O pavydas ir konkurencija yra iki šiol. Tačiau tai juk normalu
Daug teisingų patarimų jau mamos parašė. Aš iš savo patyrimo (skirtumas tarp vaikų du metai trys mėnesiai) dar parašysiu, kad gimus sesei stengėmės kiek įmanoma daugiau dėmesio skirti vyresniajam - žaisti, bendrauti ir tt iki maksimumo. Žinoma mums tai nebuvo sunku nes mažoji buvo "auksinis" kūdikis...
O pavydas ir konkurencija yra iki šiol. Tačiau tai juk normalu
O pavydas ir konkurencija yra iki šiol. Tačiau tai juk normalu
QUOTE(zarazna @ 2010 03 06, 18:28)
Daug teisingų patarimų jau mamos parašė. Aš iš savo patyrimo (skirtumas tarp vaikų du metai trys mėnesiai) dar parašysiu, kad gimus sesei stengėmės kiek įmanoma daugiau dėmesio skirti vyresniajam - žaisti, bendrauti ir tt iki maksimumo. Žinoma mums tai nebuvo sunku nes mažoji buvo "auksinis" kūdikis...
O pavydas ir konkurencija yra iki šiol. Tačiau tai juk normalu
O pavydas ir konkurencija yra iki šiol. Tačiau tai juk normalu
Visiskai sutinku... be to, pavydas gali buti ir uzsleptas, t.y. nukreiptas ne i tiesiogini objekta (broli ar sese), bet i tevus, ar priziurincius asmenis... pvz. priesiskumas, neklausymas... tuo budu reikalaujant didesnio demesio...
QUOTE(burundukas @ 2010 03 02, 11:04)
Sveiki, turim dviejų metukų mergytę, už kelių dienų turėtų gimti sesutė.
Mergaitė yra prisirišusi prie manęs, pavydi mamos.
Apie sesutės atėjimą daug šnekam, aiškinam, kad tuoj turėsim dar vieną leliuką, kad bus maža lėlytė, kuria reikės rūpintis, kad mes jas abi labai mylėsim, kad reikės duoti žaisliukų ir t.t. Dažnai su tėčiu paklauso pilvuką, kas jame dedasi. Žodžiu iki šiol galvojom kad lyg vskas turėtų būti gerai, bet pradėjo nerimą kelti jos elgesys lopšelyje, kurį lankom nuo naujų metų be jokių problemų kol nesusirgo. Prabuvom namie 2,5 savaitės, į lopšelį eiti visiškai nenori, o nuėjusi pradėjo daryti į kelnes (be pamperso jau daugiau kaip pusė metų), išsigandom, kad gal puslytę peršalo, šlapimo tyrimas rodo, kad viskas ok, kadangi namie taip nesielgia peršasi išvada, kad čia ji taip bando protestuoti prieš lopšelį.
Bijom kad kažko panašaus nebūtų iš pavydo ir gimus sesutei.
Gal kas turit panašaus amžiaus vaikus ir galit pasidalinti patirtimi kaip elgtis kad vyresnėlis mylėtų naujagimį?
Mergaitė yra prisirišusi prie manęs, pavydi mamos.
Apie sesutės atėjimą daug šnekam, aiškinam, kad tuoj turėsim dar vieną leliuką, kad bus maža lėlytė, kuria reikės rūpintis, kad mes jas abi labai mylėsim, kad reikės duoti žaisliukų ir t.t. Dažnai su tėčiu paklauso pilvuką, kas jame dedasi. Žodžiu iki šiol galvojom kad lyg vskas turėtų būti gerai, bet pradėjo nerimą kelti jos elgesys lopšelyje, kurį lankom nuo naujų metų be jokių problemų kol nesusirgo. Prabuvom namie 2,5 savaitės, į lopšelį eiti visiškai nenori, o nuėjusi pradėjo daryti į kelnes (be pamperso jau daugiau kaip pusė metų), išsigandom, kad gal puslytę peršalo, šlapimo tyrimas rodo, kad viskas ok, kadangi namie taip nesielgia peršasi išvada, kad čia ji taip bando protestuoti prieš lopšelį.
Bijom kad kažko panašaus nebūtų iš pavydo ir gimus sesutei.
