QUOTE(Kavytė @ 2010 03 21, 12:57)
Ajaja, ar tikrai visada nuo adatų alpsti, čia tau fiziškai tai pasireiškia ar labiau emociškai, baimė kažkokia joms? Aš asmeniškai irgi jų bijau, ypač išsigandau, kai atėjau raut dantuko - atsisėdau į kėdę, gydytojas pasiėmė toooookią didžiulę ilgą adatą, kad mano akys visu 360 laipsnių kampu spėjo apsisukti. Daktaras sako "nebijoj nebijok, nieko nejausi, pažiūrėk kokia ji plonytė". Nu ir ką man reikėjo daryt, niekur gi nedingsi. Ir iš tikrųjų NET NEPAJUTAU KAIP ĮDŪRĖ IR SULEIDO VAISTUS, tik vaizdas baisus atrodo. Ir daug kas priklauso nuo daktaro, pas mane klinikoj visi daktarai siaubingai malonūs, tai ir įgavo mano pasitikėjimą. Kai rovė dantuką, vis kas kelias sekundes klausdavo ar neskauda, ar viskas gerai, vis ramindavo "jau tuoj, jau tuoj"
pas mane del tu adatu ir panasiu dalyku yra issivyscius iracionali baime. skausmo nebijau, i tas adatas niekada neziuriu. bet kiek save atsimenu nuo mazens jei poliklinikoj krauja imdavo ar paskiepydavo mokykloj- apalpdavau.
po to apalpau pas drauge namuose kai ji man apie savo operacija pasakojo. dabar labiau to apalpimo bijau, nes ziauriai nemalonus jausmas
na nevisada alpstu. jei adata butina (kraujo emimas ar kai danti rove) tai atejus paaiskinu savo problema. mane paguldo, atidaro langa, duoda vandens, leidzia paguleti po visko. tada buna silpna, bet nenualpstu. bet kaskart tokie cirkai, paciai jau net nefaina kaip maza mergaite. tai kai taiso dantis isvis prasau kad neleistu, kad nereiketu sokineti aplink mane.
QUOTE(EvaFatale @ 2010 03 21, 13:15)
Gąsdinat jau
Man ortodontė dar prieš gydymą pranešė, kad tikriausiai du visiškai sveikus dantis trauks arba šlifuos daugelį.
jo, nemalonus tas traskejimas kai kaulas luzta. bet viskas labai greitai ivyksta, ypac jei sveikas dantukas. man jau visa sutrupejusi trauke, tai ilgokai kankino. ir nieko. nebijok pamatysi net nepastebesi kai pasakys jau viskas.
o kai slifuoja tai neskauda, man tik kvapas nemalonus
Mūsų dienos kaip šventė