Išlaikau vyrą finansiškai

Siaip suserga ne nuo pasakymo , bet cia aisku geriausiai pagal savo nuosprendi situacija pakeist esme paprasta . Sudaroma situacija kada turima priimti sprendimus ir pasirupinti kitu zmogum , jei jis rimtai i jus ziuri , veikt prades . Jei jam tik paranku , tai ieskos kito varianto arba toliau sedes patogiai ant sprando , sakydamas kaip jums blogai bet ir jam blogai

besika, tavo atvejis nė iš tolo nepanašus, nes taviškis ex buvo lochas, o čia išsilavinęs ir daugiau gyvenime pasiekęs, kiek galima spręsti iš pasakojimo.

renax pasiūlymas geras, pasidaryti dirbtinų problemų, bet ne per sveikatos spekuliacijas. Iš viso ten, kur spekuliuojama sveikata ar mirtim, kažkaip nemaloniai smirda.

Dėl barakudos - tai čia nesmerkiamas žodis ir nieko tragiško tame nėra, tiesiog apibūdinantis pragmatišką ir apskaičiuojančią moteriškę, kuri bendrauja su vyrais dėl tam tikrų sumetimų, o ne dėl to, kad myli ar turi kažkokius gilesnius jausmus. Toks stilius ir tiek. Įžiūrėti potencialą ir planuoti savo santykius dėl labai konkrečių motyvų. Nepasakyčiau, kad tokie santykiai pasmerkti nesėkmei. Ne viena laborantė svajoja ištekėti už skyriaus vedėjo. Ne viena mokytoja svaičioja apie mokyklos direktorių. Ir pan. Toks gyvenimas. Arba susidėti su tokiu lapuchu kaip besika atveju, arba su perspektyviu "generaliniu". Tik va nežinai, kada toji krizė smogs iš pašalies ir susvyruos valtelę.

Na taip,dabar vadinam autore barakuda........kazi,jeigu jinai neissiaiskins susidariusios situacijos dabar,uz poros metu ar nesistebesim sicionais vel,kaip taip moteris gali buti ziopla ir be savigarbos....

O tu manai, kad blogai būti barakuda? Jei žmogus bendrauja, gyvena, būna ne meilės vedinas, o kažkokių tikslų, jis pasirenka būtent tokį kelią. Bet ar jis yra blogas? Ne.

Reikia savęs paklausti, ko tikiesi iš šių santykių ir kokia jų perspektyva. Jei reikia lygiaverčio partnerio, kuris net ir krizės metu sėkmingai išsaugotų darbo vietą, tada viena. Jei netikėtai partneris bankrutuoja, tampa bedarbiu, tada metamas per tvorą. Suprantama. Nes jo paskirtis buvo kita.

nenusimanau barakudu reikaluose, bet man atrodo, jeigu autore tokia butu, ji jau negyventu su tuo partneriu.

Tai kaip tik pastrigus ties tuo klausimu

Na aš žodį "barakuda" pirmą kartą iš jo ir išgirdau. Kas ts barakudos, ir kurios LT įžymybės yra barakudos-elitinės prostitutės, sužinojau iš jo. Sako, labai nelaimigos tos barakudos, vidinę tuštumą ir kančią užkimšinėja vis naujais pirkiniais, blizgučiais.
Papildyta:


Ai beje, dar vasarą turėjau aš vieną tokį gerbėją (buvau su dabartiniu apsipykus), pasiturintis, perspektyvus, išvaizdus, protingas, tvarkingas, na tikrai svajonių jaunikis Tuomet man iškilo dilema, ar rinktis šį "laimikį", ar grįžti pas savo amžinai perspektyvų "filosofą". Rinkausi pinigai vs jausmai.
Papildyta:


na taip, labai gerai matosi iš tikrų Lietuvos barakudų -įžimybių. vis išgirsti apie naujas skyrybas (pvz. Rudokas, Pareigytė ir Ivanenko), tada pasidomi jų finansine situacija - ir akurat, vyrukai nuskurdo/bankrutavo.

Jau įdomiau O tai koks temos tikslas, jei ne pinigai, o jausmai? Kam tas šnipinėjimas dėl sodrų. Kai myli žmogų už tai, koks jis yra, o ne už tai, kiek turi. Juk stengiasi, rūpestingas, neguli ant sopkutės per dienas. Ieško darbo, nori gero darbo, gerai uždirbti. Juodas periodas. Ar ne palaikymo reikia?