Gal kas turit panašaus amžiaus vaikus ir galit pasidalinti patirtimi kaip elgtis kad vyresnėlis mylėtų naujagimį?
vis daugiau laikykit ja suaugusia. prasykit pagalbos jos elkites kaip su suaugusia ir ji ipras ir igaus atsakomybe:)
QUOTE(aelituke @ 2010 03 02, 17:05)
Tikrai naudingi straipniai 
Ši tema ir man yra labai aktuali. Visą nėštumą stengiausi pratinti savo dukrytę, prie minties, kad laukiam šeimos pagausėjimo, ji nuolat šnekina mano pilkuką, kuteną jį, sako, kad nori leliuko,kad padės man, kad žais su juo, bet paskutiniu metu vis dažniau pastebiu, kad ir ji dar nori pabūti mažyte, vis dažniau pradėjo prašytis ant rankų, kad ją panešiočiau ir nuolat kartoja "mano mama".Todėl kyla nerimas, kas bus kai gims broliukas ar sesutė?O juk laukti liko visai nedaug. 
Ši tema ir man yra labai aktuali. Visą nėštumą stengiausi pratinti savo dukrytę, prie minties, kad laukiam šeimos pagausėjimo, ji nuolat šnekina mano pilkuką, kuteną jį, sako, kad nori leliuko,kad padės man, kad žais su juo, bet paskutiniu metu vis dažniau pastebiu, kad ir ji dar nori pabūti mažyte, vis dažniau pradėjo prašytis ant rankų, kad ją panešiočiau ir nuolat kartoja "mano mama".Todėl kyla nerimas, kas bus kai gims broliukas ar sesutė?O juk laukti liko visai nedaug. as cia paklausiu ne i tema
bet ar tavo vardas kaip ir slapyvardis nes mano vardas yra aelita.kazkaip nesu sutikusi zmogaus su tokiu paciu vardu kaip mano 
QUOTE(avilnius @ 2010 03 30, 16:20)
Visiskai sutinku... be to, pavydas gali buti ir uzsleptas, t.y. nukreiptas ne i tiesiogini objekta (broli ar sese), bet i tevus, ar priziurincius asmenis... pvz. priesiskumas, neklausymas... tuo budu reikalaujant didesnio demesio...
va va musiske irgi sese myli, bet jau neklauso ir uzsispyrusi jau net kartais nebezinau kaip su ja elgtis
QUOTE(zarazna @ 2010 03 06, 18:28)
Svarbu, kad tas pavydas ir konkurencija netaptų vaikams kažkuo normaliu.
Pažįstu vienos šeimos vaikus, kurie nuolat konkuravo tarpusavyje.Bet taip tęsiasi ir dabar - suaugę konkuruoja šeimomis, nemoka bendrauti paprastai, tik pašiepdami vieni kitus, didžiuodamiesi, jokio nuoširdumo ir atvirumo... Nemanau, kad tai normalu... 
QUOTE(burundukas @ 2010 03 02, 19:04)
Sveiki, turim dviejų metukų mergytę, už kelių dienų turėtų gimti sesutė.
Mergaitė yra prisirišusi prie manęs, pavydi mamos.
Apie sesutės atėjimą daug šnekam, aiškinam, kad tuoj turėsim dar vieną leliuką, kad bus maža lėlytė, kuria reikės rūpintis, kad mes jas abi labai mylėsim, kad reikės duoti žaisliukų ir t.t. Dažnai su tėčiu paklauso pilvuką, kas jame dedasi. Žodžiu iki šiol galvojom kad lyg vskas turėtų būti gerai, bet pradėjo nerimą kelti jos elgesys lopšelyje, kurį lankom nuo naujų metų be jokių problemų kol nesusirgo. Prabuvom namie 2,5 savaitės, į lopšelį eiti visiškai nenori, o nuėjusi pradėjo daryti į kelnes (be pamperso jau daugiau kaip pusė metų), išsigandom, kad gal puslytę peršalo, šlapimo tyrimas rodo, kad viskas ok, kadangi namie taip nesielgia peršasi išvada, kad čia ji taip bando protestuoti prieš lopšelį.
Bijom kad kažko panašaus nebūtų iš pavydo ir gimus sesutei.
Gal kas turit panašaus amžiaus vaikus ir galit pasidalinti patirtimi kaip elgtis kad vyresnėlis mylėtų naujagimį?
Mergaitė yra prisirišusi prie manęs, pavydi mamos.
