Nagi, sveikos, merginos,
AŠ JAU NAMIE PO VISKO
galiu papasakot smulkmenas, nes žiūriu, čia labai jau į jas įsitraukę, tik man jau akivaizdu, kad kiekvienoj ligoninėj skirtinga tvarka, tad mano pasakojimas naudingas tik pas Vanagą besioperuojančioms. šviežios naujienos, taip sakant
beje, pradžiai, ačiū už palaikymą tuo metu, kai aš belaukdama operacijos sienom lipau, o dabar beskaitydama Jūsų įspūdžius, vos begalėjau kvatot pilvą susiėmus
Linutai, jau į daugelį Tavo klausimų atsakė, bet aš su šviežiom naujienom galiu papildyti.
Taigi o buvo taip... dieną prieš operaciją 11val. buvo liepta prisistatyti su Cololyt ir vandeniu ir kt. Dieną prieš tai pasiskambinau gydytojui, kad nevisiškai pagijau po bronchito, dar kosėju. tai atėjusiai iškart pasikvietė anesteziologę, kuri apžiūrėjo, paklausė plaučius, žiūrėjo, kad nebūtų slogos, buvo svarbu, kad gerti antibiotikai, bet kraujas buvo geras, ji leido operuoti.
Taigi
Rutaute, pas mano gydytoją su sloga tikrai niekas Tavęs neoperuotų, bet kaip Vilniuje šie klausimai sprendžiami, tai gali būti ir kitaip. mat klinikose yra didžiulis konvejeris ir mažai jie ten žiūri, o čia (krikščioniški gimdymo namai) apimtys mažesnės, tad viskas kaip namie. aš apie ligonines buvau labai prastos nuomones, o man čia net patiko
kliuvo dvivietė palata, priežiūra superinė, valgis irgi, ko daugiau norėt
ir tiesa, dar visoms dėl
Alytaus atvejo. mano kaimynei gydytojas sakė, kad ten operuojanti gydytoja buvo kažkada jo studentė, ir viena iš prasčiausių... taigi ne tik anesteziologo kaltė ten, bet ir kažką dar padarė kartu visi daktarai ir slepia dabar...
taigi grįžtu prie dienos iki operacijos. surašė pagrindinius duomenis, nuvedė į palatą ir viskas, davė nurodymus, kad 14-15val. kas 15minučių išgerti 1l sumaišyto vandens su Cololytu, o paskui 18-23val. dar paparasto mineralinio vandens 1,5-2l. tas skystimėlis man visai netgi skanus buvo
apie 17val. pramušė ir pradėjau lakstyti į tuliką. dar pietum sriubytės gavau. kažkada atėjo anesteziologė, susirašė visas ligas, kokius vaistus geriu, gerklę apžiūrėjo. vakarui raminančių tabletę sesutė davė, bet ji manęs neveikė, aš dar savo pusę išgėriau, bet išvis manęs niekas neveikė. nervai darė savo. pamiegojau kelias valandas...
iš ryto veiksmas prasideda jau nuo 6 val. Liepė nusiprausti, išsišveisti bambą, apirengiau tuos baltus marškinukus iki plikos šukuosenos, 7 val. suleido vaistus nuo pykinimo ir raminančius. ir laukiau operacijos, nes tą dieną kažkaip mano vienos sudėtingiausia operacija buvo, kitų neturėjo. bet 8val. visas personalas išėjo į susirinkimą, tai aš iki 10 val. sienom lipau iš nervų, jokie tie raminantys neveikė
nu o pati operacija buvo taip. atėjo sesutė išsivesti, buvau su marškinukais, chalatu, į kurio kišenę įsidėjau mobilų, vilnonėm kojinėm, nes aš tokia amžinai sušalus ir tapkėm (jeigu turiu kitų vertingų daiktų, prašė duot, kažkas būtų saugojęs, kad nepalikti palatoj, bet aš viską atidaviau vyrui išvežti namo). prieš operacinėj davė tokias ilgas medvilnines baltas kojines iki kelių, kurias užsidėjau ant savo vilnonių, palikau chalatą ir tapkes ir nuvedė į operacinę. ten jau sukosi 3-4 moterys, guldė ant to stalo. poza paprasta - lygiai tiesiai atsigulus, tik išsižergus, kojas pririšo (bet kai man anginą vaikystėj operavo, tai manęs tie pririšimai negąsdina, nes tada visa buvau surišta ir viską mačiau, ką daro ir beveik jaučiau), ant dešinės rankos užmovė spaudimo matuoklį, ant piršto -pulso matuoklį, nu o kairę ranką pasirinko badymui į venas. bet jos lygtai liko nepririštos. nu ir pradėjo leisti vaistus: anesteziologė tik vardina pavadinimus ir dozes, o kita tik leidžia. vienu momentu apėmė toks įdomus jausmas, sako dabar girtumas apims, bet man tai buvo panašu ne į girtumą, o į tokį kaip aptirpimą kūno (taip gražiai aukštyn ėjo nuo kelių iki galvos banga), paskui aš dar kalbėjau, ką jaučiu, kažkaip pasakiau "Dieve padėk", anesteziologė sako, kad mintys turi būti teigiamos, pagalvojau, o kuo ji čia neigiama, jei tik pagalbos paprašiau? dar taip labai gera buvo, pažiūrėjau, buvo 10val. 10 minučių, nesulaukiau aš jokio deguonies kaukes ir nulužau. ....
