Jau 10 dienų kaip mūsų šeimą papildė gražuolė dukra

Pribrendau ir aš parašyti savus įspūdžius iš GN. Dėkui toms, kurios iš anksto man linkėjo, kad jie būtų kuo palankesni

. Ramia sąžine ir su visa pagarba sakau, kad tai, ką patyrėm, viršijo visus lūkesčius
Nuo pradžių. Atvykus priimamajam buvau vienintelė, tad buvau "apiforminta" iškart ir išsiųsta į gimdyklą, net be jokios apžiūros, turbūt dėl to, kad mano sąrėmiai jau buvo akivaizdūs

Šiek tiek iš anksto baiminaus dėl to, kad gimdžiau viena, nes tetis turėjo likt namie su sūnum - na žinot, maniau, kad vyrai gimdykloj gali ne tik mamytei visa kuo padėt, bet, jei prireiktų, ir personalą "pastrojint"

Tikrai to neprireikė

Bendraut teko su dviem akušerėm, nes pradėjau vienoj pamainoj, baigiau kitoj. Su Žaneta labai greit radom bendrą kalbą, maloni, rūpestinga, žodžiu viskas ok. Vakare atėjus Rolandai, šiek tiek išsigandau, matės, kad ji tokia moteriškė "konkretesnė", nedaug visokių ten lia-lia, nors šiaip irgi viską darė taip, kaip reikia. O jos "kietumas" man labai netgi pravertė paties gimdymo metu- lialius gimė nerealaus dydžio (59 cm, 4390 g), tad stumt sekėsi sunkiai, ir jei ne pora jos griežtų frazių, nežinia kaip viskas būtų baigęsi

Gimdymas buvo visiškai natūralus, rezultate apsiėjau tik su nedidelio plyšimo siūle, na ir dar šiuo tuo, bet apie tai vėliau. Kai po sūnaus gimdymo, nors jis buvo per pusę galvos ir 800 g mažesnis, buvau sulopyta kaip skiautinė antklodė...

Beje, gydytoja buvo Milkintaitė, bet kaip turbūt ir daugeliui normalių gimdymų, jos beveik ir neprireikė. Dėkuidie, kad bent netrukdė, nes pirmojo gimdymo gydytoją lig šiol pamiršt norėčiau...
Dabar pogimdyvinis. Gulėt ten teko šiek tiek ilgiau nei įprastai (gydėm lialiui streptokoko infekciją), tad personalo mačiau tikrai nemažai. Dėmesys, profesionalumas ir rūpestingumas iš visų skyriaus akušerių- aukščiausio lygio

, na, aišku skyrėsi tokie dalykai kaip didesnis ar mažesnis draugiškumas, aurų sutapimas ar kiti žmogiški dalykai, bet juk ir draugaut ne su kiekvienu pirmu sutiktu puolam... Labiausiai susidraugavom su Diana ir Milda, bet kaip sakiau, tai individualu. Mus prižiūrėjo krūva daktarų, tik gerą žodį galiu pasakyt apie kiekvieną- pediatres, vaikų neurologę, savo ginekologę (gyd.Karpavičiūtė- super! Dar niekad gyvenime nebuvau taip kardinaliai pakeitus pirminės nuomonės apie žmogų- po pirmo apsilankymo palatoj paliko tikrai nekokį įspūdį, bet paskui visas dienas globojo mane kaip motina Teresė

), traumatologus. Beje, apie manąją traumą. Kadangi mano dukrytė panoro į pasaulį ateit iškart manekeniškų išmierų, mamai ši dukters "užgaida" kainavo trūkusius dubens raiščius ir gyvenimą įtvare 24 val per parą dviems mėnesiams

Bet nei šis dalykas, nei lialkos streptokokas tikrai nesugadino mūsų nuotaikos tiek, kad būtume pradėję verkšlenti dėl tualete perdegusios lemputės ar vos čiurlenančio bidė. Mamos, gi ne į šiltus kraštus atvažiuojam šezlonguose pagulėti! Tai yra ligoninė, ir daugių daugiausia, ko čia reikėtų tikėtis, tai visa reikalinga medicininė pagalba ir visapusiškas rūpinimasis mumis kaip ligoniais. Visa tai gavau su kaupu

ir nuoširdžiai linkiu to visoms

mamytėms
Ir dar. Skaitančioms ir galvojančioms, kad visus šiuos gerus įspūdžius mes iš anksto "nusipirkome". Atvirai, ligoninėj palikau 220 Lt. Ir visa ši pinigų suma buvo išdalinta jau po visko, kaip padėka už viršytus lūkesčius: gimdymą priėmusiai akušerei, skyriuje prižiūrėjusioms ginekologei, pediatrei ir kelioms akušerėms. Spręskit pačios
Sorry už tokį ilgą postą, bet taip norėjosi oponuoti toms, kurios, rodos, tik ir ieško, prie ko prisikabint Klaipėdos GN. Beje, savo draugėms, kažkada "emigravusioms" į Vilnių, jau siūlau gimdyt grįžt į gimtąjį miestą, nes skirtumų nemažai, ir tikrai ne Vilniaus naudai...