Dvasinės ligų atsiradimo priežastys-2

Ligas tai kažin ar pasirenkame...Nors, ką žinau... Įmanomas pasirinkimas gimti neįgaliu žmogum, kad siela gautų kažkokį reikalingą patyrimą...Pastebėjau, kad kai gimsta dvyniai, paprastai vienas iš jų turi labai rimtų problemų...Ir daugiavaikėse šeimose paprastai vienas vaikas būna itin problematiškas...(Paprastai- tai nebūtinai visada.)
Vaikai, jų skaičius ir antros pusės mums parenkamos. Vyrą mes gaunam būtent tokį, kuris mums padėtų atidirbti tam tikras savybes. Jei išsiskiriam, neatidirbam...Tada duodami aplinkoje kiti žmonės, tam tikros situacijos.
Apsidairykit aplink save- jūsų šeimos nariai, geriausi draugai yra žmonės , su kuriais susitinkate nebe pirmą kartą. Juk visiems būna, kad susitinki kažkokį žmogų, susipažįsti ir plepi su juo lyg visą gyvenimą pažinotum ir labai gerai jautiesi su juo...Tarkim, tas mano anksčiau minėtas ezoterikas yra buvęs mano broliu ir seseria. Mes su juo labai gerai vienas kitą suprantam.

taip, yra buvę, kad susitikus žmogų pasirodo, kad jį jau lyg pažinotum seniai seniai.

Labas,

turiu klausimą. Ėmiausi skaityti Viilmos knygą internete rusų k., labai įdomu. Bet kadangi neesu iš tų kur laisvai skaito (daug tokių išsireiškimų, kad tenka sakinį paskaityti kelis kart) tai baigiu akis prie kompo išvarvinti. Ir dar blogai kad galiu skaityti tik darbe. Sakau gal kas turit tas knygas "gyvas" ir galėtumėt paskolinti paskaityti? Bandysiu dar aišku ir bibliotekoj paieškoti.

[quote=vaižgantė,2010 05 26, 22:09]
Vaikai, jų skaičius ir antros pusės mums parenkamos. Vyrą mes gaunam būtent tokį, kuris mums padėtų atidirbti tam tikras savybes.Jei išsiskiriam, neatidirbam...Tada duodami aplinkoje kiti žmonės, tam tikros situacijos.

O ar negali būti atvirkščiai, kad ateina laikas, kai tas žmogus tavo gyvenime nebereikalingas, nes kažką supratai, ar atidirbai, ir tiesiog vieną rytą supranti, kad turi eiti toliau, bet jau be to žmogaus? Ir be gręžiojimosi atgal, gražiuoju atsisveikini ir eini toliau....

Ir ar negali būti taip, kad likimas, karma, ar kaip čia pavadinus, tiesiog kaišo pagalius į ratus ir tarsi perspėja, kad ne su tuo žmogumi bandai kažką kurti ir reiktų žengti pirmyn, bet jau be to asmens... Ar tai tiesiog vidinis balsas, kuris nieko nereiškia?

Ir dar reiktų patarimo, kaip paleidinėti blogas mintis? Stengiuosi, bet jos vis nesąmoningai grįžta. Lyg sudėlioju viską į savo vietas, nes suprantu, kad pritraukiu tokius žmones, situacijas, kurių reikią mano sielos apvalymui ir iš visos širdies, su meile stengiuosi jas priimti.... Bet kitą pusė vis klausia, kodėl, už ką, kaip reiktų reaguoti, bendrauti su tais žmonėmis ir t.t ir t.t.??? Nes taip dar daugiau problemų ir ligų galima prisišaukti...

[quote=ramce ,2010 05 27, 17:06]
[quote=vaižgantė,2010 05 26, 22:09]
Vaikai, jų skaičius ir antros pusės mums parenkamos. Vyrą mes gaunam būtent tokį, kuris mums padėtų atidirbti tam tikras savybes.Jei išsiskiriam, neatidirbam...Tada duodami aplinkoje kiti žmonės, tam tikros situacijos.

