QUOTE(Cicera @ 2007 03 28, 16:02)
oi, merginos,
aš irgi turiu vyrą, kuris man atrodo neikada neprisiruoš turėti vaikelį
Atrodo, kad jau lyg ir sutarėm, kad norim vaikų, kad reikia kviesti gandrą, bet vos tik ateina mano vaisingos dienos, jis lyg suakmenėja, pastoviai prisigalvoja visokių baisių variantų, kad dar nėra tikras, kad tai didelė atsakomybė, kad jis nėra tikras, kad bus geras tėvas ir t.t. kartais tom dienom net grubokai pasako, kad jis net nežino ar būten aš turiu būti jo vaikų mama
na jis mane tikrai myli, bet po tokių kalbų aš kartais suabejoju. Ir keista, vos tik praeina mano vaisingos dienos, o jis apie tai žino, nes labai daug klausinėjo ir skaitė, jis vėl tampa nuostabiausiu vyru, lepina mane ir prisiekinėja, kad kitą mėnesį būtinai pasigaminsim vaikiuką, kad aš būsiu superinė mama ir kad jis to labai laukia
Ir taip jau 4 mėnesiai, pradedu bijoti, kad be darbų tinkamomis dienomis (nes po ovuliacijos mes tikrai dažnai hmm
), nebus ir gandrų
kas tai, akivaizdus akių dūmimas ar baimė, kurią reikia jam padėti nugalėti
aš irgi turiu vyrą, kuris man atrodo neikada neprisiruoš turėti vaikelį

Atrodo, kad jau lyg ir sutarėm, kad norim vaikų, kad reikia kviesti gandrą, bet vos tik ateina mano vaisingos dienos, jis lyg suakmenėja, pastoviai prisigalvoja visokių baisių variantų, kad dar nėra tikras, kad tai didelė atsakomybė, kad jis nėra tikras, kad bus geras tėvas ir t.t. kartais tom dienom net grubokai pasako, kad jis net nežino ar būten aš turiu būti jo vaikų mama




kas tai, akivaizdus akių dūmimas ar baimė, kurią reikia jam padėti nugalėti

o jis ka, kartu skaiciuoja tavo dienas?


