QUOTE(Samta0204 @ 2010 03 17, 14:33)
Aciu mergaites uz palaikyma
As visalaika visa buiti ant savo peciu uzkrovus buvau, gal ir pati kalta

Pagal ji, jam uztenka per akys savo verslo, nepatempia jis visko kartu: darbo ir vaiku prieziura vakare

Pasiule iseiti aukle surasti kol gydysius

kitaip musu santykiai i tupika nuves
zinai svarbiausia, kad diedas netrukdytu, t.y. kad del jo dar nereiktu galvos sukt, kai as susirgau mums buvo 25 ir 26 metai, pati jaunyste, taip mano vyras nesedejo salia per chemijas, bet salia manes niek nesedejo, man to nereikejo, as susirasdavau skyriuj draugu, be to pati ten varinedavau per pietu pertrauka, tad greitai, greitai... taip daugeli namu darbu vis dar nudirbdavau pati kol galejau, as tiesiog stengiausi, kad mano liga neypatingai paveiktu musu kasdienini gyvenima, bet as visada zinojau, kad jis rupinsis manim ir vaiku, jei kas nutiktu, tad zinokit jam labiau kliuvo per antra nestuma mano, kai as susilauzius koja ir ranka gulejau nuo 7 men iki 9 ant lovos, mes uzaugom abu ir jei tada jis ko nors ir nepadare, tai dabar padare viska, kas imanoma ir dar daugiau, nes po to dar seke 2 operacijos, kai negali atsikelti po para is lovos, tai patikekit, vyras buvo ir sanitare, ir sesele, ir net pedikiuriste, nes taip reikejo
Jei yra pinigeliu auklei - taip ir daryciau, man labai tevai padejo, kai gydziausi, tiesiog augino mano dicke, nes mes abu dirbom ir plius gydymas 9 men. tesesi, ir maniskis toks ilgas, trys dienos is eiles plius 8 diena dar leki vaistu, po dvieju savaiciu kartoji, tame tarpe dar susigaudai naujus tyrimus
Papildyta:
QUOTE(ragnez @ 2010 03 17, 14:37)
samta, kai susirgau, mes pasamdem aukle ir namu tvarkytoja... nes as buvau visai nepajegi nei vaikus priziureti (tuo labiau, kad savaitemis guledavau ligoninej), nei namus tvarkyti.

daryciau dabar lygiai ta pati, tada labai ribojo finansai, plius aisku tevukai buvo jauni ir galejo labiau padeti