Išlaikau vyrą finansiškai

Bet tai ar autorė įsivaizduoja kas būtų jei ji būtų jo vietoje? Suprantu, kad gerai uždirbantis vyras maloniau, saugiau ir prieš drauges yra kuom pasigirti, bet jei jis šaunus žmogus apskritai gyvenime, tai kam čia daryti tragediją jei šiuo sunkiu momentu jam nepavyksta darbo atitinkančio jo galimybes susirasti? Manau, akd kai jis susiras tą darbą, jums, autore, bus gėda, kad kilo tokių minčių kaip jį išmesti, kad jis niekada nieko nepasieks etc. Juk dabar jis neprašo jūsų pinigų linksmybėms, cigaretėms, alui, brangiam kostiumui ar laikrodžiui, tai nematau blogybės pasidalinti kąsniu su mylimu žmogumi. Kažkada jis grąžins ir gal net su kaupu. Skaitant man kilo mintis, kad autorė tarsi save vertina pagal tai koks žmogus yra šalia jos. Nes jei įsivaizduojant, kad jis visko turi: prabangų butą, pinigų, pažinčių, proto, labai norėjosi juo didžiuotis ir visiems rodyti kaip pliusą savo, kad va, aš susiradau tokį vyrą, jis mano, o ištikus nelaimei jau gėda, akd toks vyras šalia, nes negi esu nevykėlė, akd kažkoks išlaikytinis šalia manęs, o va draugės vyras tai oho kiek uždirba. Tai kuo aš prastesnė. Čia, manau, yra ir autorės psichologinių bėdų arba visiška nemeilė tam vyrui.

Zodziu, mano akimis ziurint tiek vyras, tiek moteris gali finansiskai islaikyt antra puse tam tikrais gyvenimo momentais, bet ta antra puse irgi turi atlikt kokias nors pareigas ir inesti savo dali i seimos zidini.
[/quote]

Pritariu Aš su MB gyvenu jau trylika metų ir per tuos metus MB uždirbdavo gerokai mažiau, buvo periodų (ir gana ilgų, trunkančių 2-3 metus) ir kai iš viso jokių pajamų į namus neatnešdavo Iš pradžių širdau, niršau ir siautėjau, nes sunku buvo vienai finansiškai išlaikyti jį ir du vaikus, tačiau viskas pasikeitė, kai aš pakeičiau požiūrį į visą šį reikalą, kai pradėjau skaičiuoti, kiek jis "sutaupo" mano pinigų, nes jis remontuoja viską pats: pradedant virduliu ir baigiant mašina, pats pagamina baldus (tereikia nupirkti porą tinkamų lentaų ir varžtų), iš kelių sugedusių kompų surinko vieną kuo puikiausiai veikiantį, be to, prižiūri vaikus (nereikia auklės), kai vaikai serga juos slaugo, o aš galiu ramiai dirbti, neimti biuletenių, važinėti į seminarus-konferencijas ir "daryti" karjerą - o juk iš esmės aš kylu karjeros laiptais ir galiu dirbti kelis darbus tik dėl to, kad mano vyras tvarko namus, prižiūri vaikus ir aš galiu daug laiko skirti darbui. Ir aš jam dėkinga! Tik neramu, nes jo vyriškai savimeilei labai trenkia tai, kad sociumui jis tėra alfonsas-bedarbis, net pasitaiko besityčiojančių O juk mes dirbame abu: tik jis namie, o aš darbe, ir mūsų indėlis yra vienodas. Taip išeina?

Gyvenime gali pasitaikyti sunkiu periodu. Bet...
Sakote katalikas religingas. O kaip gi puikybes nuodeme ? Jis ispuikes ir gyvenimas ji dar privers pasikeisti. Paragaves prabangaus gyvenimo skonio, pajutes pinigu teikiama laisve nebesusitvarko su savo vertybemis....Ir dar - tinginys, be valios. Turi ideju, tingi jas realizuoti. Tikrai - spyrio jam siknon, niekaip kitaip. Kol kas jam patogu. Ir jis nieko nekeis, jei neprivers aplinkybes.

