laukiam rezulatų 
QUOTE(Delkotais @ 2009 06 06, 23:25)
Sekmadienio vakarą? 
O aš dabar ruošiuosi labai sunkiam egzui, gyvenime dar tiek nesimokiau, egzas ketvirtadienį, o aš jau kalu kaip išprotėjus 
Tiesa vienas dar įsiterps pirmadienį, bet anam kokį pusdienį paskirsiu O paskui tinginiausiu kaip reikalas 
CinnamonQueen, tu irgi mokaisi TSPMI?
Nieko_rimto, žodžiu man būna retai, va šitas baisusi ketvirtadienį bus žodžiu. Man labiau patinka raštu, nes galiu pasėdėt ir pagalvot, ką nors atsimint. Nors kai žodžiu, tai dėstytojas gali pasitikslint ką nors, o tu gali pasitaisyt ar iš jo išraiškos suprast, kad nusišneki į pievas. O dėstytojų būna pačių įvairiausių. Vieni būna labai oficialūs ir orūs, o kiti kviečiasi po sesijos alaus
O aš dabar ruošiuosi labai sunkiam egzui, gyvenime dar tiek nesimokiau, egzas ketvirtadienį, o aš jau kalu kaip išprotėjus Tiesa vienas dar įsiterps pirmadienį, bet anam kokį pusdienį paskirsiu O paskui tinginiausiu kaip reikalas CinnamonQueen, tu irgi mokaisi TSPMI?
Nieko_rimto, žodžiu man būna retai, va šitas baisusi ketvirtadienį bus žodžiu. Man labiau patinka raštu, nes galiu pasėdėt ir pagalvot, ką nors atsimint. Nors kai žodžiu, tai dėstytojas gali pasitikslint ką nors, o tu gali pasitaisyt ar iš jo išraiškos suprast, kad nusišneki į pievas. O dėstytojų būna pačių įvairiausių. Vieni būna labai oficialūs ir orūs, o kiti kviečiasi po sesijos alaus
Sveika, Delkotais. Aš taip pat truputėlį mąstau apie TSPMI, bet man visi sako, kad tokius mokslus baigus darbą gausi tik per pažintis ir, apskritai, labai neapčiuopiama specialybė. Tad prašau šias mintis patvirtinti arba paneigti, nors prašyme, jeigu sulauksiu jo pildymo laiko, vis tiek rašysiu. Jeigu ne 1nr. tai bent kokiu 3 ar 4...
QUOTE(martinke @ 2009 06 11, 17:50)
Guvile, o tikiesi labai aukstais balais baigti, nes i TSPMI tokiu ir reikia, kiek girdejau...
Kokiais baigsiu, tokiais. Tikėtis daug galima, mokausi neblogai. O šiaip dabar ir svarstau, ar plėšt balus iki galo, ar galiu ir atsipūst. nes jei nestosiu čia, tai stosiu kitur, gal kur lengviau. Nors šiaip apie matkę dar galvoju, bet ten irgi nelengva
Sveikos 
Mano visų laikų baisiausias egzas praėjo visai nebaisiai, bet gal dėl to, kad ėjau paskutinė atsakinėti ir dėstytojas norėjo viską greičiau pabaigt. Gavau 29/30 
ir tik todėl, kad nesugebėjau atsakyti į patį lengviausią klausimą - paprasčiausiai nepatikėjau, kad įmanoma klaust tokio lengvo dalyko Maždaug, kas gi Brežniavo laikais buvo didžiausias oponentas SSRS? Tai ne gi JAV?! Daželinukai žino.. Galvojau, kad čia labai turbūt suktas klausimas..Po to abu su dėstytoju smagiai pažvengėm iš manęs. Tai va.. 
Bet užtat užtikrintai sumušiau sėdėjimo prie knygų rekordą - visą savaitę išsėdėjau nuo ryto iki vakaro!! Negaliu patikėti..
O dabar truputi apie TSPMI. Guvile, apie TSPMI esu parašius ilgą postą temoje "Kur stoti?", dabar ji jau nustumta kažkur toli, gal i 4 ar 5 temų puslapį, jei netingi paieškok.
