su savo kuosuliu baigineju kovuoti, kraujukas neblogas: leukocitu 4,8, tik vel hemoglobinas 112, per 3 savaites nuo 128 nukrito , ti ryt 4 chemija laukia O taip noris dziaugtis pavasariu, vakar iki juros su seima su dviraciais vaziavom, kaip nekeista jegu uzteko pilnai 
QUOTE(SVETA K. @ 2010 04 11, 00:30)
Kai priprasi prie minties,kad reikia ir viskas-bus kazkiek lengviau 
As del svytinimo ir labai abejojau,nes nebuvo nieko visiskai,jokio padidejusio limfmazgio,vienas gyd.pasake kad gal nereikia,kad kai nieko nebelieka radiologai nelabai nori svytinti,kad padideja rizika susirgti krutu,plauciu.skydlaukes veziu,suabejojau.Bet mano gydytoja pasake kad reikia,siunciau dokumentus visus i Peterburga,ten profesore pasake:butinai! Labai bijojau,kaip as busiu viena kitame mieste,taip ilgai,bet viskas susikloste puikiai ir man po chemiju spinduliavimas ir gyvenimas Kaune buvo tikras rojus.
Del vaikuciu tai puikiai suprantu,aisku negerai kai negali pailseti.O turi jau aukle? Man pasiseke kad mazoji priziuredavo mano ir vyro tevai (vyras buvo juroje per visa gydyma),ji gyveno pas senelius,pas mane tik ateidavo i svecius.Aisku del to buvo daugiau ir minusu,kiek asaru mano,sirdys skaudejo,bet mano busena buvo tokia kad as ja tiesiog fiziskai negalejau pasirupinti,kaip ir noreciau.O ir ligonineje praleisdavau nemazai laiko.Gal ka nors galima sugalvoti,kad mama,ar uosviene arba paimtu vaikus po chemiju,ar pasilyktu nakvoti pas tave? Zinau kad sunku,bet pakentiek dar
As del svytinimo ir labai abejojau,nes nebuvo nieko visiskai,jokio padidejusio limfmazgio,vienas gyd.pasake kad gal nereikia,kad kai nieko nebelieka radiologai nelabai nori svytinti,kad padideja rizika susirgti krutu,plauciu.skydlaukes veziu,suabejojau.Bet mano gydytoja pasake kad reikia,siunciau dokumentus visus i Peterburga,ten profesore pasake:butinai! Labai bijojau,kaip as busiu viena kitame mieste,taip ilgai,bet viskas susikloste puikiai ir man po chemiju spinduliavimas ir gyvenimas Kaune buvo tikras rojus.Del vaikuciu tai puikiai suprantu,aisku negerai kai negali pailseti.O turi jau aukle? Man pasiseke kad mazoji priziuredavo mano ir vyro tevai (vyras buvo juroje per visa gydyma),ji gyveno pas senelius,pas mane tik ateidavo i svecius.Aisku del to buvo daugiau ir minusu,kiek asaru mano,sirdys skaudejo,bet mano busena buvo tokia kad as ja tiesiog fiziskai negalejau pasirupinti,kaip ir noreciau.O ir ligonineje praleisdavau nemazai laiko.Gal ka nors galima sugalvoti,kad mama,ar uosviene arba paimtu vaikus po chemiju,ar pasilyktu nakvoti pas tave? Zinau kad sunku,bet pakentiek dar
Ir man kyla abejoniu ar reikia testi chemijas, ar reikia operuotis, ar reikia svytintis, nors Cesas kategoriskai pasake reikia
O norisi vis greiciau pilnaverciai toliau gyventi Del aukles, yra keleta kondidaciu, bet vis nedristu susitikti, vis atrodo pati pasirupinu mazaja. Kai sunku aprengiu ir i miska su ja einu, tai laukia lengviau 
Mano mama kasdieno po 2 diens po darbo atliekia, anyta kai reikia su vyresniuoju pabuna kartais ir nakvuoti pasiema. Aisku namie butu lengviau, mama ir nakvuoti galetu pasilikti jai bus atskiras kamabrys, o dabar 3 kamb. bute ne per daugiausiai vietos. Vasaro viduri gal jau uzbaigs nama isirengineti tai persikraustisim, gal bus lengviau, vaikai kieme duks Papildyta:
Kaip netiketai, mieloji Adis, mus palikai
Ilsekis ramybej, tikiuos danguje tau bus geriau Uzuojauta jos seimai