..... paskui mane jau kėlė, kad pakelčiau biški užpakalį, kad galėtų iš vežiojamos lovos permesti į stacionarią lovą reanimacijoj. pamenu, buvau labai nepatenkinta, kad nutraukė tokį įdomų sapną
kažką tokio turiningo sapnavau.... nu pakėliau užpakalį, perkėlė, o aš labai apsidžiaugiau, kad jau viskas, kad viską atsimenu, nepykina, valandos rodė 12 val.10 minučių, tokia patenkinta buvau
pasikartojau asmens kodus, kiek žinojau, suleido vaistų, bet man ir taip nekažkiek skaudėjo, bet aišku, nėr ko kęst.deguonies kaukę dar uždėjo. o paskui prasidėjo toks drebulys, toks kalatojimasis, maniau, kad nuo nervų, prašiau raminančių suleist, bet sesutė sako, kad nuo narkozės (pamenu, kai pirmą kartą gyvenime pasigėrus buvau, tai taip purtė
), kokią valandą taip., o paskui rašinėjau visiem sms, skambinau, visą dieną nei kiek nemiegojau, knygą paskaičiau. kelis kartus dar leido nuskausminančius. į wc aš ėjau tik apie 8 val., nes nenorėjau, o ir šiaip aš buvau pasakiau, kad man ir be narkozės galva svaigsta dažnai, tai manęs taip jau neskubėjo kelt, nors kitas tai 10 minučių po prabudimo jau kelia pats gydytojas
tiesa, mano venos kairėj rankoj labai pamėlynavę buvo, nes labai nesimatė ir siauros, tai turiu dvi dideles mėlynes: vieną ant riešo, kitą - alkūnėj. taigi tą dieną nedavė nei valgyt, nei gert, tik lašelinę suleido, raminančių, tempertūra buvo 38. bet prieš užmigdama išprakaitavau, tiai ji ir nukrito. sesutė kažką paminėjo, kad po operacijos suleido antibiotikų, bet tai buvo vienkartinis dalykas.miegojau prastai, o ryte perėjau į savo lovą palatoj, sulašino lašelinę, nuėmė tvarsčius, nuėjau nusiprausiau po dušu, nes labai priprakaitavus buvau dar prieš operaciją, per naktį, nes gi vis dar su tais pačiais baltais marškinukais buvau. pasivaikščiojau po visur, kur tik galima, priėmiau lankytojus ir t.t., ir kt. jau jokių nuskausminančių nereikėjo. ai, tik pradėjo skaudėt kaklą, vieną raktikaulį, šonkaulius, išsiprašiau valgyt pusryčių ,nes mano skrandis gastritinis, man jį visą naktį ir taip žiauriai skaudėjo. tai skausmai dar ir dabar didesni viršutinėj kūno daly , o ne ten, kur pjauta
ai, tiesa, svarbiausia pamiršau. iš ryto atėjo gydytojas,apžiūrėjo, pamaigė pilvą, pasakė, rezultatus, kad visi kiaušintakiai pratekami, padarė kiaušidžių drilingą, nes ovuliacijos 10 ciklo dieną nerasta. viskas. labai apsidžiaugiau, kad nėr tos endometriozės, cistų. taigi viskas gerai, o paleido tik šiandien iš ryto. iš principo galėjo jau ir vakar, bet kažkaip šioje ligoninėje visas palaiko kiek ilgiau.
daryt viską galiu, tik sunku sėstis, juoktis, kosėti (kosulys tai niekur nedingo
).tepliot vakar visai netepliojo, šiandien kažko truputį pradėjo, po operacijos dieną irgi baisiai mažai.
nežinau, jeigu gerai išsimiegojus, gal ir galima jau būtų eiti ir į darbą, ir į paskaitas, ramiai sau nepersistengiant ką nors nuveikti, bet aš tai eisiu pamiegoti, nes tie mano nervai neleido žmoniškai išsimiegot: pulsas kalė, mintys sukosi visokios ir tas skrandis skaudėjo, žodžiu, išlenda kitos sveikatos bėdos.
antradienį einu siūlų išimti ir ligos istorijos pasiimti. ir bus viskas
šiaip bendrai pasakius, įdomi patirtis, bet antrą kartą nenorėčiau. lieku prie savo nuomonės, kad tą daryti reikia tik padarius viską, kad to išvengti. tik deja, kad tų kitų metodų nelabai yra, nes man pvz., histeroskopijos nuotraukos rodė viena, o paaiškėjo, kad viskas OK
tai va, atrodo, kad jau smulkiai aprašiau. jeigu dar kas nors ką nors domina. klauskit - atsakysiu
tik stiprybės kitoms belaukiant ir ištveriant. visgi labai svarbu tinkamai pasirinkti gydytoją ir jo komandą