Apie darbo perspektyvas sunkoka ką nors tvirtai pasakyti, mane pačią kankina abejonės, ypač dėl tos krizės, nes dabar beveik su visom specialybėm labai sunku rasti darbą. Daugelyje vietų į valstybines tarnybas tikrai sunku papulti, nes konkursai organizuojami tik dėl grožio ir galiausiai priimamas pažįstamas žmogus. Kur nors mokslinėje/akademinėje sferoje manau viskas skaidriau, nes ten svarbu, kad tikrai turėtum košės ir žinių galvoj, antraip jokios naudos iš tavęs. Tai būtų įvairūs tyrimų institutai, kuriuose dirba ekspertai, besigilinantys į kokią nors temą, tarkim geopolitiką, vidurio Europos studijas ir panašiai. Kita didelė sfera yra įvairūs patarėjų pulkai, nes visi aukštesni pareigūnai turi bent po kelis, o kai kurie ir visą armiją patarėjų - gi negali žmogus visko žinoti. Šituo keliu vėliau įmanoma nueiti ir į aukštąją politiką. Apskritai, man regis, baigus politikos mokslus yra 3 pagrindinaii keliai: aukštoji politika, ekspertai ir biurokratija. Pirmieji yra žmonės, kurie turi lyderio savybių - jie drąsiai bendrauja ir reiškai savo nuomonę prieš auditoriją, yra charizmatiški, mėgsta vadovauti ir nebijo atsakomybės. Taigi galiausiai jie prasimuša kur nors aukštai, šmėžuoja televizijoje ir priima svarbius sprendimus. Už jų nugaros visada stovi ekspertų specialistų būrys, kurie tam tikra prasme atstoja lyderiams smegenis. Paprastai tokiais tampa žmonės, kurie turi analitinį mąstymą, yra smalsūs, yra pasinešę ir aktyviai domisi savo sritimi, galiausiai tampa tikrais žinovais. Jiems nebūtina būti iškalbiems ir charizmatiškiems, nes jie dirba komandoje arba individualiai, analizuoja klausimus ir pateikia informaciją lyderiams. Jie yra visuomenėje nematomi protai. O likusi grupė - biurokratai, tie kurie tiesiog vykdo nurodymus. Į šitą grupę patenka žmonės, kurie nelinkę per daug filosofuoti, mėgsta konkretumą, yra darbštūs ir tikslūs (arba ne), nemėgsta vadovauti ir užsikrauti atsakomybės. Dar yra ketvirta grupė - tai tie, kurie suvokia, kad nenori sieti savo gyvenimo su politika ir galiausiai įsipaišo visai kitur. Man regis, tokių netgi nemažai.
Jeigu turi ir lyderio ir mąstytojo savybiu, tai, manau, bet kuriuo atveju kur nors įsitvirtinsi, o sunkiausia tikriausiai tiems, kurie iš tikrųjų nesidomi sritimi ir įstoja tik todėl, kad pavadinimas gražiai skamba. Labai svarbu, kad iš tikrųjų bent kažkiek domėtumeisi politika ir tarptautiniais santykiai, nes per paskaitas gauni tik mažą dalį reikiamos informacijos, visa kita kaupiasi tavo pačios iniciatyva skaitinėjant straipsnius, knygas, lankantis konferencijose, bendraujant su užsieniečiais ir pan. Tai aišku nereiškai, kad turi žinoti visas politines apkalbas, kada koks seimūnas prisigėręs šlaistėsi Seimo koridoriais ar kas ką apšmeižė. Šiaip jau yra daug įdomesnių dalykų ir svarbesnių dalykų. Politika yra labai kompleksiškas dalykas ir jei nori įsigilinti į kokią nors sritį turi domėtis įvairiais aspektais. Tarkim, jei nori tapti Artimųjų Rytų politikos eksperte, turi domėtis to krašto istorija, kultūra, religija, filosofija, tradicijomis, teise, ekonomika, na ir, žinoma, politika.
Žodžiu, aš patarčiau į TSPMI stoti tiems žmonėms, kurie mėgsta savarankiškai mąstyti, knaisiotis, patys analizuoti ir susiformuluoti savo nuomonę. O nepatarčiau stoti tiems, kas mėgsta labai kokrečius mokslus ir kankinasi, kai reikia išmokti ką nors abstraktaus. Per egzaminus neretai liepiama pateikti net ne konkrečius faktus, o savo kritišką nuomonę remiantis tais faktais. Politikos neįmanoma išmanyti kaip faktų rinkinio ir ten niekada nebūna vieno atsakymo, visada galima interpretuoti savaip, aišku būtina argumentuoti.
Aš pati į TSPMI stojau, nes nežinojau, kur stoti, ir bandžiau rinktis pagal savo charakterį atmetimo būdu. Pirmas kursas buvo įdomus, nes dėstė keli, mano nuomone, įdomiausi dėstytojai visame fakultete (abu dėsto filosofiją), vėliau buvo kažkokia krizė, o pastaruoju metu darosi vis įdomiau, bet vis tiek nesu tikra, kad esu savo vėžiose. Antra vertus, kol kas nežinau, ką kitą galečiau studijuoti. Na bent jau labai džiaugiuosi, kad nestojau į teisę, kurią buvau parašius 2 numeriu
O kaip tu pati nusakytum pati savo charakterį ir pomėgius?
