O man šiuo metu labai labai liūdna ir niekas nepadeda ...
Didžiausia laimė tai ta, kad nešioju džiaugsmelį savy..

Liūdna nebūtų, bet vyro nėra šalia, dar mėnesį laukti kol grįš, tai stogelis važiuoja, nervintis negaliu, žinau, bet kartais užeina tooookios skystos mintys, prapliūpstu ir nusiverkiu, kad akys net užrausta

Bandžiau ir apsipirkinėt, ir vaikščiot ir dainuot ir šokt, tvarkytis, valgyt, dirbti, sau malonias procedūras atlikti.. ir nieko - ką bedarau, vyras mintis užvaldęs

Dar dar šiek tiek padeda pokalbiai su uošve, kol pas ją, tol gerai, namo grįžtu ir vėl viskas iš naujo. Kaip sunku !!