Obstrukcinis bronchitas

O mes prie tų, kur su astma vizito laukiam

Papildyta:


Važiuokit pas klasikinę homeopatę, kur žolelių mišinių neduoda, ten parenka vieną veikliąją medžiagą pagal konstitucinį žmogaus tipą. Čia ne į temą, bet painformuosiu Jus, kad viena mama rašė homeoptaijos temoje, jog vaikui alergija kažkuriam maistui buvo, kiek bandė išimt maisto produktų, alergija vaikui vis tiek buvo. Nuvažiavo pas homeopatę ir baigės visos alergijos, vaikas po truputį viską pradėjo valgyt, nors prieš tai vos ne viskas iš meniu buvo išbraukta.
Nepasitikėkit aklai standartiniais daktarais. Jie dirba pagal farmaciją, kuriai tik pelnas svarbus, o ne sveikata. Ką jie gali pasakyt išgirdę apie homeopataus? Aišku, kad - ten nieko gero, niekas ten nepadeda, ko ten važiuot. Aš ir pati susilaukiau tokio atsakymo Be to, juk jei visi važiuotų pas homeopatus, jie darbo nebeturėtų... tad ir belieka neigti.
Aš vaikui savo nuožiūra nutraukiau po truputį hormonus nuo astmos (nes nuo jų nieko doro nebuvo, tik blogiau, o kur jau toliau dvejų metų vaikui, jei hormonai nepadeda? stipriau turbūt ir nebėra), ir ką jūs manot... 3 mėnesiai vaikas kuo puikiausiai jaučias. Bet yra dar vienas "cinkelis", kuriuo ne visi tiki. Pakeičiau požiūrį į vaiko ligą, nebebijau jos, tai ligos ir nebėra. Nebestresuoju ir nepanikuoju, nebejaučiu nerimo prasidėjus slogai (anksčiau tik sloga taip ir dusulys), tai dabar viskas PUIKU. Tad mamytėms ir tėvaliams pirmiausia siūlau pažvelgt į save ir įveikt savo baimes ir nerimą, kurį tikrai jaučia vaikas. Man supratimas, iš kur vaikui astma, pasiteisino.

Mamyte, netikėkit tais poliklinikų daktarais. Nežinau ar jie iš tikrųjų netiki homeopatais, ar tik taip sako, kad nepabėgtų visi iš jų, bet nu nesąmones sako Bent jau tarp artimųjų kiek turiu su medicininiu išsilavinimu nei vienas netiki homeopatija, nors mes esam gyvas pavyzdys. Mano vaikai yra du gyvi pavyzdžiai. Dukrai išgydė astmą (kai jau buvo hormonai pradėti farširuoti), po dviejų mėnesių pati pulmonologė akis išvertus klausė ar tikrai nevartojam jos paskirtų vaistų ir ar tikrai vaikas visą tą laiką lankė darželį, nes tikrai buvo beveik nerealu. Sūnui išgydė bėrimus. Kai pradėjau primaitint, kuo toliau, tuo labiau bėrė, praktiškai nuo visko. Tik pavalgydavo ir skruostai išraudonuodavo. Dėmės ant kojų, rankų tik plėtėsi. Tik pradėjo gert žirniukus, iškart pradėjau duot viską valgyt, dabar jam greit 2 metukai yra sveikas kaip ridikas Dar iš bėrimų serijos, sūnui ant kelienių buvo atsiradę bėrimas, alergologė nurašė viską bele kokioms žolėms ir paskyrė hormoninį tepalą porai sav. Nesuprantu pati savęs kodėl aš vargau su tuo tepalu ir paskui dar porą mėn. laukiau kada praeis tas bėrimas Na bet rezultatas toks: nuvežu homeopatei, ji paskiria gydymą ir po 2!!! žirniukų sugėrimo matau kaip bėrimas nyksta. Tiesiog akyse. Nerealu, bet tikra. Dabar visas vaikų ligas pradedant paprasčiausia sloga, baigiant angina, bronchitu, vėjaraupiais, viską gydau paskirtu žirniuku. Jei kas neaišku, homeopatė visada pakelia telefoną ar jei negali kalbėti, perskambina. Pradžioj gydymų tikrai daug neaiškumų buvo, skambindavau net savaitgalį ar kad ir pvz. per praeitas Velykas. Visada pataria kaip gydyti ir tikrai matai kaip tavo vaikui linki gero. Aš į polikliniką važiuoju tik dėl pažymos į darželį arba jei reikia pasidaryti tyrimus dėl aiškumo. Viskas. Aišku, mūsų pediatrė paskiria gydymą aš palinksiu galva, o gydausi ten, kur tikrai gydo. Yra buvę, kad išrašo antibiotikus, nes jau mums "šakės" (turiu pasakyti, kad vaikui prie tridienės karštinės rašė antibus ir sakė: "mamyte, tai jeigu kas, mes nutrauksim" Vos neišgriuvau), bet aš nuvežu vaikus pasitikrint pas homeopatę, o ji apžiūri, kad viskas ten tiem vaikam ok. Ir tikrai, pasveiksta be jokių antibiotikų.
Daug čia prirašiau, bet tikrai, kuo greičiau bėkit pas homeopatą. Mūsų klasikinė, vienas žirniukas visoms ligoms