Mano visų laikų baisiausias egzas praėjo visai nebaisiai, bet gal dėl to, kad ėjau paskutinė atsakinėti ir dėstytojas norėjo viską greičiau pabaigt. Gavau 29/30 ir tik todėl, kad nesugebėjau atsakyti į patį lengviausią klausimą - paprasčiausiai nepatikėjau, kad įmanoma klaust tokio lengvo dalyko Maždaug, kas gi Brežniavo laikais buvo didžiausias oponentas SSRS? Tai ne gi JAV?! Daželinukai žino.. Galvojau, kad čia labai turbūt suktas klausimas..Po to abu su dėstytoju smagiai pažvengėm iš manęs. Tai va.. Bet užtat užtikrintai sumušiau sėdėjimo prie knygų rekordą - visą savaitę išsėdėjau nuo ryto iki vakaro!! Negaliu patikėti..O dabar truputi apie TSPMI. Guvile, apie TSPMI esu parašius ilgą postą temoje "Kur stoti?", dabar ji jau nustumta kažkur toli, gal i 4 ar 5 temų puslapį, jei netingi paieškok.
Apie darbo perspektyvas sunkoka ką nors tvirtai pasakyti, mane pačią kankina abejonės, ypač dėl tos krizės, nes dabar beveik su visom specialybėm labai sunku rasti darbą. Daugelyje vietų į valstybines tarnybas tikrai sunku papulti, nes konkursai organizuojami tik dėl grožio ir galiausiai priimamas pažįstamas žmogus. Kur nors mokslinėje/akademinėje sferoje manau viskas skaidriau, nes ten svarbu, kad tikrai turėtum košės ir žinių galvoj, antraip jokios naudos iš tavęs. Tai būtų įvairūs tyrimų institutai, kuriuose dirba ekspertai, besigilinantys į kokią nors temą, tarkim geopolitiką, vidurio Europos studijas ir panašiai. Kita didelė sfera yra įvairūs patarėjų pulkai, nes visi aukštesni pareigūnai turi bent po kelis, o kai kurie ir visą armiją patarėjų - gi negali žmogus visko žinoti. Šituo keliu vėliau įmanoma nueiti ir į aukštąją politiką. Apskritai, man regis, baigus politikos mokslus yra 3 pagrindinaii keliai: aukštoji politika, ekspertai ir biurokratija. Pirmieji yra žmonės, kurie turi lyderio savybių - jie drąsiai bendrauja ir reiškai savo nuomonę prieš auditoriją, yra charizmatiški, mėgsta vadovauti ir nebijo atsakomybės. Taigi galiausiai jie prasimuša kur nors aukštai, šmėžuoja televizijoje ir priima svarbius sprendimus. Už jų nugaros visada stovi ekspertų specialistų būrys, kurie tam tikra prasme atstoja lyderiams smegenis. Paprastai tokiais tampa žmonės, kurie turi analitinį mąstymą, yra smalsūs, yra pasinešę ir aktyviai domisi savo sritimi, galiausiai tampa tikrais žinovais. Jiems nebūtina būti iškalbiems ir charizmatiškiems, nes jie dirba komandoje arba individualiai, analizuoja klausimus ir pateikia informaciją lyderiams. Jie yra visuomenėje nematomi protai. O likusi grupė - biurokratai, tie kurie tiesiog vykdo nurodymus. Į šitą grupę patenka žmonės, kurie nelinkę per daug filosofuoti, mėgsta konkretumą, yra darbštūs ir tikslūs (arba ne
), nemėgsta vadovauti ir užsikrauti atsakomybės. Dar yra ketvirta grupė - tai tie, kurie suvokia, kad nenori sieti savo gyvenimo su politika ir galiausiai įsipaišo visai kitur. Man regis, tokių netgi nemažai.Jeigu turi ir lyderio ir mąstytojo savybiu, tai, manau, bet kuriuo atveju kur nors įsitvirtinsi, o sunkiausia tikriausiai tiems, kurie iš tikrųjų nesidomi sritimi ir įstoja tik todėl, kad pavadinimas gražiai skamba. Labai svarbu, kad iš tikrųjų bent kažkiek domėtumeisi politika ir tarptautiniais santykiai, nes per paskaitas gauni tik mažą dalį reikiamos informacijos, visa kita kaupiasi tavo pačios iniciatyva skaitinėjant straipsnius, knygas, lankantis konferencijose, bendraujant su užsieniečiais ir pan. Tai aišku nereiškai, kad turi žinoti visas politines apkalbas, kada koks seimūnas prisigėręs šlaistėsi Seimo koridoriais ar kas ką apšmeižė. Šiaip jau yra daug įdomesnių dalykų ir svarbesnių dalykų. Politika yra labai kompleksiškas dalykas ir jei nori įsigilinti į kokią nors sritį turi domėtis įvairiais aspektais. Tarkim, jei nori tapti Artimųjų Rytų politikos eksperte, turi domėtis to krašto istorija, kultūra, religija, filosofija, tradicijomis, teise, ekonomika, na ir, žinoma, politika.
