QUOTE(klopedija @ 2010 08 02, 19:32)
Emocijos, kaip ir meilė, pavydas, baimė (tai - taip pat stiprios emocijos) yra nepavaldūs protui, išskaičiavimui ir t.t.

Žmogus gali išmokti tam tikrų strategijų, padedančių išvengti, apeiti situacijas, sukeliančias nepageidaujamas emocijas. Bet pačių emocijų...

Vaistų nuo to nėra, yra tik "priešnuodis" - besąlygiška meilė ir atsidavimas tam žmogui.
Emocijos yra natūralus dalykas. Jos pirmiausiai turi būti:
atpažįstamos (įvardijamos)
priimamos (labai svarbu!!!)
o tada gali būti valdomas su jomis susijęs elgesys arba jų poveikis.
Dažnai emocijas sukelia tam tikri bendravimo kabliukai, tad, kai išsiaiškini tuos ''kabliukus'' nebelieka ir to ''paleidžiamojo mechanizmo'', kuris dažnai sukelia visai nereikalingas toje situacijoje emocijas - pvz. kaip būna manipuliavimo kalte, manipuliavimo baime, kontrolės situacijose
Emocijas tyrinėja ir moko su jomis ''susidraugauti'' tokie specialistai: psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai
Iš viso, Alchemie, aš dabar stebiuosi, kaip tavo vaikui niekas nepasiūlė ilgalaikės psichoterapijos. Su juo buvo galima dirbti jau pora metų, tikrai. Čia net nesiūlyti jums reikėjo - skirti privaloma tvarka. Visai šeimai. Nepasimaišė jūsų kelyje geras psichoanalitikas
Ką gi, o aš toliau psichoterapinuosi - tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai - skaitydama. Kaime perskaičiau dar vieną Lapinų knygelę: ''Vienas megabaitas apie vaiką''. Negaliu susilaikyti nerekomendavus, nes labai patiko - vėl daug naujo ir seno, tik iš kitos pusės....