Vyrai, kurie nenori/ bijo turėti vaikų

sveikutes, skaitau sia temele, nes jauciuosi labai panasiai kaip dauguma.
mes gyvename nesusituoke, jau beveik du metai kartu. susipazine net negalvojome apie jokius rimtus dalykus, tokius kaip vestuves, seima, vaikai, bet viskas ateina palaipsniui.
Ememe gyventi kartu, is pradziu turejome kiekvienas savo butus, nes nuiomavomes. paskui persikrausteme i kita buta, kuri iki siol nuomuojames. savo buta turime, bet ji dar reikia kapitaliai remontuoti, jame net gyventi neimanoma.

Apie vestuves pakalbame, bet tik abstrakciai, kaip ko kur noretume, jokiomis pirslybomis is mano vyro dar nekvepia
gyvename kaip vyras ir zmona, jokio skirtumo nematau. bet vos pradedu kalbeti apie vestuves jis issisuka "ne dabar, negaliu dabar pirstis, negaliu islaikyti seimos taip kaip tureciau..." o as jau be proto vaikucio noriu ir ne vien dvasiskai kliedziu. jauciu ir fiziologiskai, kazkokie pakitimai manyje vyksta. jau nekalbu apie tai, kaip pasijauciu, kai pamatau kudiki ar mazyli gatveje. galiu valandu valandas leisti su juo, priziureti ji, maitinti..ziuriu i juos ir isivaizduoju save, mamos vaidmenyje.

kartais net pravirkstu arba nuliustu, kai pamatau nesciaja ir prisimenu, kad man dar toli grazu..net planuoti negaliu. pirma bustas..o kada ji susitvarkysim - neaisku. paskui gal kada vestuves..paskui gal kada nors ir vaikutis. man 24..laikas bega..biologinis laikrodukas tiksi.. benoriu gimdyti ne santuokoje. bet jei vestuviu ilgai nebus..kartais rodos, is proto iseisiu..dar sunkiau, nes palink mane visos pazistamos, grupiokes gimdo, laukiasi..o man viskas taip toli atrodo..taip toli.

maniskis apie vaikus net minties jokios nepuoseleja. liudna.

va apie ką aš ir kalbėjau-vyrams gerai turėti savo moteriškę kai kuriem reikalams bet kai kalba užeina apie vaikus, šeimą, tai jiems sukelia stresą
turiu pavyzdį-geriausios draugės "meilė" pabėgo, kaip sakoma 'iššoko pro langą" sužinojęs kad ji laukiasi vaikui šešeri-nė karto nematęs biologinio tėtės.....ašaros man kaupiasi....
nepergyvenk silence, gal viskas susitvarkys, linkiu tau sėkmės ir jei ką-gimdyk ne santuokoje gal nepabėgs taviškis. aš tai po kokių metų draugystės pasakiau "kaip nori, arba/arba", tai yra arba vaikas, arba laisvas nuo manęs . na praktiškai išprievartavau jį, o paskui dar ir susirašėm kažkaip. priekaištauja dar dabar dėl to, bet aš tai jau tikrai, o manau, jis irgi nesigaili-nes turim tikrai šaunų, gražų, sveiką ir protingą sūnelį
beje, dabar panašiai viskas vyksta dėl antro-nežinau, kartais norisi vėl ultimatumą iškelti, bet juk taip norisi, kad abu norėtų lialiaus

taip taip..maniskis tu vaiku gal ir nori, bet tie jo juokeliai: neturi vaiku, nereikia anksti keltis, pusrycius gaminti, paskui rupintis ka pietums jam pagaminti. Nereikia klausytis tu zyzimu..Ne ne..vaiku as neturesiu (sako juokaudamas); apie vaikus dabar kalbeti net neverta, nes jis ir del vestuviu juokauja: as tuoksiuos gal 33 sulaukes (jam 26!); taip..nuostabu. vyrams kas..nieko. o moterims??? sulauksiu 30, o jis mane paliks tokia jau "panesiota, padeveta" ir kas jau taip griebs mane..kartais kai viska apmastau, tai atrodo, kad taip kaip jis viska planuoja, tai tikrai viskas gali nezinia kada pajudeti. jei susitvarkysim buta ir isikelsim i ji pavasari ar veliau, tai vel.. reikes vel laukti kada pradesim kalbeti apie vestuves. as nenoriu vyro per prievarta tempti prie altoriaus. man tai zema jis daznai mini, kad manes moteris tikrai neprivers tuoktis..bet man sitas siuolaikiskas budas gyventi susimetus nezavi. ir vaiku gimdymas nesantuokoje taip pat
noriu kad viskas klostytusi naturaliai ir abu sito noretumeme, bet speju, kad visvien as labiau noresiu sukurti seima nei manasis jam ir taip gerai..