Žodžiu, aš patarčiau į TSPMI stoti tiems žmonėms, kurie mėgsta savarankiškai mąstyti, knaisiotis, patys analizuoti ir susiformuluoti savo nuomonę. O nepatarčiau stoti tiems, kas mėgsta labai kokrečius mokslus ir kankinasi, kai reikia išmokti ką nors abstraktaus. Per egzaminus neretai liepiama pateikti net ne konkrečius faktus, o savo kritišką nuomonę remiantis tais faktais. Politikos neįmanoma išmanyti kaip faktų rinkinio ir ten niekada nebūna vieno atsakymo, visada galima interpretuoti savaip, aišku būtina argumentuoti.
Aš pati į TSPMI stojau, nes nežinojau, kur stoti, ir bandžiau rinktis pagal savo charakterį atmetimo būdu. Pirmas kursas buvo įdomus, nes dėstė keli, mano nuomone, įdomiausi dėstytojai visame fakultete (abu dėsto filosofiją), vėliau buvo kažkokia krizė, o pastaruoju metu darosi vis įdomiau, bet vis tiek nesu tikra, kad esu savo vėžiose. Antra vertus, kol kas nežinau, ką kitą galečiau studijuoti. Na bent jau labai džiaugiuosi, kad nestojau į teisę, kurią buvau parašius 2 numeriu
O kaip tu pati nusakytum pati savo charakterį ir pomėgius?
Dekoltais sveikinimai! :} vunderkindas, klausyk 
sveikinimai! :} vunderkindas, klausyk
o man toks klausimėlis iškilo: kaip tikrina istoriją pagal instrukcijas, tai atsakymas turi būti suformuluotas lygiai taip kaip jose parašyta? ar gali būt ta pati mintis tik kitaip suformuluota? 
Žinoma, kad mintis juk yra daugybė būdų tą pačią mintį suformuluoti skirtingais žodžiais. Tikriausiai įmanoma, kad užskaito ir vieną iš dviejų taškų ir panašiai, jei mintis į tą pusę, bet kartu įvelta ir kažkas ne į temą. Nors šiaip nežinau aš tų taisyklių, bet būtų logiška, ar ne?
Papildyta:
Aj, ir ačiū už sveikinimus laimės pilnos kelnės, net nebežinau ką veikt iš tos laimės
juk yra daugybė būdų tą pačią mintį suformuluoti skirtingais žodžiais. Tikriausiai įmanoma, kad užskaito ir vieną iš dviejų taškų ir panašiai, jei mintis į tą pusę, bet kartu įvelta ir kažkas ne į temą. Nors šiaip nežinau aš tų taisyklių, bet būtų logiška, ar ne? Papildyta:
Aj, ir ačiū už sveikinimus
laimės pilnos kelnės, net nebežinau ką veikt iš tos laimės
QUOTE(Delkotais @ 2009 06 12, 16:21)
Sveikos Mano visų laikų baisiausias egzas praėjo visai nebaisiai, bet gal dėl to, kad ėjau paskutinė atsakinėti ir dėstytojas norėjo viską greičiau pabaigt. Gavau 29/30 ir tik todėl, kad nesugebėjau atsakyti į patį lengviausią klausimą - paprasčiausiai nepatikėjau, kad įmanoma klaust tokio lengvo dalyko Maždaug, kas gi Brežniavo laikais buvo didžiausias oponentas SSRS? Tai ne gi JAV?! Daželinukai žino.. Galvojau, kad čia labai turbūt suktas klausimas..Po to abu su dėstytoju smagiai pažvengėm iš manęs. Tai va.. Bet užtat užtikrintai sumušiau sėdėjimo prie knygų rekordą - visą savaitę išsėdėjau nuo ryto iki vakaro!! Negaliu patikėti..
O dabar truputi apie TSPMI. Guvile, apie TSPMI esu parašius ilgą postą temoje "Kur stoti?", dabar ji jau nustumta kažkur toli, gal i 4 ar 5 temų puslapį, jei netingi paieškok.