šnipinėjau pačioj santykių pradžioj, nes maniau, kad meluoja apie savo darbovietes. na nepasitikėjau, nes jis labai vengė kalbėti darbo ir pinigų temom.
Kai grįžtų namo po darbo, man susidaro įspūdis, kad jis miega iki peitų, tada pora val paskaito knygą, tada prisėda prie kompo, paskaito dienos aktualijas, parašo blogą, nusiunčia pora CV. Va jo visas dienos užsiėmimas. Man atrodo, kad neturint darbo čia per mažai pastangų. Yra savo verslo idėjos, nieko ten mandro, tiesiog pats sau virškininkas. Jis turi tam tikrus pirmuosius darbus padaryti, jis jų nedaro, arba daro vėžlišku žingsniu. Man kartais atrodo, kad jis elementarus tinginys. Galvojat namai išblizginti, vakarienė padaryta? dažniausiai ne, arba atsainiai. Sako, kad visą dieną dirba. Bet tą jo darbą sudaro "knygų skaitymas" ir "brauzinimas". Šitoj temoj noriu išgirsti įvarių nuomonių. Ne varymų ant jo ar manęs, o tiesiog, kitokio situacijos matymo. Gal aš tikrai per karštai reaguoju, gal tikrai normalu pora mėn be darbo pasėdėt.. gal ir aš ne viską padarau. Tavo, Subjektyvi, nuomonė man tikrai labai patiko ir verta pamąstymui

Šioje sitacijoje manau pagrindinė probelma yra ne darbo neturėjimas, bet žmogaus požiūris į tai ir gebėjimas bei pastangos iš šios situacijos išeiti. Adekvatus problemos sprendimas. Suprantama, kad intlektualus žmogus kiemsargiu dirbti nenori, bet ekonominės krizės atveju, naivu tikėtis kad ir per pusę metų įsidarbinti direktoriumi. Galima pradėti ir nuo prastesnio darbo ir pasinaudojus savo protu ir t.t. pakilti karjeros laiptais. Labai pavojinga, kai žmogus ilgam iškrenta iš darbo rinkos apskritai, tuomet į ją sugrįžti būna daug sunkiau. Žmogus tiesiog atpranta dirbti. Netikiu pasakymu, kad gero darbo reikia laukti rankas sudėjus.

Man kažkodėl atrodo, kad autorės draugas yra tipiškas "filiosofas": minčių ir kalbų daug, o darbų nėra. Pažinojau tokį egzempliorių, kuris kasdieną sugeneruodavo po projektą, bet nei vieno net nepradėjo įgyvendinti. Užtad knygų daug skaitė, nors kas iš to? Prireikė metų, kad suprasčiau, jog tie projektai taip ir liks projektais. Tokie žmonės moka gražiai pakalbėti, užliuliuoti savo dorovės ir religijos skiedalais, kaip jie myli, kaip tave vertina, kaip jam nesiseka, kokie visi kvaili, kad jo talento neįvertina. Suranda milijonus gudrių knyginėmis teorijomis pagįstų argumentų savo tinginystei ir arogancijai pateisinti. O dėl nepasitikėjimo, baimių ir t.t. esi kalta tik tu pati. Ir net pradedi nuoširdžiai tikėti, tuo kad esi barakuda, materialistė ir ieškai problemų kur jų nėra.

Biologiškai moteriai yra natūralu ieškoti "sėkmingo patino", kaip būsimo gyvenimo partnerio ir vaikų tėvo. Sėkmingas apima įvairias prasmes: finansus, sveikatą, charakterį. Ir tai nėra taip jau blogai.

Samira,sutinku su kiekvienu jusu zodziu...

Man uzkliuvo si fraze - a tu esi tikra, kad jis tave vertintu budamas kitoj situacijoj, jei turetu pinigu ir visko, ir nereiketu nieko kas juo rupintusi?
Dabar kai daugiau paskaiciau, vis tik nemanau kad labai jis koks alfonsas ar isnaudotojas. Labiau panasu i tipiska pries krize buvusiu laiku "pizhona", na buvo iskilus karta tokiu zmoniu, ypatingai vyru, kurie vien uzimdami tam tikrus postus, pazinodami tam tikrus zmones ir nuolat pezedami ar "brainstormindami" ir gaudami uz tai babkes, isikale sau i galva savo "krutuma", ir dabar niekaip negali nusileist ant zemes ir suvokt, kad vien brainstorminti neuztenka, o reikia ir kazka daryti, savo rankom. Jis priima save kazkaip neadekvaciai, vien tas poziuris, kad neva isidarbinus butu geda matyti kad esu per daug protingas lyginant su visais aplink, cia is viso kaip anekdotas koks. Bet cia psichologine problema, jo nereiketu spausti, nes jis vis tiek nieko nepadarys verciamas. Reikia kazkaip kitaip kalbetis, arba sudaryti tokias salygas kad jau nebeturetu kur dingti, nu kad jau is viso ne cento is niekur nebegautu.
Beje dar keista kad toks protingas intelektualas rasineja i savo bloga ir negali rasyti i rimtesnius leidinius, nes uz protingas mintis tikrai galima ir pinigus uzdirbti. Geru rasytoju siuo metu tikrai nera daug.