Papildyta:

taip, tikrai gaila, kad jiems to mažiau norisi, ir tai, mano nuomone, yra normalu.
bet aš tai kai jau mane visia užknisa, ir matau, kad kitaip nieko neišeis, pasitaikius palankai progai arba nuotaikai bandau spręsti tuos reikalus ir net šiek tiek darydama spaudimą. vieną kartą nepavyko-bandau dar.
kaip pavyzdys manišksi jau lyg sutiko su antruoju, bet "tempė gumą", tai yra saugojosi ir kaip tu tą vaikelį pasidarysi be spermos donoro na tai vakar įkvėpta sm, ekspromtu susakiau jam kokrečiai, kad sužinosiu kiek laiko reikėtų jam vengti alkoholio, nes jau pradėsim daryti vaikiuką, nes kitaip aš jau ir pati tuoj nebenorėsiu bemiegių naktų ir bėgiojimo paskui tuos bejėgius padarėlius (tikrai kartais tas noras pradingsta, kai pamatai kokį klecką , nes pirmas sūnelis jau dičkis kaip aš sakau, jau visas žmogus )ir ką - matau, kad geros taktikos ėmiausi, truputį pagudraudama nebebuvo jam kas daryti, tik sutikti
silence nenuleisk rankų -jei vyriškis myli tave ir nori su tavim gyventi, vis vien kada nors pasirašys nors ir nelabai jam norisi tų vaikų...
o dėl "padėvėjimo"- man 34-eri sukakojo, bet tikrai nesijaučiu padėvėta tai yra pačiai tai kartais taip atrodo, bet patikėk manim-vyrams įdomiausia patirtimi ir akimis spindinti moteris.na žinoma nenukonkuruočiau olialia mergaičių, bet visai kita...tikrai, per dažnai būnu vyrų dėmesio centre, kad galėčiau patikėti savo pamąstymais dėl "nudėvėjimo" ir veidrodžiu, kai pykstu ant savęs dėl išvaizdos ir amžiaus

klausyk man dar čia mintis kilo-ar esta kalbėję apie vaikus rimtai? sakyk jam, kad tu moteris ir pati motulė gamta tave taip sutvėrė ir tas instinktas-motinystės yra be galo stiprus ir taip toliau....
ir dar vienas-kodėl taip nenori nesantuokinio vaiko-juk jis vis vein bus laikomas jūsų abiejų. ir teisės vaiko tokios pačios. o tave ir vaiką vyras gali palikti ir būdamas susituokęs.

na rimtai nesame kalbeje. jis mato, kad man labai norisi kudikio. sitas isntiktas motiniskas dabar ypac sustiprejes, jau rasiau, kad net susigraudinu pamacius nesciaja, o su kudikiais galeciau leisti visa diena. mane traukia i vaikisku prekiu parduotuves, norisi pirkti rubelius, megstu kalbeti apie nestuma, vaikus. bijau "uzknisti" savaji, nes jis gali pajusti, kad spaudziu ji. As labai noriu seimos. Mane zinoma erzina tai, kad jam sito dar nesinori. Tarkim, mes nesusituoke, bet as jo darugu jau nevadinu, nes man kvailai skamba "draugas" . Nu koks draugas!? mes miegam toje pacioje lovoje, viskas bendra, perkam, kuriam savo gyvenima, viskas kaip normalioj seimoj be vaiku, tai koks jis jau man draugas!
Ir tas nervas kyla del to, jog puikiai suprantu fakta, kad manajam dar viskas formuojasi, jis dar nenori isipareigoti, o apie vaikus tikrai dar nenori kalbeti. bet cia turbut daugumai taip, kad moteriai reikia kazkokiu garantiju, uztikrintumo del ateities, na bent jau preliuminariu planu... o vyrai teka sava vaga. kaip bus taip gerai, dabar nereikia to ko nera ir gerai.

as savajam sakiau jau, kad manyje vyksta pokyciai, mano motiniskas instinktas tiesiog zydi. pries 1-1,5 m. as tikrai net galvoti apie vaikus nenorejau, o visgi atejo tas jausmas.
bet jis i tai ziuri skersuodamas, atseit drauges gimdo, zenyjas, tai ir tau reikia. pas mus tikrai dabar visokiu problemu ir finansiniu, ir butas neremontuotas, bet sitas troskimas stipresnis uz viska.

zuikeli, aš tave suprantu 200 procentų, nes esu tai praėjusi bet pagalvok ir pabandyk, kad ir jis apie tai pagalvotų-juk tos tavo mintys trukdo jūsų santykių harmonijai. bijau blogai patarti, bet regis, taviškis tikrai iš tų kur bijo vaikų ir ko gero niekada kitoks nebus. tai keik gali kentėti tu? ar jis ne šaulys kartais?