O ar negali būti atvirkščiai, kad ateina laikas, kai tas žmogus tavo gyvenime nebereikalingas, nes kažką supratai, ar atidirbai, ir tiesiog vieną rytą supranti, kad turi eiti toliau, bet jau be to žmogaus? Ir be gręžiojimosi atgal, gražiuoju atsisveikini ir eini toliau....

[/quote]

Būna, kad išsiskiri todėl, kad jau atidirbai, bet turbūt tai reti atvejai, nes dauguma skiriasi todėl, kad tai yra lengviausias pasirinkimas...

Jeigu tai ir tiesa, ar atgaila, supratimas, suvokimas, situacijos permąstymas, pagerina kažkiek situacija ir apvalo sielą?
Ir nejaugi visi renkasi lengvesnį kelią....? Juk priimti sprendimą, kuris tau visiškai nepalankus, be galo skausmingas, tikrai nėra iš lengvųjų, tačiau žinai, kad turi tai padaryti... Nes vidumi jauti, kad tavo kelias kitas ir kitur...
Na kiek domėjausi, tai vis norisi tikėtis, kad atbūni su tuo žmogumi tiek, kiek tau skirta, ir gali spurdėti kaip paukštis delne, bet vis tiek išskris, nes ne ten jo vieta, o kažkur kitur....

O kaip yra del epidemiju, kartais sluojanciu istisus rajonus,(ne viena asmeni, ka galima butu pripaisyti jo siam ar praeitam gyvenimui) ar del gyvunu ligu, kaip cia kazkas minejo, ar priezastys irgi dvasines?

Papildyta:

cia prisiminiau...
pazystu du tobulus dvynius. Tobulus. Labai geri zmones, man salia ju buti - malonumas. Stai vienas netiketai mire. Kitas gyvena. Kuris is ju turejo problemu
nzn, man atrodo, tas musu gyvenimas lyg koks atsitiktinumas...Nebuciau rinkusis savo kuno, savo proto, savo mastymo. Ir kitu aplinkybiu. Kaip patiketi, kad vaikai pasirenka tevus? Kad ligu priezastys dvasines? Kur irodymai?

kiekvienas zmogus pasirenka jam priimtina filosofija. tokia, kuri zmogui suteikia atsakymus i klausimus, padeda suklupus atsikelti, yra stiprybes, meiles ir sviesos saltinis. kazkas visa tai randa krikscionybeje, kazkas budizme ir t.t. jei tikejimas kazkuo teikia ramybe, dziaugsma ir zinojima, kad viskas yra gerai, vadinasi einama teisingu keliu.

kazkur perskaiciau idomia minti, kad karma, knisimasis po praeitus gyvenimus, nuodemes ir t.t yra aukos mastymas ir kad sitaip uzkertamas kelias i laime. permasciau visa tai ir nutariau, kad laikas paleisti ta karmos idealizacija, nes ji tikrai trukdo keliauti i prieki. zinoti reikia, taciau taip, kad tas zinojimas netrukdytu kurti laimes ir dziaugsmo. o tai tikrai galima susikurti nepaisant visu karmu ir ir nuodemiu is praeitu gyvenimu. juk tikrai kasdien turim tai, apie ka galvojam, jauciam ir kokias vibracijas skleidziam. laime ir sveikata yra smegenelese, o jas belieka tam pergrogramuoti.

+2010 05 27, 17:35-->

Kai ateina suvokimas, kad tai tokio gyvenimo atkarpos pabaiga, nelieka nuoskaudų, priimi spendimą ramia širdimi. Gal iš šono ir atrodo žiauriai, bet toks spendimas žmogaus neišbalansuoja. Aišku iki tol turi atidirbti ... pakankamai ir su kaupu

NAMASTE...svelnioji siela, namaste!
Karma tiek "valoma" tiek ir kuriama CIA IR DABAR - akyvaizdu, bet sunkiai suvokiama - dekui uz pasisakyma

Papildyta:
+2010 05 27, 18:35-->

Labai gerai suprantu ka tamsta rasai.Ir ne tik suprantu, bet esu isgyvenusi daug panasiu situaciju.
Ir tik sirdis tegali pasakyti kas yra kas.Zinau atveji kai moteris merdejo su vezio metastazemis, ivykus gyjimo stebuklui toliau tese skirybas, nes sirdimi jaute, jog tai yra tai, kas turi buti...siandien ji sveika, laisva moteris

Papildyta:
+2010 05 27, 18:06-->

Mieloji, patarimas paprastas - pastovus saves stebejimas is salies.Kai nustojam vertinti, mintys keiciasi, tampa ramios, pozityvios.