Apie darbo perspektyvas sunkoka ką nors tvirtai pasakyti, mane pačią kankina abejonės, ypač dėl tos krizės, nes dabar beveik su visom specialybėm labai sunku rasti darbą. Daugelyje vietų į valstybines tarnybas tikrai sunku papulti, nes konkursai organizuojami tik dėl grožio ir galiausiai priimamas pažįstamas žmogus. Kur nors mokslinėje/akademinėje sferoje manau viskas skaidriau, nes ten svarbu, kad tikrai turėtum košės ir žinių galvoj, antraip jokios naudos iš tavęs. Tai būtų įvairūs tyrimų institutai, kuriuose dirba ekspertai, besigilinantys į kokią nors temą, tarkim geopolitiką, vidurio Europos studijas ir panašiai. Kita didelė sfera yra įvairūs patarėjų pulkai, nes visi aukštesni pareigūnai turi bent po kelis, o kai kurie ir visą armiją patarėjų - gi negali žmogus visko žinoti. Šituo keliu vėliau įmanoma nueiti ir į aukštąją politiką. Apskritai, man regis, baigus politikos mokslus yra 3 pagrindinaii keliai: aukštoji politika, ekspertai ir biurokratija. Pirmieji yra žmonės, kurie turi lyderio savybių - jie drąsiai bendrauja ir reiškai savo nuomonę prieš auditoriją, yra charizmatiški, mėgsta vadovauti ir nebijo atsakomybės. Taigi galiausiai jie prasimuša kur nors aukštai, šmėžuoja televizijoje ir priima svarbius sprendimus. Už jų nugaros visada stovi ekspertų specialistų būrys, kurie tam tikra prasme atstoja lyderiams smegenis. Paprastai tokiais tampa žmonės, kurie turi analitinį mąstymą, yra smalsūs, yra pasinešę ir aktyviai domisi savo sritimi, galiausiai tampa tikrais žinovais. Jiems nebūtina būti iškalbiems ir charizmatiškiems, nes jie dirba komandoje arba individualiai, analizuoja klausimus ir pateikia informaciją lyderiams. Jie yra visuomenėje nematomi protai. O likusi grupė - biurokratai, tie kurie tiesiog vykdo nurodymus. Į šitą grupę patenka žmonės, kurie nelinkę per daug filosofuoti, mėgsta konkretumą, yra darbštūs ir tikslūs (arba ne), nemėgsta vadovauti ir užsikrauti atsakomybės. Dar yra ketvirta grupė - tai tie, kurie suvokia, kad nenori sieti savo gyvenimo su politika ir galiausiai įsipaišo visai kitur. Man regis, tokių netgi nemažai.
Jeigu turi ir lyderio ir mąstytojo savybiu, tai, manau, bet kuriuo atveju kur nors įsitvirtinsi, o sunkiausia tikriausiai tiems, kurie iš tikrųjų nesidomi sritimi ir įstoja tik todėl, kad pavadinimas gražiai skamba. Labai svarbu, kad iš tikrųjų bent kažkiek domėtumeisi politika ir tarptautiniais santykiai, nes per paskaitas gauni tik mažą dalį reikiamos informacijos, visa kita kaupiasi tavo pačios iniciatyva skaitinėjant straipsnius, knygas, lankantis konferencijose, bendraujant su užsieniečiais ir pan. Tai aišku nereiškai, kad turi žinoti visas politines apkalbas, kada koks seimūnas prisigėręs šlaistėsi Seimo koridoriais ar kas ką apšmeižė. Šiaip jau yra daug įdomesnių dalykų ir svarbesnių dalykų. Politika yra labai kompleksiškas dalykas ir jei nori įsigilinti į kokią nors sritį turi domėtis įvairiais aspektais. Tarkim, jei nori tapti Artimųjų Rytų politikos eksperte, turi domėtis to krašto istorija, kultūra, religija, filosofija, tradicijomis, teise, ekonomika, na ir, žinoma, politika.
Žodžiu, aš patarčiau į TSPMI stoti tiems žmonėms, kurie mėgsta savarankiškai mąstyti, knaisiotis, patys analizuoti ir susiformuluoti savo nuomonę. O nepatarčiau stoti tiems, kas mėgsta labai kokrečius mokslus ir kankinasi, kai reikia išmokti ką nors abstraktaus. Per egzaminus neretai liepiama pateikti net ne konkrečius faktus, o savo kritišką nuomonę remiantis tais faktais. Politikos neįmanoma išmanyti kaip faktų rinkinio ir ten niekada nebūna vieno atsakymo, visada galima interpretuoti savaip, aišku būtina argumentuoti.
Aš pati į TSPMI stojau, nes nežinojau, kur stoti, ir bandžiau rinktis pagal savo charakterį atmetimo būdu. Pirmas kursas buvo įdomus, nes dėstė keli, mano nuomone, įdomiausi dėstytojai visame fakultete (abu dėsto filosofiją), vėliau buvo kažkokia krizė, o pastaruoju metu darosi vis įdomiau, bet vis tiek nesu tikra, kad esu savo vėžiose. Antra vertus, kol kas nežinau, ką kitą galečiau studijuoti. Na bent jau labai džiaugiuosi, kad nestojau į teisę, kurią buvau parašius 2 numeriu
O kaip tu pati nusakytum pati savo charakterį ir pomėgius?
