Didžiausia laimė tai ta, kad nešioju džiaugsmelį savy..
O man šiuo metu labai labai liūdna ir niekas nepadeda ...
Didžiausia laimė tai ta, kad nešioju džiaugsmelį savy..
Liūdna nebūtų, bet vyro nėra šalia, dar mėnesį laukti kol grįš, tai stogelis važiuoja, nervintis negaliu, žinau, bet kartais užeina tooookios skystos mintys, prapliūpstu ir nusiverkiu, kad akys net užrausta
Bandžiau ir apsipirkinėt, ir vaikščiot ir dainuot ir šokt, tvarkytis, valgyt, dirbti, sau malonias procedūras atlikti.. ir nieko - ką bedarau, vyras mintis užvaldęs
Dar dar šiek tiek padeda pokalbiai su uošve, kol pas ją, tol gerai, namo grįžtu ir vėl viskas iš naujo. Kaip sunku !!
Didžiausia laimė tai ta, kad nešioju džiaugsmelį savy..
Kai buna liudna, tiesiog liudziu...
Kai buna liudna..tiesiog verkiu..kol palengveja,kol islieju sirdi...
QUOTE(liepsnele @ 2004 04 30, 10:48)
Na, pasidalinkit patirtim, ką darot, ki liūdna - ar imatės kokių priemonių save prablaškyt ar tiesiog leidžiat sau liūdėt? Atsiprašau už tokią "liūdną" temą, bet kažkokia depresuota šiandie jaučiuos... Ta šviečianti saulė, nors ir kaip gražu būtų lauke, prieštarauja mano vidinei savijautai...
Man asmeniškai bet kokioje blogoje situacija visada padeda jūra( pasivaikščiojimas gamtos apsupty), muzika ir šokolas
Kai labai liūdna - tvarkausi namus. Dulkių valymas, langų plovimas, siurbliavimas mane kažkaip nuramina. Tvarkantis visada lydi mėgiama muzika. Taip palaipsniui ,,pabėgu" nuo liūdesį keliančių dalykų. Kadangi esu pedantė, po ilgo tvarkymosi jaučiuosi pavargusi ir netgi galiu išspausti šypseną, nepaisant užklupusio liūdesiuko.