Teko girdeti labai paprasta buda - "kai aplanko neigiama mintis, paprasciausiai padekokite jai ir istarkite mintyse "SEKANTI" - ir neigiama mintis nebeturi pasirinkimo, turi uzleisti vieta naujai minciai:)
Ir nesureiksminkim to labai, nes ten kur musu demesys, ten ir mes patys:)

+2010 05 27, 17:35-->
galiu dar siek tiek paantrinti visos pasisakiusioms, kad....
geriausia iseiti tada, kai nebelieka zmogui nei vienos pretenzijos, pykcio ir kitu neigiamu emociju, kai gali i zmogu ziureti su siluma sirdy ir buti dekingas uz tai, ka jis tau dave. kai issiskiriama su tokia busena, yra didele galimybe tiketis, kad einama zingsneliu auksciau- pamokos ismoktos ir jos nebesikartos. atsiveria galimybe kurti trokstama dabarti ir ateiti.
Papildyta:


tas suvokimo lengvumas daznai buna visai salia, bet tik todel, kad jis toks paprastas ir akivaizdus, nesitiki, kad tai yra butent tai.

[quote=ramce ,2010 05 27, 19:06]
[quote=vaižgantė,2010 05 26, 22:09]
Vaikai, jų skaičius ir antros pusės mums parenkamos. Vyrą mes gaunam būtent tokį, kuris mums padėtų atidirbti tam tikras savybes.Jei išsiskiriam, neatidirbam...Tada duodami aplinkoje kiti žmonės, tam tikros situacijos.

O ar negali būti atvirkščiai, kad ateina laikas, kai 1. tas žmogus tavo gyvenime nebereikalingas, nes kažką supratai, ar atidirbai, ir tiesiog vieną rytą supranti, kad turi eiti toliau, bet jau be to žmogaus? Ir be gręžiojimosi atgal,2. gražiuoju atsisveikini ir eini toliau....

Ir ar negali būti taip, kad likimas, karma, ar kaip čia pavadinus, tiesiog kaišo pagalius į ratus ir tarsi perspėja, kad ne su tuo žmogumi bandai kažką kurti ir 3. reiktų žengti pirmyn, bet jau be to asmens.... Ar tai tiesiog vidinis balsas, kuris nieko nereiškia?




Vaizgante,o kodel tu tokia kategoriska,kad neatidirbam?..Gal vieni visa gyvenima santuokoje kankindamiesi atidirbineja,o kiti per greitesni tarpa-ar taip nebuna?..

Ramce,te tau uz tai,ka dabar savyje pergyveni,man tokia pati situacija,ziauriai sunku suvokti,kad keliai skiriasi,nors ir tikejomes zvelgti viena kryptimi...Ir ne todel,kad musa,namo negryzta ar kitaip liudina,o tiesiog,kad supranti,jog sis zmogus-ne tau.Nebe tau.Manau,kad pacios esam tos vadinamosios MOKYTOJOS,ir musu vyrai gaus pamoka,zinos ka ir kaip daryti,ko nedaryti,kad issaugoti brangu zmogu salia ir atvirksciai,zinosim kokio zmogaus mums reikia ir ko tikimes is tolimesnio gyvenimo...

1.Man tas zmogus mano gyvenime bus labai reikalingas,nes tuokemes ne siaip-del pramogos,buvo jausmai ir jie isliks visam gyvenimui,tik jau igave kitoki pavidala.Juolabiau,jei yra vaikuciai.Visada noreciau buti salia,kai jam bus sunku,bet,cia gal jau mano natura...Bet sutinku,kad yra pojutis,jog siuo metu,jau nebe sis zmogus turetu padeti zengti pirmyn,kad sis zmogus jau nebemato to,ka tu matai ir,kad jo siekiai nera tokie,kokie tavo,ir,kad...nebegulesi zoleje ziuredamas i dangu kartu...

2.Labai labai labai noreciau graziuoju atsisveikinti

3.