Įkraunama...
Įkraunama...

Bijau....

QUOTE(Atogrąža @ 2010 04 20, 21:20)
Nepaveldėjai. Tiesiog, kaip gera dukra, priėmei  (prarijai) tėčio - patyrusio, žinovo toje srityje, ,,tiesą".  smile.gif

Lygai taip išmokstame bijoti, pelių, varlių... Nerekia net sakyti, kad jos bjaurios, užtenka atsiviepus apibūdinti ,,slidi, šalta" arba ,,jau tos uodegos... ",  kartą vaikui matant nusipurtyti,  kitą kartą, liepti greitai tą bjaurybę mest šalin ir daugiau neimti,  dar kitą  kartą jis jau purtysis pats. Ir jau nė nekalbu, apie tai, kokį efektą padarytų vaikui suspigusi pelę pamačiusi mama  doh.gif  Įsivaizduojat, koks tai pavojus vaiko akimis,  jei net viską galinti ir nieko nebijanti mama bijo?

Jūs, panašu, ne vaikas, bet baimę prarijot grynai taip pat smile.gif



Žinai, "neprarijau", todėl, kad tėtis niekada nesiskundė, kaip jis bijo, nieko nepasakojo. Tik dabar, kai pasiguodžiau, kad turiu tokią problemą, ir papasakojo, ką jautė jis. Net buvau nustebusi, kaip viskas panašu. Galvojau, kodėl taip seniai nevairuoja, kažkada sakė, kad sveikata susilpnėjusi, brangus kuras ir t.t., bet apie baimę ir neapykantą vairavimui nesakė. Tik dabar papasakojo, kaip nemalonu vairuoti, kad sėsdavo prie vairo tik tada, kai neišvengiamai reikėjo, kad tiesiog nekenčia vairavimo ir bijo. Todėl vaikystėje šito tiesiog nežinojau. Logiškai mąstant, ir "praryti" negalėjau.
Atsakyti
[Bet mes galime mokytis valdyti situaciją įgydami reikalingas žinias ir įgūdžius mirksiukas.gif


Atogrąžai: Dėl "situacijos valdymo" tu teisi, bet iš dalies. Na tarkim, kaip tik šįryt laikrašty užskaičiau, vakar Klaipėdoj Šilutės plente įvyko avarija. Mokyklinis Golfas sustojo prie žiedo praleisti važiuojančių žiedu, į galą trenkėsi girto vairuotojo mašina. Negana to, sukėlęs avariją ir išlipęs iš mašinos girtas vairuotojas pradėjo mušti Golfo ekipažą...."
Nu ir kaip galima "valdyti"? g.gif O tokių situacijų pasitaiko ne į dešimt metų kartą, o kasdien. Ir labai gerai nugludintos reikalingos žinios ir įgūdžiai čia nepadės.
Juoko raketai: Tu visai ne beviltiška. Tai VISIŠKAI normalu. Tokių kaip tu, yra tūkstančiai. Nenuleisk rankų. Tau tiesiog nepasisekė su instruktorium. Sakau iš savo patirties. Apturėjau du instruktorius, kurie skyrėsi kaip diena ir naktis. Po pirmojo instruktoriaus "mokymų" jausdavausi panašiai kaip tu, gal tik ne taip ekstremaliai. Kol supratau, kad problema ne many, o jame. Nes buvo kažkoks nesveikas isterikas. Antrasis instruktorius buvo tikra atgaiva. Ir tik jo dėka įgijau pasitikėjimo savimi ir pradėjau justi vairavimo malonumą. Tai užtruko. Bet viskas yra įmanoma. Žinoma, nevairuoju drąsiai kaip erelis nieko nebijodama, bet baimė, kurią jaučiau per pirmas pamokas, sumažėjo iki minimumo.

Atsakyti
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 04 22, 09:54)
Žinai, "neprarijau", todėl, kad tėtis niekada nesiskundė, kaip jis bijo, nieko nepasakojo.

Na, jei tikrai taip, gal jūs ir teisi. Bet tai nereiška, kad negalima sėkmingai nugyventi gyvenimo, susigyvenus su paveldėta, liga, ar tiksliau polinkiu į ligą mirksiukas.gif

QUOTE(ateloiv @ 2010 04 22, 10:55)
Atogrąžai: Dėl "situacijos valdymo" tu teisi, bet iš dalies. Na tarkim, kaip tik šįryt laikrašty užskaičiau, vakar Klaipėdoj Šilutės plente įvyko avarija. Mokyklinis Golfas sustojo prie žiedo praleisti važiuojančių žiedu, į galą trenkėsi girto vairuotojo mašina. Negana to, sukėlęs avariją ir išlipęs iš mašinos girtas vairuotojas pradėjo mušti Golfo ekipažą...."