Gal net ir aš esu rašius Nes paskaitau tokias vaikų ligų istorijas, plaukai šiaušias, visada prisimenu kaip patys su dukra vargom. Kiekviena šventė, kiekvienas ilgesnis savaitgalis, būdavo tupėjimas namie, nes bronchitas po bronchito, antibiotikai po antibiotikų

Tikriausia būsiu "pasisavinus" Jūsų istoriją Bet dėl gero tikslo, tikiuos, nesupyksite
Ir aš ne vieną gyvą pavyzdį žinau dėl homeopatijos O gegužės gale ir mes būsim gyvas pavyzdys.
O gydytojai kaip ir sakiau tobulinasi remiami farmacijos, viskas tuom ir pasakyta. Gydytojai ir negali daugiau nieko pasiulyt kaip tik farmacijos brukamų vaistų. Hormonai padeda tam kartui, o po to visos bėdos grįžta net su didesne jėga. Taip kad rinkitės kaip gydyti savo vaikučuis. Neneigiu, kad būna atvejų kai reikia ir antibiotikų ir kitų vaistų, bet ne taip kad mažą vaiką jau hormonais nuodyti...
Keliamės į homeoptaijos temą

Seniai jau beskaičiau šią temą, bet aktuali mums iki šiol ji. Mano suneliui nuo 3 mėn. obstrukciniai brochitai kamuoja, tai ir astma jau seniai mums diagnozavo. Ilgai gydėmė ir Flexotide, Ventoline, Singulair ir .t.t bet rezultatų nebuvo Vaikui nuo 3 men iki metukų kasdien flexotidą naudojom Bet vis kartojosi mums obstrukcijos. Taigi nutraukiau flexotide, palikom ik monkasta. Tai kažkaip ramybė 4 mėn, dar panaudosim monkasta, bet bandysim ir jį nuimti visai.
Man labai keista, kad daug kam antibijotikus rašo gydytojai. Mano nerašo kai brochitas. Padarom kraujo tyrima, jei nera bakterinė kilmė ir negeriam antibijotikų. Tik ligoninėje visada kai atsigulam mums penicilinma leidžia kas man labai labai nepatinka, nes dažnai net nereikia, bet vis tipo apsidraudžia, kad į plaučius nenueitų
Hormonai tikrai nepagydo Homeopatija dar nebandėm, nes dar turim trombocitopeniją, tai hemalogai neleidžai homeopatinių preparatų mums. Bet labai tikiuosi, kad jau greit galėsime bandyti homeopatinius vaistus, nes jau beveik metus trombicitai geri
Nusispjaunam tris kartus, kad tik neapsirgtume.

Sutinku, kad reikia nebijoti ligos. Pas mus irgi būdavo sloga ir aš jau einu iš proto, kad tik vėl obtrukcinio brochito nebūtų..Dabar žiūriu paprasčiau į viską, bet tam reikia laiko, nes gerai suprantu kai vaikas serga kas savaitę Tai kaip nebijosi tų slogų, jei žinai kokios pasekmės bus.

