Išlaikau vyrą finansiškai

man atrodo, kad nevertintų. Jeigu išgyventume šią krizę ir viskas susitvarkytų, mane apima baimė, kad susirastų kokią ale manekenę, su kuria paprasčiau viskas būtų. Bet čia gal tik mano nepasitikėjimas kalba, nes pagrindo taip galvoti lyg ir nėra.

Samira, jūs labai taikliai pastebėjote, jog "filosofas" daug kalba ir mažai daro. Mano šeima tą patį man sako.

Čia ne filosofas, o "filiosofas".
Gal verta kartais klausyti ir šeimos. Bent mano atveju, mano šeima kažkaip niekad neklysta.

Ir nekaltinkite savęs dėl abejonių. Tai yra didžiausia klaida. Abejonės yra gerai, jos verčia mąstyti.

Ech, Artuma, tik is vieno pasakojimo sunku apie zmogu spresti, bet panasu, kad jis isties filosofas - intelektualas, ideju generatorius, kuris nelabai gali ir moka igyvendinti savo idejas konkreciai. Platus sisteminis mastymas - labai vertinga savybe, taciau dabar jis yra pakliuves i tokia padeti, kur reikalingos visai kitokios.... Beje, ir moteris salia jo turbut turetu buti praktiska, sugebanti ir kranus taisyti, ir pan. Cia jau turbut reikia spresti, ar del to, kad turi su kuo namie idomiai intelekualiai pasneketi, tau patinka paciai ta krana taisyti (na, santechnika samdyti )
Del laiko, kiek gali uztrukti darbo paieskos - mano drauges vyras - tikrai geras teisinininkas, vadovas, protingas, veiklus ir t.t., sugalvojo iseiti is savo gerai apmokamo darbo, nes nemate karjeros kilimo perspektyvu. O norejo butent - generalinio direktoriaus vietos. Ir ka - prasidejo krize, paieskos uzsitese metus... Galiausia darba, ir nebloga, gavo, iseidamas gera iseitine paslapa turejo, drauge irgi gerai uzdirba, taciau as maciau visa jos nerima, ir pan., - tai gali istverti tik stipri seima. Butent seima, o ne neseniai pradejusi gyventi kartu pora, kurios ir savitarpio isipareigojimas is esmes menkas, ir "kampu slifavimas" nepraeitas, ir apskritai dar tik vienas kita pazinti pradeda...
Ar nepaliks taves, vel atsiradus pinigams? Manau, jis ir pats sito paprasciausiai nezino, kad ir ka dabar garantuotu ar sakytu... Tu atsiradai kaip tik laiku - kada jo vertybes, menkstant pinigams, nuo lengvo gyvenimo ir barakudu persiverte prie pastovumo, seimos, palaikymo ir pan.... To, ko jam reikia, slystant is po koju gyvenimui, susikurtam ant greitu pinigu ir isorines sloves. Ar jau pasimoke? I sita klausima niekas neatsakys, tik laikas....

Žinokit, pagal išsilavinimą jis tikrai filosofas ir norėtų tęsti akademinį išsilavinimą toliau, na jį labai žavi perspektyvoje filosofijos daktaro laipsnis.
Taip, jis taip pat sako, kad jam buitis neįdomu, visokie krano sukimai, jam įdomiau mąstyti. Tiesa, lemputę įsukti moka, nėra toks beviltiškas
JIs taip pat man sako, kad protinga moteris mokėtų sau naudinga linkme išnaudoti tam tikras jo savybes. Deja plačiau nepaaiškina, ką jis turi omeny..
Taip, aš esu praktiška, moku valdyti finansus. Čia mano stiprioji pusė. Ir pats sako, kad tokiu būdu mes vienas kitą papildysime.
Papildyta:


Man išties labai sunku dėl to, kad mes nesame šeima. Čia gaunasi lyg ir artimas, lyg ir svetimas. Jam pačiam gal netgi patinka, kad iškart santykių pradžioje susiduriama su sunkumais, tarsi koks santykių išbandymas. o man sunku. sunku, nes nežinau, ko laukti ateityje.
Papildyta:


mano šeimai jis patinka. nepatinka tik tai, kad dabar nedirba.

Nagi viskas ir arkliui aišku
Jūs valdote (be jokios abejonės, ir uždirbate) finansus, o jis kuria jaukią intelektualinę namų atmosferą kad neatrodytų dykaduonis, gal net rašo disertaciją...
Štai ir šviesi ateitis...