Mano visų laikų baisiausias egzas praėjo visai nebaisiai, bet gal dėl to, kad ėjau paskutinė atsakinėti ir dėstytojas norėjo viską greičiau pabaigt. Gavau 29/30 ir tik todėl, kad nesugebėjau atsakyti į patį lengviausią klausimą - paprasčiausiai nepatikėjau, kad įmanoma klaust tokio lengvo dalyko Maždaug, kas gi Brežniavo laikais buvo didžiausias oponentas SSRS? Tai ne gi JAV?! Daželinukai žino.. Galvojau, kad čia labai turbūt suktas klausimas..Po to abu su dėstytoju smagiai pažvengėm iš manęs. Tai va.. Bet užtat užtikrintai sumušiau sėdėjimo prie knygų rekordą - visą savaitę išsėdėjau nuo ryto iki vakaro!! Negaliu patikėti..O dabar truputi apie TSPMI. Guvile, apie TSPMI esu parašius ilgą postą temoje "Kur stoti?", dabar ji jau nustumta kažkur toli, gal i 4 ar 5 temų puslapį, jei netingi paieškok.
Apie darbo perspektyvas sunkoka ką nors tvirtai pasakyti, mane pačią kankina abejonės, ypač dėl tos krizės, nes dabar beveik su visom specialybėm labai sunku rasti darbą. Daugelyje vietų į valstybines tarnybas tikrai sunku papulti, nes konkursai organizuojami tik dėl grožio ir galiausiai priimamas pažįstamas žmogus. Kur nors mokslinėje/akademinėje sferoje manau viskas skaidriau, nes ten svarbu, kad tikrai turėtum košės ir žinių galvoj, antraip jokios naudos iš tavęs. Tai būtų įvairūs tyrimų institutai, kuriuose dirba ekspertai, besigilinantys į kokią nors temą, tarkim geopolitiką, vidurio Europos studijas ir panašiai. Kita didelė sfera yra įvairūs patarėjų pulkai, nes visi aukštesni pareigūnai turi bent po kelis, o kai kurie ir visą armiją patarėjų - gi negali žmogus visko žinoti. Šituo keliu vėliau įmanoma nueiti ir į aukštąją politiką. Apskritai, man regis, baigus politikos mokslus yra 3 pagrindinaii keliai: aukštoji politika, ekspertai ir biurokratija. Pirmieji yra žmonės, kurie turi lyderio savybių - jie drąsiai bendrauja ir reiškai savo nuomonę prieš auditoriją, yra charizmatiški, mėgsta vadovauti ir nebijo atsakomybės. Taigi galiausiai jie prasimuša kur nors aukštai, šmėžuoja televizijoje ir priima svarbius sprendimus. Už jų nugaros visada stovi ekspertų specialistų būrys, kurie tam tikra prasme atstoja lyderiams smegenis. Paprastai tokiais tampa žmonės, kurie turi analitinį mąstymą, yra smalsūs, yra pasinešę ir aktyviai domisi savo sritimi, galiausiai tampa tikrais žinovais. Jiems nebūtina būti iškalbiems ir charizmatiškiems, nes jie dirba komandoje arba individualiai, analizuoja klausimus ir pateikia informaciją lyderiams. Jie yra visuomenėje nematomi protai. O likusi grupė - biurokratai, tie kurie tiesiog vykdo nurodymus. Į šitą grupę patenka žmonės, kurie nelinkę per daug filosofuoti, mėgsta konkretumą, yra darbštūs ir tikslūs (arba ne
), nemėgsta vadovauti ir užsikrauti atsakomybės. Dar yra ketvirta grupė - tai tie, kurie suvokia, kad nenori sieti savo gyvenimo su politika ir galiausiai įsipaišo visai kitur. Man regis, tokių netgi nemažai.Jeigu turi ir lyderio ir mąstytojo savybiu, tai, manau, bet kuriuo atveju kur nors įsitvirtinsi, o sunkiausia tikriausiai tiems, kurie iš tikrųjų nesidomi sritimi ir įstoja tik todėl, kad pavadinimas gražiai skamba. Labai svarbu, kad iš tikrųjų bent kažkiek domėtumeisi politika ir tarptautiniais santykiai, nes per paskaitas gauni tik mažą dalį reikiamos informacijos, visa kita kaupiasi tavo pačios iniciatyva skaitinėjant straipsnius, knygas, lankantis konferencijose, bendraujant su užsieniečiais ir pan. Tai aišku nereiškai, kad turi žinoti visas politines apkalbas, kada koks seimūnas prisigėręs šlaistėsi Seimo koridoriais ar kas ką apšmeižė. Šiaip jau yra daug įdomesnių dalykų ir svarbesnių dalykų. Politika yra labai kompleksiškas dalykas ir jei nori įsigilinti į kokią nors sritį turi domėtis įvairiais aspektais. Tarkim, jei nori tapti Artimųjų Rytų politikos eksperte, turi domėtis to krašto istorija, kultūra, religija, filosofija, tradicijomis, teise, ekonomika, na ir, žinoma, politika.
