Mylimas priešas.

Tai buvo senai,bet viskas išnyra man prieš akis taip,kaip tą vakarą... Buvo šventė,per kurią aš šokau su savo kolegėmis. Tu,taip pat joje dalyvavai...šokai...su kita. Repeticijos,nerimas,laukimas... Kažkodėl tu man nepatikai...buvau pernelyg pasitikintis savimi,pasipūtęs garbėtroška.O ir tavo išvaizda man buvo vidutinė... O ką jau kalbėt,kad aš tau buvau priešė..Tiksliau,mūsų tėvai nesutarė. Taigi,užkulisiuose pasilikai tu ,aš ir mano kolegė... Kaip visada,reikalavai dėmesio ir ėmei juokinti mus. Jau žadėjau tave kvailiu pavadint,bet susilaikiau. Ir staiga grėbei mane už liemens ir ėmei sukti mane... Sutrikau,galvoje tiek daug minčių...Ką sakyti,ką daryti? Šis šokis truko vos minutę ,bet ta minutė, pasiliko mano atmintyje ... Tu mane paleidai... nežinodama ką sakyti...trenkiau tau... Žinau,tai pati didžiausia kvailystė,kurią aš iškrėčiau...Bet juk veiksmų neatsiimsi? Tu kažką sumurmėjai panosyje... Nieko negirdėjau... Bet nesupykai,nes bendravai su manimi... Tą vakarą aš tave pamilau... Pamačius tave,keliai virpėdavo ,akys lakstydavo kaip pašėlusi,o širdis... Širdis šaukė tave mylinti,be tavęs gyventi negalinti. Išgyvenau ...kad ir kaip sunku buvo. Tu...nežinau ką apie mane galvojai... Bet žinau gerai,Tu manęs nebuvai vertas. Gerai,kad nieko nebuvo,gerai ,kad mano meilė buvo be atsako...Nes kitaip...tu būtum mane nelaiminga padaręs. Aš tave per daug gerai pažinojau. Daugiau į mane nežiūrėk , mano meilė tau jau atsidūrė pačiame tolimiausiame kampe. Ji - užrakinta . Tu - jos niekada neatrakinsi.Tikiuosi.Tik prašau,nemėgink jos atgaivint...Nenoriu. Juk savo priešo mylėt nevalia?

(Atsiprašau , už stiliaus klaidas. Rašiau iš širdies...todėl gal kai kurių minčių nelabai suprasite...)

nepanašu

Gal dar viskas pries akis? Svarbiausia svajoti

+2010 02 16, 18:28-->

Galbūt...bet aš noriu ,kad ji būtų pačiame tolimiausiame kampe...Ir stengiuosi ,kad taip būtų...
Papildyta:


Rakile,aš jau tiek prisisvajojus...Bet šiuo metu žiūriu realiomis akimis į meilę... Kartais svajonės labai skaudžios... Be to ,jis turi kitą (nors abejoju ar ją myli. Bet kaip bebūtų ,jis su ja...)

O ar jis bent nutuokia apie Jusu jausmus jam ?

Taip,žino... Jis tai ne iš manęs sužinojo,o iš aplinkinių... Galbūt ir iš mano elgesio matėsi... Negalėdavau į jį žiūrėt, prie jo elgdavausi kaip pamišelė...

Gražu ir kas svarbiausia čia dar "kvepia" meile

Kokia liudna istorija o gal dar busite kartu

Butu gerai,kad svajonės išsipildytu.. Norėčiau būti su juo... Bučiau viską atidavusi dėl jo rankų ir lūpų... Bet ... Niekada su juo nebūsiu. Gal taip ir geriau? Manes jis neįskaudins...

Kodėl tokia įsitikinusi, kad niekada su juo nebūsite? Gal gyvenimas pasisuks taip, kad tas vyras įsimylės jus dar labiau nei jūs jį mylite ir gyvensite kartu ilgai ir laimingai

Tai neįmanoma. Jis pernelyg tuščias žmogus. Galbūt sakysite,kad negalima taip sakyti,kad jo nepažįstų ir pan. Bet realybė tokia,jis jau toks.. Pažįstų jį. Ilgą laiką jį stebėjau ir mačiau jo pasipūtimą ,savimeile.

Žinai kas blogiausia, kad jis jau įskaudino tave... Net nežinau, kas yra didesnė kančia, mylėti iš toli be atsako ar kentėti esant kartu... Nuomonė šiuo klausimu keičiasi kelis kartus į dieną :S