diskutuoja su profesoriais. Bet deja niekas už tai pinigų nemoka.

Nelabai supratau, kodel jus ji pasikviete pas save gyventi, jei negalit islaikyti. Turiu omeny ne finansiskai.
Ka jis butu dares be jusu pagalbos?