Pastojimas po persileidimo

Laba, man persileidimas buvo 12 sav ir ligiai po menesio atsirado mmm.

man irgi panasiai buvo, geguzes 16 pagulde i ligonine, nes prasidejo rudos isskyros, iki tol irgi truputi patepliodavo, tai prisiskaiciau kad taip buna ir stengiaus but rami. praleidau ilga savaitgali ligonines lovoje ir labai stengiausi neverkti, nors sirdeleje jauciau kad jau nieko gero nebus nes prasidejo kraujavimas su kresuliukais... o dar atejusiu paguoda, kad gal taip ir geriau tikrai neguode, norejosi siusti visus kuo toliau ir paciai gyvent su savo mintimis ir stai sulaukiau pirmadienio, padare echoskopa ir pranese pacia liudniausia zinia, kad savo zirniuka iskraujavau. nemaciau kelio per asaras iki palatos, verkiau kaip dar niekad nesu verkus, nors ir MB apkabines laike, stengesi nerodyti savo skausmo, bet maciau jo asaras akyse, jauciausi labai kalta pries ji, kad nesugebejau issaugoti musu angeliuko... ir dabar dar labai sunku, rasau cia ir asaros teka upeliais, gerai kad is mano kabineto visi isejo pietauti, nezinau ka pagalvotu dabar planuojam nuo rugsejo intensyviai pradet savo angeliuka ir tikimes, kad viskas si karta bus gerai, nors labai labai bijau...rodos del kiekvieno menkniekio leksiu pas gydytojus, kad tik viskas butu gerai
Papildyta:

kai persileidau buvo 7 savaites

[quote=anoli,2006 03 29, 11:53]
Sveikos
Skaiciau jusu istorijas. Ir prisiminiau savo, kuri tesesi iki siol
Kai pirma karta pastojau, mes planavom 6men. Tuos 6men, is ju 5 men. man buvo gydyta gimdos, kiausydziu uzdegymas, o jau kita men, man leido pastot, nu as ir pastojau. Dziaugsmo buvo oh-oh-oh kiek. Sipsojausi visiem ir visur. Buvo visi simptomai kad as pikino, galva skaudejo, krutys skausmingos ir kietos, vienu zodziu tikra . Praejo 12sav. as tvarkiau buta ir kazkaip keista pasidare parp koju slape. Nubegu i tulika ir ka kraujas iskart paskambinau mamai ir vyruj. Iskvete greitaja ir nuveze i ligonine. Ten apziurejo pasake bandysim gelbet, kita ryta man padare eho. O ten jau nieko nesimato. Ir ........


Sveikute noreciau as tau palinketi stiprybes ir vilties
puikiai suprantu kas tai per skausmas ,nes pati turejau 2 abrazijas,zinau kaip tai skausminga kai nebetenki lialiuku savu ,o dar kai ju lauki sitaip pastojau ir as po 6 men ,pirmo persileidimo ,ir dziaugemes su vyru ir sidi taip neramu buvo ,galvojau kad tik vel nereiketu kesti man ta pati ,bet kazkoks piktas tas likimas ir vel mano lialiuka pasieme (abu kartus po 8 sav. buvo)o dabar su vyru galvojam kaip likimas duos taip ir bus ,aisku dabar pakolkas saugomes ,nes daktare patare geriau pastoti po 4 men. kad organizmas pailsetu.Zinokit dariausi ir visus tyrimus nuo ko taip galejo atsitikti,bet gydytoja pasake galit planuoti vel lauktis nes pas jus gerai viskas (pamirsau pamineti kad pas mane nesuivystantis nestumas buvo nustatytas,1 men. gerai ,o paskui nebesivysto + dar tokia beda kad - grupe turiu, o vyro + )Noreciau vel bet atsiranda po tokiu dalyko toks negeras jausmas kad bijau pastoti ir vel isgyventi ta pati.Gal kam nors taip yra buve ?Parasykit mergaites aciu labai

Paskaiciau grynai kaip savo istorija as taip pat persileidau 7 savaiciu, taip pat iskraujavau, ir verkiau ir maciau savo MB akis, tik skirtumas buvo tas kad kai tai atsitiko pas mane palatoje buvo tevai ir kai maciau ju akis irgi, kai mama atsilaike didvyriskai o tetis.. buvo gaila ziureti kai jo akys irgi buvo pilnos asaru, kaip ir MB bet va dabar as vel jau 8 savaite ir labai tikiuosi kad viskas dabar bus gerai taip kad ir tu nenukabink nosytes, viskas issispres... zinau kad sunku, nes kokius tris men po to as sapnavau mazus vaikucius