Žodžiu, aš patarčiau į TSPMI stoti tiems žmonėms, kurie mėgsta savarankiškai mąstyti, knaisiotis, patys analizuoti ir susiformuluoti savo nuomonę. O nepatarčiau stoti tiems, kas mėgsta labai kokrečius mokslus ir kankinasi, kai reikia išmokti ką nors abstraktaus. Per egzaminus neretai liepiama pateikti net ne konkrečius faktus, o savo kritišką nuomonę remiantis tais faktais. Politikos neįmanoma išmanyti kaip faktų rinkinio ir ten niekada nebūna vieno atsakymo, visada galima interpretuoti savaip, aišku būtina argumentuoti.
Aš pati į TSPMI stojau, nes nežinojau, kur stoti, ir bandžiau rinktis pagal savo charakterį atmetimo būdu. Pirmas kursas buvo įdomus, nes dėstė keli, mano nuomone, įdomiausi dėstytojai visame fakultete (abu dėsto filosofiją), vėliau buvo kažkokia krizė, o pastaruoju metu darosi vis įdomiau, bet vis tiek nesu tikra, kad esu savo vėžiose. Antra vertus, kol kas nežinau, ką kitą galečiau studijuoti. Na bent jau labai džiaugiuosi, kad nestojau į teisę, kurią buvau parašius 2 numeriu
O kaip tu pati nusakytum pati savo charakterį ir pomėgius?
Delkotais, labai labai ačiū už toookią išsamią informaciją ir patirtį. Labai smagu sužinoti viską iš pirmųjų lūpų. Ir visgi aš dar abejoju, nes nežinau, ar dirbti darbą su žmonėmis, ar su skaičiais. Ta politika tarsi ir viliotų, bet vis galvoju, kad man bus nuobodu
Sunku man save apibūdinti. Aš tiesiog galvoju, kad jeigu reikės, pritapsiu visur. Nes žinau, kad jeigu noriu, galiu daug pasiekti. Vat tame ir yra kabliukas, suprasti, ko aš pati noriu. Baisu yra įstoti ten, kur neįdomu ir kur rankos nekyla kažkuo domėtis ir dirbti. Bet vėl gi, specialybių be trūkumų nebūna. Visur yra privalumų ir trūkumų, tik reikia apsispręsti, kur tie trūkumai mažiau skaudūs
Gana kardinalus pasirinkimas - matematika ar politika. Bet tikriausiai esi iš tų, kuriems viskas sekasi vienodai puikiai, todel suprantu tave, kaip sunku nuspręsti.
Matematikoje, manau, labai svarbu, kad žmogus iš tikrųjų turėtų talentą skaičiams. Tai kaip ir savaime suprantama.. Tiesiog kartais būna, kad mokykloje žmonės turi gerus pažymius iš matematikos tik todėl, kad iš tiesų daug mokosi ir stengiasi. Aš irgi turėjau palyginti neblogus pažymius, bet, manau, tik todėl kad pries kontrolinį visuomet praleisdavau vakarą mokydamasi ir kartodamasi. Bet buvo ir tokių žmonių, kurie net ir nesiruošdami turėjo dar geresnius pažymius
žodžiu, talentingi tinginiai. Aš būdavo ir žinodama visą teoriją spoksau į lygtį ir nežinau nuo ko pradėti Paskui susitaikiau, kad jei neduota man, tai neduota. O talentingiems klasės tinginiams iki šiol gerai sekasi universitete 
nors ten, kiek girdėjau iš jų pačių, jau kitas lygis ir dėstytojai aiškina labai greitai, daug ką tenka išmąstyti pačiam.
Bet kaip sake Martinke, visos specilybės turi trūkumų ir nereiktų tikėtis, kad dangus bus visad mėlynas. Nepažįstu nei vieno studento, kuris universitete tik mėgautųsi savo specialybe. Visada būna tų sunkumų, pasitaiko nuobodžių dėstytojų arba nekokybiškų dalykų, kartais mokaisi ir galvoje kirba "kam viso to reikia?"... Bet yra ir daug nuostabių akimirkų.
