QUOTE(Lexana @ 2013 04 11, 22:54)
eta_Ina istorija labai uždegė norą darytis OP. Noriu būti liekna... Tik va vyras irgi neitin palaiko mane šiuo klausimu.

Bijo jis labai. Be abejonės, pačiai irgi neramu, juolab, kad operaciją tektų darytis išsimokėtinai. Ojojoi kiek minčių, dvejonių, klausimų...
Šiaip tai pati operacija nėra pavojinga. Pooperacinis irgi max savaitė sunki.
O vyro paklausk, ar kai sversi 150-200 kg ir ištiks kokia bėda su sveikata - kas tave į greitosios automobilį nuneš?
O bėdos prasideda palaipsniui kiekvienais metais! Tau sunku, tau nepatogu, tu sergi, ne vyras... O kuo ilgiau lauksi, tuo daugiau bėdų atsiras ir kai kurių gali nebepavykti atsikratyti...
Matytumėt kiek eina žmonių ten. Dauguma tikrai jau sunkiai vaikštantys... Gaila žiūrėti... Aš ten jaučiausi kaip ne vietoj! Lyg iš paikumo būčiau atėjusi... Bet vis pagalvoju, kad geriau tokios savijautos nesulaukti, kad atėjau kaip tik laiku
Bet jei jau tikrai norisi OP, siūlyčiau visus būdus išsianalizuoti iki nuėjimo pas gydytoją. Išsirinkti, kas tau būtų geriausia. Visus minusus sužinoti!
Aš tik nesenai sužinojau, kad mano organizmas dabar taip prastai kaupia vitaminus, kad man kai tik nustos kristi svoris - reikia apie vaikutį galvoti... Nes kuo daugiau praeis metų po OP, tuo sunkiau bus išnešioti leliuką, nes organizmui truks medžiagų...
Tai čia man didžiausias minusas... Nes gydytojo komentaras "visą gyvenimą reikės gerti vitaminus" neatitinka fakto, kad tų vitaminų organizmui vistiek bus per mažai...
Vis dėl to šalia įkalbėti bandančim gydytojo, turėtų būti ir tokių operacijų priešininkas, nes vienašališkai informacijos pateikiama per mažai...
Bet į tai nesigilinant, ir galvojant, kad pusė pasaulio gyvena su tokiom OP, sėkmingai ir laimingai - supranti, kad laukti nėra ko... Gyventi reikia dabar!!! Jaustis gerai - irgi