noriu ir as Jums papasakoti savo ilga istorija, bet pasistenksiu ilgai nerasyti.
Vairuotojo pazimejima turiu jau 5metus. Per ta laika vairavau 5 kartus. Galima sakyti tai yra NIEKAS!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Pradziai masinos nebuvo progos nupirkti, poto nereikejo, poto buvo sunkus finansinis laikotarpis....taip ir praejo 5 metai. Pagaliau JA isigijau!!!!!!! Noras didelis...pasiruosiau, vakare, kai gatvese nera masinu atsisedau uz vairo ir supratau, kad bijau ja net uzvesti!!!!!!!!!

. Pasidare nejuokinga. Supratau, kad reikia pagalbos profesionalo. Radau nuostabu instruktori su kuriuo pasivazinejau tik pora kartu ir to uzteko, kad pati atsisesciau uz vairo. Jau pora savaiciu kaip pati vazineju su savo masina. Baimes nera, bet zinoma ir patirties nera. Neskubu, vaziuoju atsargiai, vazineju ten kur gerai zinau kelia, kartais pridarau klaidu, (kaip siandien uzgesau sankryzoje, del ko kitos masinos nesugebejo pravaziuoti). Cia labiausiai man patiko ir esu jiems dekinga, man nepradejo nekas "pypsenti". Priklijavau lipduka "lapeli" prie masinos, kad uz manes vaziuojatys zmones zinotu, kad esu uz vairo neseniai ir blogai moku vaziuoti.
Jei bijote tai nebaisu, tai normalu. Juk ir Shumaheris kaz kada atsisedo pirma karta uz vairo

po kaz kiek laiko ir as ismoksiu puikiai vazinet, bet tai bus tik su laiku. Svarbiausia vazineti kuo daugiau.