Jeigu galima ir aš truputį įsiterpsiu.
Aš irgi laaabai jau noriu leliuko, bet mano dar ne labai, nes tipo dar tam ne laikas
Na gal man lengva kalbėt iš šono, bet manau kad didžiausia klaida yra eiti kartu gyventi, jei vyras nėra linkęs tuoktis. Vyrai kartu gyventi nori, tačiau vedybų kažkodėl tai baidosi. Jei eitum gyventi tik tada kai ant piršto vestuvinis žiedas, jie tikrai greičiau pasiryžtų vedybom.
Na gal nelabai rišliai čia surašiau, bet tik mano nuomonė čia

įsiterpsi čia tipo tarp mano pasisakymų
aš lyg ir supratau, ką nori pasakyt, ir pritariu jei pasakytum arba/arba, tikrai pasirašytų tam žiauriam savo atžvilgiu žingsniui-vedyboms. nors aš tai vedybų nesureikšminu-jau antrų nenorėjau bet gyvenimas taip pasisuko, kad kitu atveju vaikas būtų registruotas kitam vyrui

To: ruspestelis - maniskis ne saulys, o vezys.
penktadieni kalbejau su juo ta tema. jis dar karta man pasake, kad nori vaiku, bet dabar jis tam nera pasiruoses nei dvasiskai, nei finansiskai.
pagalvojau, kad viskas ateis savaime, ka cia gali zinoti kas bus po metu..gal jau busiu istekejus ir su pilvuku

as irgi kalbejau apie vaikeli su vyru, kol kas tik pavirsutiniskai, nes kol kas ir pati nenoriu. taciau tai, ka pavyko issiaiskinti, mane nustebino. maniskis dirba vyriskoje kompanijoje, vieni jau vede, kiti dar ne, vieni jau turi vaiku, kiti ka tik "isigijo" tai maniskis papasakojo, kad jam kolegos sake, kad moteru nestumas yra jiems siaubas! del nuotaiku kaitos, del besikeiciancio moters kuno, del milijono kitu dalyku (sekso), kurie sudrumscia ju gyvenimo monotonija....
kitas aspektas, kad gimus vaikui, pasikeicia gyvenimus 180 laipsniu kampu...vyrai patiria dideli stresa, o kadangi nera tokie emocingi kaip moterys, nesubega isreiksti to, kas dedasi viduj...
gal todel jie ir vengia vaiku? gal reiketu kiekvienai pakalbeti su savuoju ir issiaiskinti jo baimes?

keista, bet matyt šiuo atveju ženklas įtakso neturi. nors tų vėžių apskritai nesuprasi -aš irgi vėžys
o tau kantrybės ir laimės ir būtinai su vaikučiais


taip, jie tikrai patiria begalinį stresą, nosr sekso atžvilgiu tai tikrai jokių problemų tarp mūsų nebuvo, ir tas besikeičiantis kūnas jo smarkiai neišgąsdino. va tik pats vaikas atidavė slaugei po 5 minučių (aš buvau po narkozės) vot tau ir papania bet už tai kaip šventė sūnaus gimimą-kiaurą naktį .
reikia su saviškiu išsiaiškint, bet pavyzdžiui maniškis taip gudriai gali išsisukti-na pavyzdžiui-"na dabar viskas tarp mūsų gerai, bet kai bus dar geriau-tada ir antras vaikas. na o to "gerumo" juk nepamatuosi arba pradeda pezėti apie verslo planus ir t.t. na bet tai juk nesusiję...bet aš taip pat turiu savo argumentų na ir tikiuosi anksčiau už jus susilauksiu vaikelio jūs dar jaunos, o man jau laikas nes aptingsiu tuoj visai

to ir linkime o vat, kad aptingsi, tai jau netikiu butinai pranesk, kai musis del vaukiuko bus laimetas