QUOTE(Biufka @ 2010 03 11, 16:51)
Laba diena visoms.
Kaip smagu, kad ką nors pakartoja!
: Puikus pasiekimas.
Mano mažius (jam 3 metai 5 mėn.) įsidrąsino (gal todėl, kad nebuvo kitų vaikų, o vasarą tai jų pilna) ir pagaliau nučiuožė nuo vienos čiuožyklos, kuri yra netoli mūsų esančioje žaidimų aikštelėje. Pirmą kartą padėjau (šiek tiek palaikiau už rankos), o paskui kad pradėjo čiuožinėti pats!
Biufka, šaunu
Na, maniškis su šitu reikalu tai bėdų neturi. Atvirkščiai
Jam tik lipti ir čiuožti terūpi. Nuo praeitų metų pavasario jau be palaikymų čiuožinėja, bet koordonacija tai tokia, kad labai juo pasitikėti negalima, tai ir laksto mamka su tečiu po tom čiuožyklom ir sergi, kad kur nenuvirstų (pasakojau, kad vieną kartą jau yra nudribęs, oi varge varge, nenoriu to nė prisiminti...). Ir šiandien nuvažiavome prie Kauno pilies pasivaikščioti - tai vienintelė vaiko ėjimo kryptis, kur, žinoma, link čiuožyklų, nors mes stengėmės sukti kuo toliau nuo jų
O ten purvynai murzynai prie čiuožyklų nusileidimo
Ir vis tiek turėjo nučiuožti, o paskui rėkiantį išnešėme iš aikštelės
O su tais žodžių pakartojimais - tai žinokite būna taip netikėtai, kad man kartais pasirodo, kad man pasigirdo ar pasivaideno. Pvz. šiandien lipame į mašiną su vaiku, o tėtis už vairo atsisuka ir sako: "labas, Jonuk". O Jonukas irgi: "labas"
(na, gal nelabai aiškiai tik). Vos nenugriuvau iš džiaugsmo.
Kai jį kalbini ar prašai ką kartoti - tai varo paukštiškai ir viskas.