Suprantu jūsų baimes ir nerimą. Aš pati tą išgyvenau. Pas mus slogos būdavo dažnokos, o nuo hormoninių vaistų iš vis viena po kitos. Tai kai vaikas dažniau pačiaudėdavo, jau ir sėdėdavau kaip žemę pardavus be nuotaikos. O po to aišku sekdavo sloga, dusuliai ir t.t. Kai po truputį nuėmėm hormoninius vaistus (staiga negalima jų nutraukt) situacija pagerėjo (kaip matau ir jums nuo hormoninių vaistų nieko doro nebuvo), o kai pakeičiau požiūrį, tai tikra to žodžio prasme įvyko stebuklas. Kas netiki tais dalykais, greičiausiai iš mano pasakojimų tik pasijuoks. O jei nors kiek priimate tuos dalykus, tai siūlau paskaityti Sinelnikovo knygą "Pamilk ligą savo". Po šios knygos man akys ir atsivėrė. Kas laiko neturite tiesiog paskaitykite kas parašyta prie konkrečios ligos, gal padės kiek susivokti. O kas laiko ir noro turės, daugiau paskaitys ir apie modelį, pagal kurį siūlomą gerinti gyvenimo sąlygas ir pan. Jo knygos tinka ne tik ligų atvejais bet ir visom gyvenimo sritim.
Dėl mano vaiko astmos ir obstrukcijų kaltos buvo mano mintys ir elgesys, kai nustojau depresuoti ir neigiamai galvoti, susitvarkė vaiko dusuliai. Kai dabar jis pačiaudo, tiesiog galvoju, jis sveikas, ir sloga neprasideda. O anksčiau tikrai savo nerimu ir mintim, kad va tuoj sloga bus, po to dusulys, tai viskas ir vykdavo pagal planą, tik deja nepageidaujamą.
Aš įsitikinau, kad hormonai tam kartui padeda, bet vartojant ilgą laiko jokio efekto nelieka ir netgi blogiau pasidaro. O pasakykit, mamos, jei dvejų metų vaikui jau hormonai nepadeda, kur toliau, kas stipriau begali būti? Tad pačios būkite gydytojos ir skaitykite įvairios literatūros, nes eiliniai gydytojai net nepasiūlys nieko kito kaip vaistų krūvą, nes farmacija tikrai į vienus vartus žiūri, užtenka paskaityti naują knygą "Šalutinis poveikis - mirtis". Ir kaip Sinelnikovas rašo, kad šiuolaikinė medicina neieško ligos priežasties, ji tik lengvina ligonio kančias. Taigi tik nuo mūsų priklauso, ko norime savo vaikui - vaistais tik palengvinti ar iš tikro surasti priežastį.
Ir tas tfu-tfu-tfu, kad tik neapsirgtume, rodo nerimą. O tai ką galvojame, taip viskas ir vyksta. Turite ir tą nerimą išgyvendint iš savo minčių Nes jūsų pasąmonė supranta tiesiogiai, jai nesvarbu pasakysite "sirgtume" ar "nesirgtume", pasąmonė supras "sirgti". Geriau sakykite "Mano vaikas sveikas"

Sveikos mamytes, bandysiu dar skaityti visa tema, gal atrasiu ka tinkamo sau, bet tiesiog norisi jusu nuomones kas jau turit patirties daugiau, mes isivaikinom maziuka ir jam buvo diagnoze astminis bronchitas, kai pasiemem jis tikrai baisiai kosejo, naudojom salbutamoli, kol ji nuemiau nes jis nebekosejo gerem tik monkasta, nuejus pas pulmonologa jis paklause viskas gerai liepe gerti monkasta ir nusiunte pas alergologa, rado alergija kiausiniui, jo nebeduodam bet vistiek zandai rausta ir paberia. praejus trim men po monkastos vel nuejom pas pulmonologa tik kita nei buvom, isklauses istorija visa ir kad vaikas sunkiau kvepuoja tik kai verkia ko stipriau, liepe purksti po du kart i diena flixotide, neva jei db nepurksim jis pasigaus kokia bakterija ir vel bus blogai, ale sis purskimas kaip palaikomasis...nieko as nebesuprantu..tai reikia ar nereikia..ar eiti dar pas trecia pulmonologa..

