QUOTE(Tinka @ 2011 10 11, 18:00)
bet... pagalvojau, kad Santoruose esant tokiai situacijai tą lašelką būtų pastatę iš kart. nes ten yra sesučių, kurios neišnešiotukams pastato, čia gi vaikų nečiupinėję ir patys tą pripažįsta. pati jaučiauisi tokia kvaila, kad dėl mano užgaidos negulėt baisiose sienose kankinasi vaikas, kad aš gavau velnių nuo vyro, jau tyliu. vyras buvo pasiruošęs vežt mus iš ten kuo greičiau į santorus be kalbų.
be to, kad už 2,5 dienas dienos stacionare gerokai nusiskausminom finansiškai, vaikas įgavo beprotišką baltų chalatų baimę. klykdavo gerą pusmetį vežamas net šalia šitos įstaigos. vyro kursiokai ir draugai medikai taip ir nesuprato, kodėl mes važiavom pagalbos ten. sukiojo pirštus prie smilkinių absol visi. ir tai žmonės, kuriuos labai gerbiu kaip savo srities profesionalus.
o dėl personalo apšokinėjimo, nežinau, mes apšokinėti tikrai nebuvom. ko nesakyčiau apie valstybines įstaigas. su ligoninėm draugaujam, bet ten šilumos iš personalo tikrai sočiai. tik reik nepamirš ačiū pasakyt, nusišypsot ir eit į jų patirtį ir inias atvira širdim.
Tema, aišku, ne visai apie tai, bet visgi... Praeitą žiema santariskese su vaikais per nepilnus pora mėnesiu gulejau tris kartus. Du paskutiniai - dėl roto. Is pradžių su viena dukryte, paskui ir su kita. Patikėkit, galėčiau labai ilgai rašyti apie patirtą siaubą ten, ir toli gražu kalbu ne apie aptrupejusias sienas, tragiškus wc, ar nepatogias lovas.... Nors ir kaip stengiausi būti maloni su personalu, nelyst be reikalo į akis, dėkoti už kiekviena smulkmena, bet isvaziavau vos ne su ašaromis akyse. Ir zadejau sau daugiau vaikų ten nebevezti. Žinau, skamba kvailai, ir esant reikalui nebus kur detis, teks vėl važiuot, bet padėtis mūsų valstybinėse įstaigose vis delto graudi, o gydytoju elgesys kartais labai toli prasilenkia su elementariu zmogiskumu.
Tiesa, pati pirma karta santariskese gulejom dėl mažosios inkstuku uždegimo. Tai turiu pripažinti, kad tame skyriuje tąkart suteikta pagalba buvo tikrai labai profesionali. Ir nuostabi gydytoja, ir seseles. Buvau tikrai maloniai nustebinta. Na neskaitant to, kad į priimamaji atvaziavom su beveik 40 temp, kuria vaistai numuse iki 39, ir laukem ten daugiau kaip valanda... Prie nuolat varstomu durų.... O buvo vasario men...
Manau, kad absoliučiai visur galima rasti ir gero, ir blogo. Asmeniskai mano patirtis su santariskemis ne pati geriausia. Nežinau, gal ten nuo ligų ir nuo skyriu viskas priklauso....
Tuo tarpu bake gimdziau du kartus, vaiksciojau nėštumo priežiūrai. Tai kiek man teko susidurti, viskas buvo puiku...