Nu ir kaip galima "valdyti"?  g.gif O tokių situacijų pasitaiko ne į dešimt metų kartą, o kasdien. Ir labai gerai nugludintos reikalingos žinios ir įgūdžiai čia nepadės.

Juoko raketai: Tu visai ne beviltiška. Tai VISIŠKAI normalu.

Na, čia jau mes perėjom į temą apie tai, kad net miegant gali lubos užkrist. Taip, sutinku. Gali. Nebemiegot?

Čia jūs taip hiperbolizuodama bandote drąsinti Juoko raketą? bigsmile.gif Įdomu, ar senkančios jūsų eilutės apie viso to ir jos tame normalumą jai beturės kažkokią prasmę smile.gif .

Klausimas Juoko raketai. Ne, veikiau pasiūlimas pamąstyti. Atsakykite sau į klausimus: ,,Kokių pasisakymų aš laukiu? Ar supratimo, atjautos ir pritarimo, kad man nereikia vairuoti, ar padrąsinimų vairuoti ir problemos sprendimo pasiūlymų?" Kai sąžiningai atsakysite sau į šiuos klausimus, žinosite ką jūs pati jau esate nusprendusi - vairuoti ar ne mirksiukas.gif
Tai suprasti pedėtų dar ir atsakyma į papildomus klausimus: Kai sužinojote apie tėčio problemą, jums pasidarė lengviau - ,,ach, va, iš kur tai, viskas aišku..." (atsakomybės nusimetimas), ar sunkiau - ,,mat kaip, vadinasi lengva nebus ..." (atsakomybės prisiėmimas)?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Atogrąža: 22 balandžio 2010 - 15:00
QUOTE(Atogrąža @ 2010 04 22, 15:50)
Na, jei tikrai taip, gal jūs ir teisi. Bet tai nereiška, kad negalima sėkmingai nugyventi gyvenimo, susigyvenus su paveldėta, liga, ar tiksliau polinkiu į ligą mirksiukas.gif
Na, čia jau mes perėjom į temą apie tai, kad net miegant gali lubos užkrist. Taip, sutinku. Gali. Nebemiegot?

Čia jūs taip hiperbolizuodama bandote drąsinti Juoko raketą?  bigsmile.gif  Įdomu, ar senkančios jūsų eilutės  apie viso to ir jos tame normalumą jai beturės kažkokią prasmę smile.gif .

Klausimas Juoko raketai. Ne, veikiau  pasiūlimas pamąstyti. Atsakykite sau į klausimus: ,,Kokių pasisakymų aš laukiu? Ar  supratimo, atjautos ir  pritarimo, kad man nereikia vairuoti, ar padrąsinimų vairuoti ir problemos sprendimo pasiūlymų?" Kai sąžiningai atsakysite sau į šiuos klausimus,  žinosite  ką jūs pati jau esate nusprendusi - vairuoti ar ne  mirksiukas.gif


Atjautos nelaukiau jokios, o laukiau patarimų, galbūt pasidalinimų, gal kas irgi bijojo, ir kaip su ta baime kovojo, ką darė. Kaip sprendė vairavimo baimės problemą. Nes aš ir dabar, gatvėje pamačiusi mokomąją mašinytę, drebėt imu. Ko gero, sąžiningai pasakius, labai noriu nevairuoti, bet praradau gero darbo pasiūlymą, sąžinę graužia, save labai kaltinu verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 04 22, 15:59)
Atjautos nelaukiau jokios, o laukiau patarimų, galbūt pasidalinimų, gal kas irgi bijojo, ir kaip su ta baime kovojo, ką darė. Kaip sprendė vairavimo baimės problemą. Nes aš ir dabar, gatvėje pamačiusi mokomąją mašinytę, drebėt imu. Ko gero, sąžiningai pasakius, labai noriu nevairuoti, bet praradau gero darbo pasiūlymą, sąžinę graužia, save labai kaltinu  verysad.gif

Vadinasi, vilties tikrai yra 4u.gif Tik, va, viskas priklauso, deja tik nuo jūsų smile.gif
Atsakyti
[quote=Atogrąža,2010 04 22, 15:50]
Na, jei tikrai taip, gal jūs ir teisi. Bet tai nereiška, kad negalima sėkmingai nugyventi gyvenimo, susigyvenus su paveldėta, liga, ar tiksliau polinkiu į ligą mirksiukas.gif