Perskaičiau temą ir pasibaisėjau. Atsikvošėkit, moterys O labiausiai to linkiu temos autorei - seklei morkai, savimylai, barakudai, kuri priverčia vyrą, kurio nemyli, žemintis dėl talonėlio. Skirkitės, jūsų santykiai be perspektyvų. Reikėjo prašmatnaus vyro su "visku įskaičiuota": butas, prabangus gyvenimas, socialinė padėtis; bet užėjus sunkumams ir realiai krizei, visa tai išgaravo ir beliko tik nuoskaudos. Tai ko reikia: vyro ar jo statuso su kapšu pinigų? Apie kokius dar santykius gali eiti kalba. Senmergės su aukštomis materialinėmis poreikinėmis materijomis sapalionės, kuriai labai patogus momentalinis gyvenimas "viską gauti ir iš karto". Na nepavyko "statymai", ne tas vyras pasirodė aukso grynuoliu, "ablomas" jofana. Bet nepamiršta vis tik parašyti, kad vis dėl to gal dar su perspektyvom, gal dar sukurs - atkurs svajonių vyro paveikslą. Vos mėnesį ar pusantro bedarbis. Šakės ir pravalas kokia gyvenimo netektis O jei dar atsidurtų ligos patale, tai būtų išspirtas pro duris kaip brokuotas ir nepateisinęs vilčių.

Dar kelios papasakojo apie savo gyvenimo istorijas. Jos išties įdomios, patirtis vertinga, viskas o.k. Bet ši moteris bendrauja viso labo kelis mėnesius. Ką jūs galite porinti? Jei teisingai supratau, žmogus pakankamai protingas ir ieško savo vietos, kurios yra vertas. Nemanau, kad jis nejaučia ribų, kiek gali tęstis be rezultato. Bet turi vilčių, kad viskas bus pozityviai.

Temos autore labai man pasirode labai blaiviai, atsakingai ir objektyviai vertinanti situacija moteris. Pakankamai aplink pavyzdziu, kai moterys, apakusios is "meiles" leidzia vyrui uzsilipt ant sprando tiesiogine sio zodzio prasme, ir tai tesiasi ne pusmeti ar metus - desimtmecius. Viskam yra ribos.
Kad zmogus protingas ir su be galo auksta saviverte, abejoniu nekyla.Kitas klausimas - jis negeba, negali, nenori perzengti per savo ambicijas , pasikeitus situacijai. Karuna nukris. Geriau alkanas, prie konteinerio, nei su kastuvu... Manau tai ne laiko klausimas, o vidiniu problemu salygota pasekme. .

Mdaaa...
Kad tolokai dar autorei iki senmergės...

Kokios vidinės problemos ir karūna? Nesąmonė. Žmogus ne vienerius metus užėmė aukštas pareigas, ambicingas, su aiškia saviverte, išmaningas, intelektualas. Dabar nedėkingas laikotarpis. Bet juodą keičia balta.

Dar prajuokino klejonės apie nuosavą verslą. Ne visi puikūs samdomi vadovai gali kurti nuosavą verslą. Tam reikia kitokių savybių ir įžvalgumo. Be to dabartinės ekonomikos krizės laikais labai rizikinga. Žmogus neturi iš ko kurti, finansinės pradžios. Eiti skolintis į banką už proc. - kažką "riebiai" užstatyti. Daryti tokius žingsnius krizės laikais gali tik labai puikiai viską įvertinęs arba idiotas.


Iš viso tie kryptingi akcentų dėliojimai tik parodo, su kokiu šaltu išskaičiavimu temos autorė renkasi partnerį. Prašovė. Bet prie ko čia meilė, jausmai? Toks dalykas apskritai neegzistuoja. Lyg buvo pasirinkta skalbimo mašina su funkcijomis, bet deja kelios funkcijos pastrigo.
Papildyta:


Jei darys tokius "statymus", tai amžiams. Kai labai aukštai kyla, bet žemai krenta, kai pasakytų.

[quote=Subjektyvi,2010 02 06, 12:46]
Kokios vidinės problemos ir karūna? Nesąmonė. Žmogus ne vienerius metus užėmė aukštas pareigas, ambicingas, su aiškia saviverte, išmaningas, intelektualas.
Iš viso tie kryptingi akcentų dėliojimai tik parodo, su kokiu šaltu išskaičiavimu temos autorė renkasi partnerį. Prašovė. Bet prie ko čia meilė, jausmai? Toks dalykas apskritai neegzistuoja.

Na, man jis tempia i paplaukusi menininka intelektuala, o tos jo " aukstos pareigos " tame versle kur jis sukosi, neitikina. Ir tie dideli pinigai labai laikini. Galbut as klystu. Bet jis man nepanasus i objektyviai save vertinancia asmenybe.
Greiciau i nepripazinta ir neivertinta ambicinga menininka (kuris tobulas tik pats sau).
O meile ir jausmais sotus ilgai nebusi. Autore masto apie seima, bendra uki, vaikus. Prie ko cia barakuda ? Sveikas normalus poziuris. Kaip gyventu tokia seima, kai autore pasigimdytu vaikeli ir nedirbtu?
Viena yra laikinas, pereinamas etapas, visai kas kita - zmogaus nenoras prisitaikyti prie esamos padeties del savo ambiciju.

