Kažkodėl susidariau nuomonę, kad visi atsiliepimai apie Mašioto mokyklą - tik iš nuogirdų.
Kažkada ir mes sprendėme dilemą, kurią mokyklą pasirinkti - šią ar Ryto. Bet rinkomės ne pagal rinkliavų buvimą ar nebuvimą, o pagal mokyklos pasiekimus (nepatingėjom pasklaidyti Kauno mokyklų suvestinių) ir rekomendacijas. Ir kaip bebūtų keista, daugiausia gerų atsiliepimų išgirdome apie Mašioto mokyklą. Aš pritariu minčiai, kad rinktis visgi reikėtų ne mokyklą, o mokytoją, nes ji turi daugiausiai įtakos vaiko savijautai mokykloje, mokymosi motyvacijai ir šiaip nesinori, kad mokykla dėl pirmosios mokytojos virstų gyvenimo košmaru. Taigi, apsiprendę dėl mokyklos, apsiklausinėjome ir dėl mokytojų. Ir pasirinkome. Tuo, ką turime - nepaliauju stebėtis ir džiaugtis:
1. Mūsų vaikus moko tikrai fantastiška mokytoja. Niekada negirdėjau jos šaukiančios, nors klasėje 28 vaikai. Užtenka vieno tylaus sakinio - ir visa "neklaužadų" kompanija ramiai sėdi suolose.
2. Mokykloje veikia prailginta grupė. Vaikus galima pasiimti iki 19 val., kas mums yra tikrai aktualu. Iki 17 val. prailgintoje grupėje dirba pati klasės mokytoja, todėl vaikai paruošia visas pamokas. Su tais, kuriems nesiseka, ar reikia papildomai padirbėti - mokytoja dirba individualiai.
3. Visą žiemą vaikai per fizinio lavinimo pamokas eina į baseiną - per du metus sūnus nesirgo ir baigia išmokti plaukti.
4. Mokykla sudariusi sutartį su J. Gruodžio muzikos mokykla, šios mokyklos mokytojai atvažiuoja į pamokas Mašioto mokykloje - vaikui nereikia niekur važiuoti, jeigu nori lankyti muzikos mokyklą.
5. Mokymosi programa tikrai intesyvi - antrokams būna ir po 5 ir po 6 pamokas (su keramikos, ekonomikos būreliais). Kas savaitę vaikai rašo diktantą, matematikos testą ir anglų kalbos kontrolinį darbą. Kas pusmetį - vertinamuosius lietuvių kl., matematikos ir anglų kalbos darbus. Rezultatas - 1/2 mūsų mokytojos mokytos klasės dabar - Jėzuitų gimnazijos mokiniai.
6. Su mokytoja apie vaiko mokslus stengiuosi pakalbėti bent kartą per pusmetį - tam mokytoja paskiria specialų laiką, per kurį kalbame tik apie mano vaiko pasiekimus, nesėkmes, tariamės, ką reikia daryti, kur padėti, ką taisyti. Tai - specialūs pokalbiai, o šiaip užbėgusi visada pasiteirauju, kaip jiems sekasi, kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais gyvena klasė.
7. Mano vaikas - antrokas, tačiau per du metus jau spėjo pabūti Paryžiuje, Saksonijos Alpėse, šį pavasarį važiuos į Legolendą.
8. Garsiosios rinkliavos:)) Aš visada stebiuosi tėvais, kuriems atrodo, kad vaikų gerbūvis turi susikurti savaime nepridėjus nė cento. Taip, šiek tiek pinigėlių pradžioje reikėjo klasės remontui, priemonėms. Tačiau tuos pinigus aš investavau į savo vaiko kalsę - jam bus jaukiau, šviesiau, maloniau mokytis. Šioje klasėje jis praleidžia visą dieną, tad norisi, kad jam būtų gera. Mes turime ir klasės fondą, į kurį renkame kas mėnesį geriamam vandeniui, tualetiniam popieriui ir pan.
Per du metus dar neišgirdau "nenoriu šiandien į mokyklą", o "atvažiuok pasiimti vėliau, aš dar noriu pabūti" - teko