Bet tikriausiai esi iš tų, kuriems viskas sekasi vienodai puikiai, todel suprantu tave, kaip sunku nuspręsti.Matematikoje, manau, labai svarbu, kad žmogus iš tikrųjų turėtų talentą skaičiams. Tai kaip ir savaime suprantama.. Tiesiog kartais būna, kad mokykloje žmonės turi gerus pažymius iš matematikos tik todėl, kad iš tiesų daug mokosi ir stengiasi. Aš irgi turėjau palyginti neblogus pažymius, bet, manau, tik todėl kad pries kontrolinį visuomet praleisdavau vakarą mokydamasi ir kartodamasi. Bet buvo ir tokių žmonių, kurie net ir nesiruošdami turėjo dar geresnius pažymius
žodžiu, talentingi tinginiai. Aš būdavo ir žinodama visą teoriją spoksau į lygtį ir nežinau nuo ko pradėti Paskui susitaikiau, kad jei neduota man, tai neduota. O talentingiems klasės tinginiams iki šiol gerai sekasi universitete nors ten, kiek girdėjau iš jų pačių, jau kitas lygis ir dėstytojai aiškina labai greitai, daug ką tenka išmąstyti pačiam. Bet kaip sake Martinke, visos specilybės turi trūkumų ir nereiktų tikėtis, kad dangus bus visad mėlynas. Nepažįstu nei vieno studento, kuris universitete tik mėgautųsi savo specialybe. Visada būna tų sunkumų, pasitaiko nuobodžių dėstytojų arba nekokybiškų dalykų, kartais mokaisi ir galvoje kirba "kam viso to reikia?"... Bet yra ir daug nuostabių akimirkų.
QUOTE(Delkotais @ 2009 06 14, 14:20)
Gana kardinalus pasirinkimas - matematika ar politika. Bet tikriausiai esi iš tų, kuriems viskas sekasi vienodai puikiai, todel suprantu tave, kaip sunku nuspręsti.
Matematikoje, manau, labai svarbu, kad žmogus iš tikrųjų turėtų talentą skaičiams. Tai kaip ir savaime suprantama.. Tiesiog kartais būna, kad mokykloje žmonės turi gerus pažymius iš matematikos tik todėl, kad iš tiesų daug mokosi ir stengiasi. Aš irgi turėjau palyginti neblogus pažymius, bet, manau, tik todėl kad pries kontrolinį visuomet praleisdavau vakarą mokydamasi ir kartodamasi. Bet buvo ir tokių žmonių, kurie net ir nesiruošdami turėjo dar geresnius pažymius žodžiu, talentingi tinginiai. Aš būdavo ir žinodama visą teoriją spoksau į lygtį ir nežinau nuo ko pradėti Paskui susitaikiau, kad jei neduota man, tai neduota. O talentingiems klasės tinginiams iki šiol gerai sekasi universitete nors ten, kiek girdėjau iš jų pačių, jau kitas lygis ir dėstytojai aiškina labai greitai, daug ką tenka išmąstyti pačiam.
Bet kaip sake Martinke, visos specilybės turi trūkumų ir nereiktų tikėtis, kad dangus bus visad mėlynas. Nepažįstu nei vieno studento, kuris universitete tik mėgautųsi savo specialybe. Visada būna tų sunkumų, pasitaiko nuobodžių dėstytojų arba nekokybiškų dalykų, kartais mokaisi ir galvoje kirba "kam viso to reikia?"... Bet yra ir daug nuostabių akimirkų.
Bet tikriausiai esi iš tų, kuriems viskas sekasi vienodai puikiai, todel suprantu tave, kaip sunku nuspręsti.Matematikoje, manau, labai svarbu, kad žmogus iš tikrųjų turėtų talentą skaičiams. Tai kaip ir savaime suprantama.. Tiesiog kartais būna, kad mokykloje žmonės turi gerus pažymius iš matematikos tik todėl, kad iš tiesų daug mokosi ir stengiasi. Aš irgi turėjau palyginti neblogus pažymius, bet, manau, tik todėl kad pries kontrolinį visuomet praleisdavau vakarą mokydamasi ir kartodamasi. Bet buvo ir tokių žmonių, kurie net ir nesiruošdami turėjo dar geresnius pažymius
žodžiu, talentingi tinginiai. Aš būdavo ir žinodama visą teoriją spoksau į lygtį ir nežinau nuo ko pradėti Paskui susitaikiau, kad jei neduota man, tai neduota. O talentingiems klasės tinginiams iki šiol gerai sekasi universitete nors ten, kiek girdėjau iš jų pačių, jau kitas lygis ir dėstytojai aiškina labai greitai, daug ką tenka išmąstyti pačiam. Bet kaip sake Martinke, visos specilybės turi trūkumų ir nereiktų tikėtis, kad dangus bus visad mėlynas. Nepažįstu nei vieno studento, kuris universitete tik mėgautųsi savo specialybe. Visada būna tų sunkumų, pasitaiko nuobodžių dėstytojų arba nekokybiškų dalykų, kartais mokaisi ir galvoje kirba "kam viso to reikia?"... Bet yra ir daug nuostabių akimirkų.
Jo, prie matkės labai sėdėt nereikia, bet nepasikartojus baisu kontrą rašyt
Žodžiu, galvoju, ar tikrai patiktų man ta matkė. Šiaip galvoju, kad puiki specialybė, nes toks jausmas, kad matematika visų mokslų motina.Jeigu moki skaičiuot, visa kita nesvarbu. BET gal aš neatlaikysiu to krūvio ir gal nesu labai gabi matematikoj...