Visiškai sutinku su Subjektyvia. Gryna tiesa pasakyta ir nieko nevyniojant į vatą.

Ji ne barakuda, per daug garbės. Tai tik pradedanti be patirties pradinukinio lygio barakuda, kuri nežino kur ieškoti "visko pasiekusių". Galėtų pasimokyti iš labiau patyrusių. Kaip antai ne viena banko darbuotoja savus "grynuolius" susirado klientų sąrašuose. Viena jau dingo iš pletkų žurnalo, kitas personažas periodiškai pasirodo, kai grįžta į Lietuvą. Šaltas apskaičiavimas ir gerokai iš anksto suplanuota medžioklė. Normalios barakudos pasidomi su kuo turės reikalą, susižino visą "sodrą" prieš gulant į lovą ir sukant meilės guolį.

Bet skaitant tai, kas aiškiai parašyta, mergina prašovė ir dabar nežino, ką daryti. Per savo durną galvą priėmė į namus, o išvyti neužtenka naglumo. Bet užtat užtenka nachališkumo šnipinėti, žeminti ir varyti žmogų į neviltį per vos mėnesį bedarbystės. Tokios moterys išduoda vyrus vos užėjus pirmiems sunkumams. Niekada negali žinoti, kada bankrutuos milijonierius. Niekada. Bet kaip žinia, ne visoms pasiseka "pagauti" milijonierių ar "visko pasiekusį" amžiams.

[quote=Subjektyvi,2010 02 06, 13:30]
Ji ne barakuda, per daug garbės. Tai tik pradedanti be patirties pradinukinio lygio barakuda

Man ji pasirode visiskai nepanasi i barakuda (jai svarbus ju dvasinis rysys, ji zavisi jo protu, ismintimi ) . Matau tik nerima zmogaus, kuris megina suvokti salia esancio poziuri i iskilusia problema. Taip, tai tikrai nedidelis laiko tarpas, bet jau yra pavojaus signalai.

Sutinku, kad labai gražiai surašyta, mergina moka rašyti ir tas puiku. Bet atkreipk dėmesį į akcentus, kurių apstu, kokie tikslai ir kt. Žmogus pakankamai pragmatiškas ir jau suplanavo savo likusį gyvenimą su puikia perspektyva (kažin ar jis apie juos nutuokia). Bet. Planas griūna, nes atsirado sunkumų, kliūčių. Kol jis dirbo, kol buvo ant bangos, viskas tenkino. Mėnesį išlaikė vyrą, vertė jaustis nepatogiai ir pasirodo tai vos ne lemtinga santykių riba. Kaip žmonės ištveria tą laikotarpį, kai vienas iš šeimos emigruoja ir kabinasi svečioje šalyje už galimybių?? Pusmetį, metus ir ilgiau gyvena nežinioje. O čia mergina planuoja šeimą, vaikus, viskas rodos tenkina, tik va pasirodo ne taip viskas paprasta.

Vienas toks gyvenimiškas pavyzdėlis, kiek panašus į tai, ką čia visai neseniai rašė viena narė. Viena labai ambicinga karjeristė, graži kaip antilopė ir intelektuali, ieškojo savojo "grynuolio". Pažintys buvo įvairiausios: daug pasiekę teisininkai, intelektualai, proto bokštai ir tokie pat karjeristai. Nei vienas ilgiau kelių savaičių neištverdavo. Po ilgų paieškų metų ji suprato, kad liko viena ir niekam nebereikalinga. Nes visi jai buvo arba per prasti, arba užimti. Ir ką? Susirado eilinį paprastą darbininką, visiškas neasonas, tiesiog "jobarį". Jai nebereikia intelektualių pokalbių, kaip pati prisipažino, jai reikia, kad gerai išdulkintų ir dar namuose padėtų, nes ana ne buitinė moteris. Ir gyvena jie sėkmingai ne vieneri metai. Anas kažkur statybose dirba, grįžta anksčiau, vakarienes verda, kotletus kepa, vis ką nors paremontuoja, maišus iš maximų tempia, namus tvarko ir reguliariai dulkina. Ji dabar pati prisipažįsta, kad tai yra jos laimė. Ji laiminga kaip niekada ir nieko jai nereikia. Istorijos pabaiga