Kartais vaikai ir be astmų ar astminio bronchito verkdami oro pritrūksta.
Mano vaikui, kai buvo apie 2 metus, paskyrė Flixotide vienąkart dienoje, po to atseit pablogėjus, po du kartus ir visą žiemą. Aš neapsikentusi, ir pasitarusi su senu gydytoju, kuris nepataikauja farmacijai, nutraukiau tuos hormonus, kurie padėjo vienąkart pačioje jų vartojimo pradžioje, nes juk hormonai mažina uždegimą. Tai kiek mėnesių ar metų galima "gesint" tą uždegimą? To seno gydytojo nuomone, pastovus hormonų vartojimas netgi sunkina ligos eigą
Taigi vaikui kvėpuojant ilgesnį laiką, ir kadangi pro burną nemokėjo, kvėpavo pro nosį, nuo to turėjo slogą po slogos, kraujavimo iš nosies būta, nes hormonai suplonino nosies gleivinę. Jau galvojau alergija pasireiškia, kad tiek slogos kartojas... ačiū Dievui nutraukiau tuos vaistus palengva, ir vaikas daug geriau jaučiasi. Slogų nebuvo, nors žiemą po sniegus davėmės, nebuvo ir dusulio ar kosulio.
Pulmonologai daugiau mažiau dirba pagal farmaciją ir pagal ją parengtomis vaistų skyrimo lentelėmis vadovaujasi, tad visi jie panašiai ir skiria vaistus. Bet linkiu, nenueit pas tokį gydytoją, kuris tik nieko neaiškindamas receptą išrašo, linkiu rast gydytoją, kuris bent kažkiek žmoniškas, kuris paaiškina daugiau, ir nesiekia tik atnešt pelno farmacijai už išrašytus vaistus.
P.S. paskaitykite temoje apie homeopatiją, tikrai yra išgijusių ne tokiom kenkiančiom priemonėm kaip hormoniniai vaistai. Reikia naikinti ligos priežastį, ne jos pasekmes.
P.P.S. temoje http://www.supermama...view=getnewpost aš pati nemažai rašinėjau, tad nebenoriu kartotis. Tik jei jūsų nuomonė su mano nesutaps, tai nepateisinsit vaistų nutraukimą ir nesutiksite su mano parašytais postais. Bet dėl įdomumo verta paskaityt ir turėt bent kažkokių minčių, kurias galima pateikt tiems patiems pulmonologams
SĖKMĖS

Reglana,
"Dėl mano vaiko astmos ir obstrukcijų kaltos buvo mano mintys ir elgesys, kai nustojau depresuoti ir neigiamai galvoti, susitvarkė vaiko dusuliai."

perskaičiau šį jūsų sakinį ir net šiurpas nukratė. Paskutiniu laiku esu baisiai depresyvios nuotaikos, vis galvoju kad neverta ieškotis darbo, nes vaikai sirgs ir sirgs, ir negalės lankyti darželio (rugsėjį telankė tik 3 d. ), mažasis (2m) prie manęs stipriai prisiryšęs, šiandien grįžau iš ligoninės, nustatė ob. bronchitą. Galbūt ir astma čia reiškiasi, antras kartas toks, tik daug stipresnis... Kiek pamenu, kol jaučiausi laiminga, optimistiška, tol vaikai sirgdavo tik sloga ar kosuliu 2 kartus per metus... o dabar kažkokia duobė... Reikia susiimti kažkaip.

Jus esat 200% teisi taciau tas suvokimas pasiekia duok D 20% mamu zymiai lengviau viska nurasyt katinam, ziedadulkem ir t.t. O darbas su savim yra pats sunkiausias.
As ir zinau ka kalbu, ne bronchine astma , bet kitas ligas nuveikem psichoterapijos pagalba.

Ką mes mąstome - tas mes ir esame, kaip mes mąstome - tokie įvykiai ir vyksta, tokius įvykius mes pritraukiame savo mintimis.
Kol nedepresavau, mano vaikui nebuvo slogų ir dusulio, nei kosulio (o jei nežymiai ir buvo, padėjo homeopatija).
Tačiau visai neseniai prasirgo mano vaikinas... Ir žinote ką, prieš tai mane kankino juoda depresija ir pyktis. Pasidaviau savo užgaidom ir savęs gailėjimui, pamiršdama savo vaiką.
Na, dabar susiėmiau, vėl pasiėmiau Sinelnikovo knygą "Pamilk ligą savo" (joje labai puikiai parašyta, iš kur kyla astma, obstrukcinis bronchitas... ir aišku visos kitos ligos).
Sėkmės visoms ir visiems. Būkite sveiki
Papildyta:


Džiaugiuosi, kad yra ir atsiranda mamyčių ir tėvelių, kurie kitu kampu pasižiūri į ligos priežastis. Vaikai dauguma atveju serga dėl tėvų. Tėveliai nebijokite plačiai "įkvėpti" gyvenimo, tad ir jūsų vaikučiai bus sveiki nuo obstrukcinių bronchitų