nesupyk, bet nepritariu

. Aisku yra tokiu darbuotoju kurie dirba savo darba ir sypsosi ir nieko negave, pati ta patyriau sestadieni, turejau nuostabia akusere, kuri visa diena galima sakyt nesitrauke, sypsojos ir palaike mane nors nieko nebuvo gavus (vyras stebejes jos elgesi su manim vistiek vakare jai iteike simboline dovanele). Bet priežiura kaip bebutu dirbtinai ar nedirbtinai padidinta yra geriau nei mažesne priežiura, visdelto rizikuoti savimi, kad nuskadintum ta pakisu laiva - ne laikas ir ne vieta tokioj situacijoj. Vienas lauke ne karys, tu neduosi, kitas duos, sulauks didesnes priežiuros, o tu sukis kaip nori (pussesere gimde keliom dienom anksčiau, tai patikek sake prisiminimai is gimdyklos visai nekokie, bet ji sake, kad niekam nieko nedave, o as galiu pasidžiaugt, man suteikta pagalba). Pati mačiau kokia priežiura ir pagalba buvo suteikta man pvz.atsiskaičius kad ir su anesteziologe, nuo pat kateterio ivedimo epidurui dar bandant paskatint naturalu gimdyma ryte iki pat CP užbaigimo vakare. Pritarsiu kažkurios mergaites issakytai nuomonei, kad labai svarbu pačios emocine busena tokioje situacijoje, o jei kiti dar ir daugiau pasokineja tai tik i nauda.
Mano sesuo klp GN gimde pirma vaika dar pries 17 metu, tai jau tada jos pažistama akusere, dirbanti ten pat pasake, kad moteris kaip bebutu gimdymui susitaupyt
privalo. Na jei sakau jau tais laikais buvo tokia politika, dabar jos jau niekas nepakeis
na, kiek zmoniu, tiek matyt ir situaciju ir nuomoniu

nesiginciju, kiekviena savaip matyt visa tai vertina. Ir plius kiekvienos individuali situacija, skirtingas santykis tiek su gydytojais, tiek su budinciu personalu tuo metu. Kaip ten bus, taip suksimes

as isvis nusiteikus paciam blogiausiam, nes nemanau, kad tas gimdymas kazkokia svente ar malonumas, pirmiausiai tai TAVO PACIOS nerealus darbas ir begaline kancia