Paskaicius tema, sisidariau ispudi, kad tas vyrukas niekaip ant zemes nenutupia... Senais ,,gerais" laikais budavo sukis ,, Darbais, o ne zodziais mes Tevyne mylim" - tai pas jus viskas atvirksciai (tik ne apie Tevyne, aisku, kalba eina). Tai va. Jusiskis daug sneka, bet mazai dirba... Tai kazin kaip ir su tais darbais... ras, pagaliau, rimtesni darba... bet ten gali tekt ne tik sneket, bet ir dirbt... kad ir vadovu bebunant... Viena neseniai toki atveja girdejau is pazystamo, kad moteriske isidarbino vadove, mane, kad jai nieko ismanyt nereikia apie technika, o tik vadovaut...- viska uz ja kiti padarys... Deja... neilgai tai truko .
O tas jo tik visumos matymas sprendziant iv. situacijas irgi ne visur tinka... Dabartiniu momentu jis nepastebi labai svarbiu detaliu... Viena is ju - susirgt galima betkada (kazkas jau rase)... kas uz tai mokes? Vienistele iseitis - Darbo Birza, kuri bent sveikatos apsauga uztikrintu.. ir atidarant savo versla bedarbius remia - kazkokios ten lengvatos mokesciams ar kazkas panasaus...
Tad nuleiskit savo brangiausia ant zemes, kad ir kaip ne lygis... Tegu pagalvoja ne tik apie savo svajones, bet ir apie realybe... Gal padetu pasakymas, kad jus ilgai neistversit tokios atmosferos... Kur jis eitu tada?
Aisku, geriausia iseitis ne D. Birza, o darbas, kad ir koks, kol rastu geresni .

As irgi taip manau

Kai parašyta daugiau momentų, susidaro aiškesnis vaizdas ir tiesiog aiškėja situacija ar intonacija. Man pasisekė tuo, kad nei vienas draugas nesižavėjo kompiuteriais ir internetiniu pasauliu. Jie matė ir MB mato tik realų gyvenimą, realius darbus ir t.t. Todėl nėra kas įtraukia, vagia laiką. Virtualumas yra laiko vagis. Visos tas laikas naujienų skaitymui ar kokiems nors betiksliams susirašinėjimams yra prarastas laikas. Nebent naujienos tikslinės ar rašymas susijęs su konkrečiais reikalais. Todėl keli CV ir "brauzinimas" veda į niekur. Jei nori būti filosofu ir gražiai kalbėti, viskas ok. Bet jei nori gyventi su versliu ir iniciatyviu vyru, teks ieškoti pamainos

Manau kaip tik vyrui yra lengviau darbą susirasti nei moteriai. Nepateisinčiau tokių dalykų... Kai maniškis panašiai elgėsi santykių pradžioj - nei mokėsi, nei dirbo, nors ir negyvenam tada kartu, iš karto pasakiau, arba susitvarkai save arba man nereikia naštos ant pečių ateity... Žmogus turi kurti savo gyvenimą, o ne gyventi nieke.

Jeigu pati taip jauti, gal tu esi teisi? Sunku ka nors sakyti, bet man tikrai kuo toliau tuo labiau jis primena toki ant zemes nelabai stovinti vyra, kuris pasisekusiu laiku iprato gauti pinigus vien uz tai kad pats sau ir kitiems atrode zavingas, o dabar tiesiog susirado jaukia uzuoveja ir ramiai dreifuoja, marinuoja laika prie kompo ir gyvena toliau savo iliuzijose. Ir kas zino, jeigu pas ji atsirastu pinigu ir pan., gal nebeidomi jam pasidarytu moteris kuri juo rupinosi kaip jam buvo sunku, ir vel iseitu i trasa ieskoti nuotykiu. Cia buvo geru patarimu - is tiesu kodel jis neuzsiraso i darbo birza, gal bijo kad netycia darba pasiulys? Arba kodel jis neraso straipsniu uz kuriuos gautu pinigus? Is jo elgesio atrodo, kad jis yra save isimylejes narcizas, ir bet kokios tavo pastangos daryti ultimatumus ar kitaip kalbetis, baigtusi tik tuo kad jis apkaltintu tave "nepalaikymu" ir "nesupratimu", ir jokiais budais neieskotu kaltes savy.
Tu pati sau atsakyk, ar tu tikrai ji myli, ir ka jame myli, apart tos "protinguolio filosofo" kaukes, ar tau tikrai reikalingas tas zmogus. Na ar tu tikrai myli ta tikra zmogu, ar tik zaviesi jo atrodymu.

o man jis kaip tik atrodo labai realiai stovintis ant zemes.
palakste kol pinigu turejo, dabar ji islaiko, kol jis iesko svajoniu darbo kai ras, beveik neabejoju, kad iseis pas kita arba gyventi atskirai

visiems buna blogu periodu.
bet zmones skirtingai elgiasi tuo bloguoju periodu.
pamenu mano mazaji broliuka isejo is darbo ir atseit neranda darbo (krizes dar nebuvo), ne lygis kazka ne taip dirbti, nei pries tai dirbti, islaikiau buta (paskola ir mokesciai, as gyvenau kitur), mokejau lizingus, davaiu ant maisto ir telefono...paskui suzinojau, kad dar mama pagaili bedarbio ir perveda jam pinigu, kuriuos as jai pervedineju...
pasiutau.
pinigu kraniuka uzsukau - uz buta ir lizingus mokejau patyliukais, bet daugaiu nieko.
darba susirado per dvi savaites.
dabar aisku, padetis darbo rinkoje kitokia, ale prisiminus koks skirtumas idedamu pastangu i darbo susiradima...