GAL NESUPYKSIT? DAR SIEK TIEK INFO, KURIA JUS IR TAIP TURBUT ZINOT.
Papildomam maitinimui rekomenduojami produktai
Palaipsniui pripratintas prie įvairaus papildomo maisto kūdikis turi kasdien valgyti visų keturių pagrindinių grupių produktus: daržoves/vaisius, grūdines kultūras/bulves, mėsą/žuvį ir pieną/pieno produktus. Antrojo pusmečio kūdikis turi būti intensyviai žindomas, o nežindomas turi suvalgyti ne mažiau kaip 500?600ml pritaikyto mišinio per parą.
Lietuvoje augusių vaisių ir uogų tyrės yra žymiai naudingesnės už atvežtinių vaisių, kad ir šviežių, pvz., bananų arba kivių tyres (kitų atvežtinių vaisių tyrės kūdikiui nerekomenduotinos). Atsargiau reikėtų duoti braškių ir žemuogių. Šias uogas patartina duoti tik nuo 10?12 mėnesių, kadangi jos dažniau alergizuoja. Neturint šviežio obuolio ar kitų vaisių, duotinos pramoniniu būdu specialiai vaikams pagamintos vaisių ir uogų tyrelės. Pradžioje netinka kelių vaisių ir uogų, ypač Lietuvoje neaugančių, rūšių tyrelės arba tyrelės su įvairiais priedais, pvz., medumi, grietinėle, šokoladu ir kitokiais priedais, nes kurio nors jų komponento kūdikis gali netoleruoti.
Kruopų košėmis pradedamas maitinti kūdikis, pripratęs prie daržovių ir vaisių. Pirmosios košės turėtų būti verdamos iš ryžių, grikių, avižų. Ypač vertingos �Bio“ grūdų košės, pagamintos iš ekologiškose dirvose užaugintų biologiškai švarių grūdų. Manų košė pradedama duoti vėliausiai ir kuo rečiau, nes maistiniu atžvilgiu ji mažiausiai vertinga. Košės ruošiamos su MP, pritaikytu mišiniu, o nuo 9 mėn. amžiaus ? su karvės/ožkos pienu. Kaip priedai tinka įvairūs vaisiai, pageidautina švieži.
Yra labai daug greitai paruošiamų kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų pramoninės gamybos košių, taip pat ir pagerintų vitaminais, mineralais. Tačiau ir namuose pagamintos košės maistiniu atžvilgiu pakankamai vertingos. Esant nepalankiai alerginei šeimos anamnezei (pvz., artimiausi kūdikio giminaičiai serga alergine liga) ar kūdikiui aptikus alergijos simptomų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ir gaminant (iš ekologiško pieno, produktų ir vandens), ir pasirenkant pramoniniu būdu pagamintas košes. Ekologiškų produktų košės
ypač rekomenduojami esant nepalankiai alerginei šeimos anamnezei ir juo labiau ? jau pasireiškus alergijos požymiams.
Pripratintas prie daržovių, daržovių ir kruopų košių kūdikis pratinamas prie mėsos. Jei šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis, žuvies patiekalai atidedami iki pirmųjų metų pabaigos. Labai svarbu neuždelsti maitinimo šiais produktais pradžios, nes gali išsivystyti geležies stokos anemija (mažakraujystė). Tinkamiausia yra galvijų mėsa (jautiena, veršiena, neriebi kiauliena). Paukštienoje geležies yra mažiau. Alergiškiems kūdikiams tinka triušiena, nutrijų mėsa, kalakutiena. Kasdien kūdikis turėtų suvalgyti apie 30?50g mėsos (tik ne daugiau!). Mėsa, žuvis (virta, troškinta) duodamos su daržovių koše.
Virta morka yra pati vertingiausia daržovė, nes joje esantis β karotinas dalyvauja imuninėse reakcijose. Pirmoji daržovių košė yra ankstyvųjų veislių morkų tyrė. Po to prie morkų pridedama kita daržovė. Kūdikis turi gauti įvairių daržovių košės.
Aliejaus dedama į daržovių košes, pagamintas namuose. Tinkamiausi yra šaltu būdu spaustas alyvuogių, sojų, saulėgrąžų, kukurūzų, rapsų (jeigu jame nėra eruko rūgšties) nerafinuoti aliejai. Tikslinga naudoti ne vieną aliejų, bet juos keisti. Kitų aliejų kūdikiams ir mažiems vaikams geriau neduoti, nes juose mažiau nesočiųjų riebalų rūgščių.
Sviestu skaninamos kruopų košės. Aliejus vertingesnis už sviestą.
Alergijos profilaktikai kiaušinio duodama tik nuo metų. Jis turi būti virtas 10min. (salmoneliozės profilaktika). Patiekalų, paruoštų su nepakankamai termiškai apdorotais kiaušiniais, kūdikiui neduodama.
