
Vis gi neleisčiau skubėti pasakot, nes nuo skubos stiprėja užsikirtimai, užsikirtimai nervina vaiką, tai atitraukia dėmesį nuo turinio, apie kalbos rišlumą nėr ko nė svajot... Tarsi užburtas ratas gaunasi.
Manau, reikėtų pertraukti vaiką, neakcentuojant užsikirtimų, pasakant kažką panašaus: "man įdomus tavo pasakojimas, turime daug laiko pokalbiui, aš užmiršau, ką tada sakei, gal gali dar kartą papasakot?" ir t.t. Galima įsiterpt į pasakojimą bereikšmiais žodeliais "taip taip", "kaip įdomu", "mat kaip?" ir t.t. Tai neblaško dėmesio, bet prilaiko tempą ir ritmą, o kartu paskatina pasakoti ir formuoja pageidaujamą kalbėjimo manierą.
Specialistai pataria nepertraukinėti ir nestabdyti mikčiojančio pašnekovo. Tačiau mes šiuo atveju kalbame apie vaiko mokymą, taisyklingos kalbos įgūdžių formavimą. Šis darbas neapsieina be nuolatinio žodžių, frazių kartojimo.

Daug info yra čia: http://www.mikciojim...nr=15005&klb=lt
Papildyta:
QUOTE(Keli Mutu @ 2010 08 06, 10:13)
Rišliai kalbėti ir pasakoti sugeba tik jau ankstyvosios paauglystės sulaukę vaikai (maždaug nuo devynių metų).
***
Šešių metų vaikas dar neturi ir neprivalo gražiai ir rišliai kalbėti.
***
Ir nesvarbu, ką ''aiškina'' visokie ''pedagogai'' ar mūsų švietimo ir vaiko raidos sistema - kad vaikas privalo tą ar aną, o jei nesugeba - tai lenkiam per prievartą, dubasinam, kol išprotėja
Sugeba ir šešiamečiai, ir net keturmečiai. Deja, tokių nedaug. ***
Šešių metų vaikas dar neturi ir neprivalo gražiai ir rišliai kalbėti.
***
Ir nesvarbu, ką ''aiškina'' visokie ''pedagogai'' ar mūsų švietimo ir vaiko raidos sistema - kad vaikas privalo tą ar aną, o jei nesugeba - tai lenkiam per prievartą, dubasinam, kol išprotėja


***
Neprivalo, bet turėtų.
***
Tai yra labai svarbu, nes tik nuėjęs į mokyklą vaikas turi atsakinėti į klausimus, reikšti nuomonę vienu ar kitu klausimu ir t.t.
O jei nesugeba, nereikia "dubasint", reikia mokyti. Ramiai ir kantriai, kad vaikui stogas nenuvažiuotų.