Skaitau ir jauciu vel ta pati jausma, kaip ta diena, kai netekau leliuko. Vyras buvo grizes is darbo po naktinio budejimo, o as buvau darbe. parasiau jam zinute, kad kraujuoju ir kalbejau su viena gydytoja, kuri pasake arba reiks gulet ligoninej arba bus persileidimas. Jis staigiai atvaziavo, paeme mane is darbo ir nuveze i klinika. Vaziuojant kalbejo, kad kodel tos, kurios nenori tureti vaiku, toms viskas buna gerai, jokiu tokiu nesklandumu, o cia, kai vaikiukas laukiamas ir planuotas buvo taip gaunasi. Ir vel verkiu.
Kai nuvaziavom i klinika pasakiau, kad liktu masinoj, nes kitaip man dar bus sunkiau. kai gydytoja pasake, kad mazai vilties, jog issaugosiu leliuka pro asaras nemaciau kelio. Kai tik isejau is klinikos, jis priejo prie manes, o as dar labiau verkiau. Stipriai apkabino, ir maciau, kad ir jis susigraudino, laikesi neverkdamas, mane palaike. Sake, kad viskas bus gerai ir greit kita turesim. As taip pat jauciau kalte, kad neissaugojau leliuko. Jis pasake, kad as nekalta, kad niekas nekaltas, taip buvo lemta. Buvau net knyga nusipirkusi apie nestuma ir gimdyma, tai paprasiau, kad jis ja pasleptu, nors dar sekcijoj turiu nestumo testa, kuriame yra dvi jusoteles, bet dar negaliu ziureti. Reiks ismesti, kad saves dar labiau nekankinciau ir gyvenciau ateitimi. Iki siol jauciu skausma sirdyje, iki siol negaliu nesusigraudinusi praeiti pro mama su vezimeliu, pro tik pradejusi eiti vaikeli, netgi pro vaikisku rubeliu skyriu einu beveik aplink. Is tikruju bijau, kad vel pastojus gali tas pats pasikartoti. Klausiau gydytojos ar reikia kokius tyrimus darytis po viso to, ji pasake, kad ne. su kita gydytoja kalbejau, tai ji pasake, kad net ir gerai, kad ivyko persileidimas, nes gali buti, kad leliukas butu su apsigimimais. Bandau save raminti ir mintis nukreipti kur nors kitur i moksla ir darba.
Dabar net pagalvojau, o gal kartojasi mano mamos istorija, jai pirmas vaikas gime negyvas. Ji isnesiojo, o mane anksti jisai paliko.
Tai vel laukiu kada tapsiu ir tikiuosi, kad kita karta viskas bus gerai.
Dabar gyvenam galvodami apie ateiti ir planuodami kita leliuka. As irgi nusprendziau, kad jei man kils neaiskumu, is karto leksiu pas gydytojus.
Buvau baznycioj, prasiau Dievo, kad kita karta atsiustu man vel ta dziaugsma, bet, kad si karta viskas butu gerai.

Neleidžia balsuot,kažin kodėl.
Papildyta:
pastojau po pusės metų, bet ir vėl...

as lygiai taip pat dar budama ligonineje savo MB paprasiau kad pasleptu knyga, kuria buvau nusipirkusi, nuo nestumo ptadzios iki 3 metuku, taip pat visus to men zurnalus apie vaikus... ir net dabar dar nezinau kur yra jie paslepti... sakiau kai teste pasirodys vaiduokliukas, tada ir prasysiu, kad istrauktu vel mano visa literatura, nes noriu but apsisvietus

Papildyta:

kiek laiko praejo, nuo tos juodos dienos iki pacios graziausios, kai vel teste pamatei II?

Man tai praejo po pirmojo karto ,kaip vel pastojau 6 men ,bet aisku mes 3 men saugojomes.

na man irgi patare nuo rugsejo pradet vel bandyti... bet as taip nekantrauju ir noreciau jau dabar bandyt tai kartais savo MB prikalbinu be apsaugu gal kartais uzkibs ir taip, jei nea, nuo rugsejo tai kaip kibsim i darbus... labai noreciau kita vasara jau supuoti savo mazyli

nenoriu gasdinti bet man antras kartas taip pat buvo nesekmingas ,bet tikiuosi kad siais metais ir mes turesim Taip kad linkiu to pacio tau ,kad butum
O jus mergaites tyrimus daretes kazkokius ,kodel taip ivyksta,man daktare pasake ,kad tai iki 12sav. paprasciausiai vyksta naturali atranka kaip sakoma ,ir buvau privacioje klinikoje dariausi visokiu tyrimu ,bet vyrui nieko dar netikrinom ,nes pas mane sake viskas tvarkoj.Bet vis neduoda ramybes kaip gali buti tvarkoje jei vaikutis pabega 2 karta

na man tik kraujo tyrimus ir slapimo padare, sake viskas tvarkoj. daugiau irgi nieko, sake laukt ir tiketis, nes tai atrankos budu organizmas atmete, gal nesivyste kazkas mano zirniukui ir pan. sake jei antra karta tas pats pasikartotu, tai tada kazkokius tyrimus atlikinetu, o dabar tai normalu ir nieko daryt papildomai nereikia... bet jei kazkas negerai tai iskart noreciau zinot ir maziausiai noriu antra karta ta pati isgyventi labai tave uzjauciu, kad ir antra karta tas pats tau ivyko, nezinau kaip istverciau pati tokia zinia

Laba ,


laikykitės visos, aš esu po trijų nesivystančių nėštumų, o dabar laukiuosi ketvirtą kartą, ir tikiuosi, kad sėkmingas šis kartas bus, nes mes jau didoki
O dėl laukimo kada planuoti labai klaidingi nurodymai laukti tiek ar tiek mėnesių, nes jei nerasta infekcijų, su hormonais viskas gerai, tada lieka chromosomų bėdos arba imuninės. Dėl pirmųjų, tai atsitiktinumas, o dėl imuninių kaip tik reikia pastoti po pirmųjų mm arba kada išeina, bet planuoti iš karto, aš pirmus kartis laukiau po puse metų, bet nesivystė, tada papuoliau pas protinga gydytoją, ir pastojau iš karto po trečio persileidimo ir jau pradedu jausti judesiukus

Nenuleiskite rankų, žinai, kad labai sunku, bet tirkitės ir bandykite toliau!!!!

Išsitirkite antifosfolipidinį sindromą, jei infekcijos ir hormonai tvarkoj, ištirkite vyrus ir pirmyn