Jogurto, kefyro, rūgpienio, varškės, varškės sūrio nedideliais kiekiais galima pradėti duoti nuo 10 mėn. jų kiekį palaipsniui didinant. Pirmenybė teiktina jogurtui ir kefyrui, o ne varškei. Varškė yra baltymų koncentratas, o permaitinti baltymais nepatartina.
MP, KP ir jo produktai ? pagrindinis lengvai įsisavinamo kalcio šaltinis.
Duonos produktų duodama tada, kai kūdikiui atsiranda noras graužti, kramtyti. Džiovinta juodos duonos riekė, džiūvėsiai, neriebūs, nesaldūs, be priedų sausainiai duodami antrojo pusmečio kūdikiui į ranką, kad juos čiulpdamas ir grauždamas masažuotų dantenas, mokytųsi kramtyti.
Žindomam kūdikiui iki 6 mėn. neduodama vandens, gliukozės tirpalų, sulčių ir tyrelių, nes MP patenkina ir visus kūdikio skysčių poreikius. Dirbtinai maitinamiems kūdikiams pagal taisykles paruoštas mišinys irgi patenkina vandens poreikį, tačiau jei nori, jiems duodama atsigerti nesaldinto virinto vandens. Esant karštam orui žinduklis dažniau žindomas. Motinos organizmas prie pakilusios aplinkos temperatūros gerai prisitaiko ? jos pienas tampa vandeningesnis.
Vandens, arbatos, sulčių duodama tik tada, kai kūdikis jau valgo tirštą maistą ir pavalgęs nori atsigerti. Jei nori atsigerti MP ar pritaikyto mišinio, nesiūloma nei vandens, nei arbatos, nei sulčių. Vandens, arbatos, sulčių neduodama vietoj MP, pritaikyto mišinio ar kitokio
pieno, kadangi pieno produktai kūdikiui ir mažam vaikui yra būtini.
Duodami skysčiai nesaldinami jokiu cukrumi (sacharoze, fruktoze, gliukoze, medumi), nes visų rūšių cukrus vienodai kenkia dantims. Ėduonies profilaktikai kūdikiams ir mažiems vaikams tarp valgymų ir naktį ar prieš užmiegant neduodama sulčių, pritaikyto mišinio, KP. Kūdikiams ir mažiems vaikams netinka juodoji, žalioji arbata, kadangi jose esantis taninas suriša geležį ir taip slopina jos įsisavinimą, bei ramunėlių arbata. Vaistažolių arbatos pasižymi įvairiu farmakologiniu poveikiu, todėl skirtinos pagal indikacijas, o ne atsigerti.
Sultys, vaisių, daržovių tyrės duodamos šviežiai spaustos iš Lietuvoje augančių saldžiarūgščių, pilnai prinokusių ant medžių ar krūmų vaisių, uogų ar daržovių. Jei kūdikiams bei mažiems vaikams norima duoti rūgščių uogų, pvz., raudonųjų serbentų ar vaisių, pvz., svarainių, sulčių, jos turėtų būti duodamos sumaišytos su saldžiaisiais vaisiais. Alternatyva ? pramoninės gamybos sultys ir tyrės, skirtos kūdikiams. Prie jų pratinama pamažu, vengiama jų mišinių, ypač neaugančių Lietuvoje vaisių ir uogų. Iki 2m. netinka suaugusiems skirtos konservuotos sultys ar sultys, turinčios daug sacharozės, gliukozės, pagamintos su sintetiniais saldikliais. Alergiškai reaguojantiems į šviežius obuolius, daržoves, tinka pramoninės gamybos sultys ir tyrės, nes jose esantys haptenai denatūruojami ir nebetampa alergenais.
Vyšnių, juodųjų serbentų, mėlynių sultys geriau tinka tiems kūdikiams, kurie nepastoviai tuštinasi skystesnėmis išmatomis. Morkų sulčių duodama ne daugiau kaip 50ml per parą, nes geriant daugiau gali pagelsti skruostai, delnai, padai. Braškių, žemuogių, agrastų sulčių duodama atsargiai, nes kai kurie kūdikiai jų netoleruoja. Nuo vynuogių sulčių sustiprėja rūgimo procesai žarnyne, pučia pilvą, todėl jų geriau vengti. Apdairiai duodama citrusinių ir kitų atvežtinių vaisių sulčių, nes kai kurie kūdikiai jų netoleruoja.
Patys vaisiai, uogos ir daržovės maisto medžiagų atžvilgiu yra vertingesnės už iš jų pagamintas sultis, todėl sultys jų neatstos. Sulčių duodama valgant ar iš karto po valgio, kadangi jose esantis vitaminas C padeda įsisavinti ne hemo geležį. Tačiau apskritai sulčių kiekis ribojamas, kad nesumažėtų suvalgomo MP ar pritaikyto mišinio bei papildomo tiršto maisto kiekis ir įvairovė, nes jų maistinė vertė yra maža. Sultys, tiek koncentruotos, tiek skiestos, slopina apetitą.
- burokai linkę surinkti nitratus iš aplinkos.