Atogrąžai:
Na, čia jau mes perėjom į temą apie tai, kad net miegant gali lubos užkrist. Taip, sutinku. Gali. Nebemiegot?
Na, manau, yra nedidelis skirtumas tarp lubų užkritimo miegant ir avarijų kelyje smile.gif
Juk kalbame apie vairavimo baimę. O ją "Juoko raketa" išsamiai apibūdino. Na, tarkim aš vaikščiodama kaip pėsčioji šaligatviu esu įsitikinusi 100 proc., kad man koks debilas girtas nepribėgs ir nestuktels į užpakalį, o po to dar apkuls:, o vairuojant tokia tikimybė yra reali. Na, o statistiškai pažiūrėjus, kiek plytų užkrenta miegantiesiems kasdien ir kiek įvyksta avarijų dėl nuo tavęs nepriklausomų priežasčių.
Na, jei tikrai taip, gal jūs ir teisi.Bet tai nereiška, kad negalima sėkmingai nugyventi gyvenimo, susigyvenus su paveldėta, liga, ar tiksliau polinkiu į ligą mirksiukas.gif
Pati sau prieštaraujate.
Atsakyti
QUOTE(ateloiv @ 2010 04 22, 16:13)
Na, manau, yra nedidelis skirtumas tarp lubų užkritimo miegant ir avarijų kelyje smile.gif

Na, tarkim aš vaikščiodama kaip pėsčioji šaligatviu esu įsitikinusi 100 proc., kad man koks debilas girtas nepribėgs ir nestuktels į užpakalį, o po to dar apkuls:


Na, galima kitą pavyzdį: užpuolimas, rankinės, pingų, telefonų atėmimas einant iš darbo į/iš viešojo transporto, ar jau gerai? Nebevaikščioti į darbą, nesinaudoti viešu transportu? Netikit.? Įsiveskit googlėn ,,užpuolė, apiplėšė..." nustebsite rezultatų skaičiumi mirksiukas.gif

doh.gif lotuliukas.gif Neįtikėtinas optimizmas lotuliukas.gif
Juoko raketa turėtų iš jūsų pasimokyti ir pritaikyti jį vairavmui biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Atogrąža: 22 balandžio 2010 - 15:26
QUOTE(ateloiv @ 2010 04 22, 16:13)

Juk kalbame apie vairavimo baimę.  O ją "Juoko raketa" išsamiai apibūdino. Na, tarkim aš vaikščiodama kaip pėsčioji šaligatviu esu įsitikinusi 100 proc., kad man koks debilas girtas nepribėgs ir nestuktels į užpakalį, o po to dar apkuls:,




betgi pritaikius alegoriją - Juoko raketa būtent vaikšto šaligatviu ir yra įsitikinusi 100% kad tuo pribėgs girtas debilas, užpuls ir apkuls. Va taip ji ir jaučiasi (bent jau supratau iš jos pasakojimo). Ir dabar pasakyk kad čia tokia baimė normali, ir tūkstančiai tokių...

tokius instruktorius kaip jos reikėtų 'išreklamuoti' kaip reikiant... Ar su mokyklos savininku nebandėte kalbėti?

Atsakyti
QUOTE(axa @ 2010 04 22, 16:47)
betgi pritaikius alegoriją - Juoko raketa būtent vaikšto šaligatviu ir yra įsitikinusi 100% kad tuo pribėgs girtas debilas, užpuls ir apkuls. Va taip ji ir jaučiasi (bent jau supratau iš jos pasakojimo). Ir dabar pasakyk kad čia tokia baimė normali, ir tūkstančiai tokių...

tokius instruktorius kaip jos reikėtų 'išreklamuoti' kaip reikiant... Ar su mokyklos savininku nebandėte kalbėti?



Nereikia rašyti nesąmonių apie vaikščiojimą šaligatviais. Tikrai negalvoju apie 100 procentinius užpuolimus, nors, gerai pagalvojus, jų neeliminuoju, nes, kaip sakoma, kriminalinė statistika savo sako. Netoli mano namų vidury dienos vieną moteriškę apvogė ir sumušė. Bet 100 proc. sau to netaikau. Bet su vairavimu... Čia jau žmonių gyvybių klausimas, ne tik mano pačios, tarkime, bet ir kitų. Ir tas pavojus yra labai didelis ir pastovus - kol važiuoji, esi kelyje. Be to, negali numatyti kitų vairuotojų veiksmų, tik spėji, kas kaip elgsis. O dėl instruktoriaus: mokylos direktoriui sakiau, bet jis nieko nepadarė. Bet jau tokį košmarą atkentėjau, kad.... Ką čia reklamuoti, nemanau, kad kas pasikeis. Tik tiek, kad jeigu kas eis į tą pačią mokyklą, galėsiu patarti, pas kurį instruktorių neiti.
Atsakyti
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 04 22, 17:12)
Nereikia rašyti nesąmonių apie vaikščiojimą šaligatviais. Tikrai negalvoju apie 100 procentinius užpuolimus

