Kad būtum laimingas, reikia kartais visai nedaug, bet reikia...visad galvojant apie laimę kažko reikia, tame turbūt ir slypi laimė, kad esi laimingas, jei dar kažko vis reikia...
Laimingi tie, kurie moka Įžvelgti savo ateitį, Laimingi tie, kurie moka Atsigręžt į savo praeitį, Bet laimingiausi tie, Kurie pažįsta save dabartyje. (A. Drilinga)
Laimė nieko bendro neturi su turtu. (J. Avyžius)
Padaryti žmogų laimingą niekada negali būti nusikaltimas ar skriauda. (S. Cveigas)
Kas vargo neragavo laimės nepajaus. (J. V. Gėtė)
Laimę ar nelaimę žmonės dažniausiai susikuria patys. (D. Lokas)
Paršelis prisiglaudė prie Pūkuotuko.
- Pūkuotuk... - sušnabždėjo.
- Ką Paršeli?
- Nieko... - atsakė Paršelis, imdamas Pūkuotuko leteną. - Aš tik noriu žinoti... Kad Tu visada šalia...
Šiuolaikinis "bendravimas" - netolerancija, arba perdėtas idealizavimas, linksmybės, o kartais konkurencija, ironija, po to sarkazmas, dviprasmiškumas, o gal tiesiog norėti būti neatsakingu, patarimai,nesvarbu kokie, svarbu jausti vadovavimo ritmą, o gal tik maksimalizmas...o kur dingo tiesiog nuoširdus kalbėjimasis?