Vyrai, kurie nenori/ bijo turėti vaikų

Man atrodo, kad jūs dar labai jauni . Kiek jums metų, jei nepaslaptis?

nu nesutinku, buna ir subrendusiu tikrai anksciua, bet vis tik manau nors 5 metus po vidurines mokyklos reikia pagyventi sau o paskui jau seima tureti. Aisku tai mano nuomone.

na, nežinau ar labai jauni, vyrui jau 29 aš šeik tiek jaunesne, seniai baigesi visos studijos, dirbam, namus susitvarkę ir finansinių problemų neturim

Na būna kartais kad supykę žmonės pasako ką tokio, kad tik kitą labiau įskaudint, gal ir čia pas tave toks atvejis.

Gal čia jam baisu kaip kitiem kad būna: teoriškai tai pasiruošęs, o praktiškai - baisu. Gali būt baisu ne vien kad atsakomybė, bet būna kad vyrai prisigalvoja, o jei vat nieko neišeis ir atsikalbinėja iš tos baimės. Man rodos gal jum vertėtų labai to jau nėštumo neplanuoti, nes visgi įtampa miegamajame nėra labai gerai - pabandykit tiesiog nesisaugot, o su tom vaisingom dienom tai visaip būna, nevisuomet pagal tai kaip apskaičiuoji.

Sveikos!!! maniškis taip pat nenorėjo turėti vaikų, bet vat kažkaip pavyko man jį įtikinti...o problema tokia buvo-maniškis kultūristas ir kaip žinia šis sportas be steroidų neatsiejamas, o pastoti vyrui naudojant tuos preparatus-neįmanoma...ir jis to nenorėjo atsisakyti, vis kartodavo, kad gal tai jau paskutinės varžybos (jis už mane gerokai vyresnis ir turi dukterį iš pirmos santuokos). dar vienas argumentas buvo dėl gyvenamosios vietos-gyvename vieno kambario bute, tai jo manymu nepakankamai vietos.neva, kai susitvarkysime namą, tada ir bus laikas na aš vis laukiau...ir galiausiai man trūko kantrybė ir vieną vakarą prie vyno taurės jam pasakiau, jog mes norime skirtingų dalykų ir aš nematau perspektyvos, kad mano gyvenimas be vaikų nebus pilnavertis...tai privertė maniškį susimąstyti ir pakeitė požiūrį o dabar...jau metai bandome ir nieko guodžia tik tai, kad jis nesispyrioja eiti pas specialistus...tikiuosi viskas bus gerai

O maniškis, tai tiesiai šviesiai pasakė, nedaryk spaudimo ir nekelk jokių ultimatumų, nes nuo to visai gali noras tureti vaiku isgaruoti

niu aš iškėliau ultimatumą jau tada, kai nebegalėjau daugiau kentėti, kai jau man pačiai buvo arba arba...kiek galima? mes jau 5 metus kartusir nebežadu laukti kol GAL pasikeis gyvenimo sąlygos tikrai nepasmerksiu savęs niekada nepajusti ką reiškia būti mama ir glausti savo mažiuka tik dėl jo ambicijų tuo labiau, kad tai nesąžininga iš jo pusės...jis vaiką jau turi, jam kas... na bet dabar pasakė, kad bus laimingas, kai laiminga būsiu aš ir jau pasiryžęs eiti tyrimukų darytis
Tiesa, cicera...tavo atveju, dar galima suprasti, jei vyras nepasiruošęs...manojo-jau nebe, nes vyresnis gerokai ir jau jo laikrodukas biologinis sparčiau tiksi nei mano...aš kaip juokauju (čia kai depresija būna), kad jis greičiau taps seneliu nei antrąkart tėvu juokas pro ašaras

Sveikos, jungiuos ir as prie jusu
Gyvenu su savo vyru jau astuoni metai kartu. Per ta laika baigiau mokslus, uztruko, kol radau pastovia darbo vieta (juk nepastosi tik isidarbinus). Pradejau kalbas su savo vyru apie koki mazgi musu seimoje. Jis nei taip, nei ne, bet kai nutraukiau KT, nustojo po truputi su manim myletis. As nenorejau jo irgi versti, maniau, tegu apsipranta su ta mintim, kad tapsim teveliais. Po kiek laiko suzinau, jog jis vaiku nenori. Vajezau! Pakraupau nuo tos minties, nes pries tuokiantis kalbejom, jog norim dvieju vaiku, jau tada rinkom vardus, juokais.
Priezastis? Bijo prarasti dabartinius patogumus (gali daryt, ka nori, kada nori, ilgai miegot ir t.t., jokio streso), o be to, pareiske, kad bijo, jog nebus pakankamai geras tetis, nes nezino, kaip su vaikais elgtis (jis yra skyrybu vaikas), nes su juo irgi niekas vaikystej neuzsieme. Siaubas! As juk matydavau, kaip jis su vaikais uzsiima, kai tenka uzsiimt.
Siuo metu vengia net zvilgsni nukreip i mazus vaikus, jei gatvej pamato.
Sakau, jog jis bus pats nuostabiausias tetis, bandau kaip nors ramiai apie viska kalbeti, ji itikinti, bet kol kas nieko nepadeda.
Musu tarpusavio santykiai geri, buvo paslije vienu metu, bet vel atsistato. Siaip viskas mums su norais sutampa, tik vaiku klausimas ore pakibo. Paskutiniu metu vengiu ir as kalbint ji apie vaikus.
Tiesa, neseniai paklause ar imu vel KT, tai kazkodel leptelejau, kad taip. Dabar jauciuosi nejaukiai, kaip kokia apgavike, nes nenoriu butent tokiu budu pastoti, noriu, kad ir jis noretu to vaikelio, pries jam uzsimezgant...
Gal jam praeis, kaip ir kitiems?..

ne kokia situacija.... labai tikiuosi, kad viskas bus ok ir kad itikinsi ji, jog laikas i pasauli ateiti ir jusu meiles vaisiui...as siaip irgi nekaip jauciuosi, nors mano vyras ir sutiko, kad mums vaikiuko reikia, bet as jauciu, kad tai daugiau del to, jog as noriu...o taip noretusi, kad jis su nekantrumu lauktu, kada mano pilvelyje apsigyvens mazas mazuliukas, kad glostytu man pilva vakarais ir kad labiau nei as lauktu mazo stebuklelio atejimo i si pasauli...zinau, kad taip nebus....todel labai del to isgyvenu guodziuosi tik tuo, kad jis padarys viska, kad taptume teveliais...bet tik del manes...

na va, ir vėl mano senosios istorijos kartojasi Strodo visiškai nebekalbėjau apie jokius nėštumus, vaisingas dienas, vitaminus ir t.t.. , kad tik neišgąsdinčiau savo brangiojo, o va artėja vaisingos dienos ir jau jaučiu, kad pradeda vėl manęs vengti. Tieisiogiai nieko nepasako, bet tiesiog jaučiu, kad vėl išsigalvos priežasčių, kodėl nenori su manimi tomis dienomis. Ir taip jau kelintas mėnuo, pavargau kovoti, o vaikiuko taip norisi

o is kur jis zino kada tos dienos maniskis nezino ir jam dzin kada jos

oi, maniškis tikriausiai geriau už mane žino kada tos dienos Visokios literatūros apsiskaitė ir profesorium patapo Jis žino kokio ilgio mano ciklas ir kuriom dienom ovuliacija vyksta. Todėl puikiai pasiskaičiuoja kada ir kas vyksta