Apie sesutės atėjimą daug šnekam, aiškinam, kad tuoj turėsim dar vieną leliuką, kad bus maža lėlytė, kuria reikės rūpintis, kad mes jas abi labai mylėsim, kad reikės duoti žaisliukų ir t.t. Dažnai su tėčiu paklauso pilvuką, kas jame dedasi. Žodžiu iki šiol galvojom kad lyg vskas turėtų būti gerai, bet pradėjo nerimą kelti jos elgesys lopšelyje, kurį lankom nuo naujų metų be jokių problemų kol nesusirgo. Prabuvom namie 2,5 savaitės, į lopšelį eiti visiškai nenori, o nuėjusi pradėjo daryti į kelnes (be pamperso jau daugiau kaip pusė metų), išsigandom, kad gal puslytę peršalo, šlapimo tyrimas rodo, kad viskas ok, kadangi namie taip nesielgia peršasi išvada, kad čia ji taip bando protestuoti prieš lopšelį.
Bijom kad kažko panašaus nebūtų iš pavydo ir gimus sesutei.
Gal kas turit panašaus amžiaus vaikus ir galit pasidalinti patirtimi kaip elgtis kad vyresnėlis mylėtų naujagimį?
Pavydo niekaip neišvengsit, net jei tarp vaikų ir 5-6 metai būtų, o čia tik 2-3metai skirtumas, teks paprakaituoti, bet su laiku viskas išsispręs
QUOTE(burundukas @ 2010 03 02, 10:04)
Sveiki, turim dviejų metukų mergytę, už kelių dienų turėtų gimti sesutė.
Mergaitė yra prisirišusi prie manęs, pavydi mamos.
Apie sesutės atėjimą daug šnekam, aiškinam, kad tuoj turėsim dar vieną leliuką, kad bus maža lėlytė, kuria reikės rūpintis, kad mes jas abi labai mylėsim, kad reikės duoti žaisliukų ir t.t. Dažnai su tėčiu paklauso pilvuką, kas jame dedasi. Žodžiu iki šiol galvojom kad lyg vskas turėtų būti gerai, bet pradėjo nerimą kelti jos elgesys lopšelyje, kurį lankom nuo naujų metų be jokių problemų kol nesusirgo. Prabuvom namie 2,5 savaitės, į lopšelį eiti visiškai nenori, o nuėjusi pradėjo daryti į kelnes (be pamperso jau daugiau kaip pusė metų), išsigandom, kad gal puslytę peršalo, šlapimo tyrimas rodo, kad viskas ok, kadangi namie taip nesielgia peršasi išvada, kad čia ji taip bando protestuoti prieš lopšelį.
Bijom kad kažko panašaus nebūtų iš pavydo ir gimus sesutei.
Gal kas turit panašaus amžiaus vaikus ir galit pasidalinti patirtimi kaip elgtis kad vyresnėlis mylėtų naujagimį?
Mergaitė yra prisirišusi prie manęs, pavydi mamos.
Apie sesutės atėjimą daug šnekam, aiškinam, kad tuoj turėsim dar vieną leliuką, kad bus maža lėlytė, kuria reikės rūpintis, kad mes jas abi labai mylėsim, kad reikės duoti žaisliukų ir t.t. Dažnai su tėčiu paklauso pilvuką, kas jame dedasi. Žodžiu iki šiol galvojom kad lyg vskas turėtų būti gerai, bet pradėjo nerimą kelti jos elgesys lopšelyje, kurį lankom nuo naujų metų be jokių problemų kol nesusirgo. Prabuvom namie 2,5 savaitės, į lopšelį eiti visiškai nenori, o nuėjusi pradėjo daryti į kelnes (be pamperso jau daugiau kaip pusė metų), išsigandom, kad gal puslytę peršalo, šlapimo tyrimas rodo, kad viskas ok, kadangi namie taip nesielgia peršasi išvada, kad čia ji taip bando protestuoti prieš lopšelį.
Bijom kad kažko panašaus nebūtų iš pavydo ir gimus sesutei.
Gal kas turit panašaus amžiaus vaikus ir galit pasidalinti patirtimi kaip elgtis kad vyresnėlis mylėtų naujagimį?
tarp mano dukryciu 3metu skirtumas, mes irgi nuo nestumo pradzios vis pasakodavom, kad bus leliukas pas mus, tik kazkaip kol buvo pilve seseyte, jai nelabai ir rupejo, tas mamos pilvelis
o kai gime tai viskas buvo neblogai, pirmas dienas tik jai buvo siek tike liudna, kad manes namie nera, o grizus kokias 3dienas prasesi su mumis miegoti, turbut pavydejo, kad sese musu kambaryje miega, bet mes nenusileidom, aiskinom, kad visi turi savo lovas, ir po keliu dienu ji apsiramino. o sese ji myli labai, visada ateina paglosto, pabuciuoja, jei kas i svecius ateina tai visus iskart veda rodyt sese:) nu kolkas viskas lyg ir neblogai, o kaip bus toliau matysim:)