Jus neteisingai supratote axą. Ji tik išvedė alegoriją, perfrazavo jūsų baimę kelyje užmušti ir būti užmuštai į tapačią baimę, jei kalbėtume apie šaligatvius ir pasivaikščiojimus pėsčiomis. Juk gal kažkas jaučia ir tokią (nebūtų gi ji visai nesąmoninga) , po spaudos skaitymų ir publicistines laidų žiūėjimo.
Atsakyti
QUOTE(Atogrąža @ 2010 04 22, 17:22)
Jus neteisingai supratote axą. Ji tik išvedė alegoriją, perfrazavo jūsų baimę kelyje užmušti ir būti užmuštai į tapačią baimę, jei kalbėtume apie šaligatvius ir pasivaikščiojimus pėsčiomis. Juk gal kažkas jaučia ir tokią (nebūtų gi ji visai nesąmoninga) , po spaudos skaitymų ir publicistines laidų žiūėjimo.


AŠ supratau, bet su ta alegorija nesutinku. Tiesiog todėl, pvz.: užpuolimas vaikščiojant - kiek statistiškai jis tikėtinas? O vairuojant tikrai 99 proc., kad arba tau įvažiuos, arba tu. Ir pasekmės bus labai liūdnos, nes 1) greitis didelis; 2)smūgis labai smarkus, 3)automobilių srautai labai dideli; 3)daug neatsakingų vairuotojų, kurių veiksmų negali nuspėti. Ir visa tai tiesioginis pavojus gyvybei. Todėl tą 1 proc. palieku laimei grįžti saugiai namo.
Atsakyti
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 04 23, 09:37)
AŠ supratau, bet su ta alegorija nesutinku. Tiesiog todėl, pvz.: užpuolimas vaikščiojant - kiek statistiškai jis tikėtinas?


Matot, baimė vaikščioti pėsčiomis jums neatrodo tokia pagrįsta, o iš šalies žiūrint man baimė būti užpultai ir jūsų baimė vairuoti atrodo lygiai taip pat. Abi turi tam tikrą pagrindą, bet jos yra palyginamos ir dalinai valdomos (juk būti užpultai antrą nakties prie naktinio klubo daugiau šansų nei kad vidurdienį Gedimino pr, ar ne?)

QUOTE(Juoko raketa @ 2010 04 23, 09:37)
O vairuojant tikrai 99 proc., kad arba tau įvažiuos, arba tu. Ir pasekmės bus labai liūdnos, nes 1) greitis didelis; 2)smūgis labai smarkus, 3)automobilių srautai labai dideli; 3)daug neatsakingų vairuotojų, kurių veiksmų negali nuspėti. Ir visa tai tiesioginis pavojus gyvybei. Todėl tą 1 proc. palieku laimei grįžti saugiai namo.


Čia kokia statistika taip remiantis?

taip, tikrai niekam nepavyksta išsisukti nesudalyvavus kontakte - greičiausiai tai bus gėlių klombas/parkingo siena/šaligatvio bortas/gretimai pastatytas automobilis - ir visos 'baisiosios' pasekmės yra nubrozdintas bamperis, įlenktos durelės, nubrauktas sparnas... Menkniekiai. Bet baisiosios pasekmės (baisiomis laikau tas kuriose nukenčia žmonės) - kokia pagal statistiką tikimybė? norite pasakyti kad 99% vairuotojų arba patys užsimuša arba ką nors užmuša ?

Per metus Lietuvoje žūsta apie 300 žmonių , iš jų didžioji dalis - PĖSČIŲJŲ.

Sužalojama apie 4000-5000, vėlgi daug pėsčiųjų , o daugiausia keleivių, t.y. nevairuojančių (tikslių skaičių nerandu). Didžiojoje dalyje įvykių pagrindinis kaltininkas yra alkoholis, ir šį faktorių jūs žinoma sau eliminuosite. Bet kuriuo atveju, ta tikimybė nukentėti eismo įvykyje yra 1-2% , ir vairuotojui ji mažesnė, nei būnant pėsčiuoju arba keleiviu. Va tokia ta statistika.

Atsakyti